[quote]agnette rašė:
Sveiki,Knewkt ir visi kiti.
Sapnavau kazka idomaus: stoviu prie lango ir matau kieme,prie masinos moterys,eilute sustojusios,apsirengusios vienodai,graziom,juodom,atlasinem suknelem.Jas matau is nugaros.Zinau,kad tai vestuves.Vel sapne samprotauju,kodel vestuves,o jos juodai apsirengusios?Gal taip geriau,nei baltais rubais?
O sianakt sapnavau,kad ant nugaros,apsiraizges zaltys ar smauglys.man gan sunku ji nesti,bet begu su juo.Jo uodega man skaudziai brezia i nugara,tada leidziu kazkokiai moteriskei suimti ji uz uodegos,kad ji laikytu ir, man nubegant jis liks jos rankose.Tuomet nuo jo issilaisvinsiu.
Taciau pradzioj norejau begti su juo,nors ir sunku buvo.Skausmas buvo toks realus,kad kruptelejau nuo jo ir pabudau.
Va kokie sapnai
CAWX rašė:
tradiciniuose sapnu aiskinimuose susapnuotos laidotuves gali reiksti ir vestuves. galima daryti analogija kad tavo mintys sapne apie juodu drabuziu rysi nera atsitiktinnes - jose yra tradiciniam mastymui budingu vaizdiniu.
o ka apie tai pasakys knewkt?
[/quote]
CAWX 
, knewkt nepasakys kažko, ko nėra tradicijoje, nes ji veikia ir formuoja psichiką. Dar kartą kartoju, kai čia sureaguoju į sapną, daugiausia naudojuos tokiu analitinėje psichologijoje vadinamu amplifikacijų metodu, tai yra, susiejimu sapno vaizdinių su: simboliais, pasakomis, padavimais, mitais, ritualais… visa tai, kas yra kultūroje, tiek tautos, tiek žmonijos.
Bet, labai prašau atkreipti visų dėmesį, dabartiniai sapnininkai dažniausiai nieko bendra su tradicija neturi. Čia kaip horoskopai, kuriuos iš vakaro parašo nežinia kas, nieko nenutuokiantis apie astrologiją.
Siūlyčiau pasvarstyti, kodėl tradiciškai siejamos vestuvės ir laidotuvės? Kas turės galimybių ir noro, rekomenduočiau A, Žarskaus ir A. Patacko knygas Mirties virsmas ir Gimties virsmas.
Vestuvės yra virsmas, persikeitimas. Iš tiesų, laidojama dukra, gimsta žmona.
Sapne, matyt, atsispindi toks gedėjimas, kurį, galbūt, agnette, sieji su vestuvėmis. Žinai, kad šventė, kad iškilmės, bet suknios ne baltos. Kaži, kuo geriau juodos suknios nei baltos? Šiaip juoda - kaip ir jos priešybė balta spalva - viena iš absoliuto simbolinių spalvų. Požemių, velnių, tų, kurių nepažįstama ir bijoma. Dažnai siejama su neviltimi, pasinėrimu į tamsų liūdesį. Tokios tos vestuvės. Bet man svarbu ir galimybių aspektas ir čia pacituosiu: "juoda gedulo ir atgailos spalva kartu yra būsimo prisikėlimo pažadas, <…>perėjus pilkąją stadiją nušvis balta".
Tas susirangęs smauglys ar žaltys, gali turėti panašių simbolinių prasmių, kaip ir gyvatė. Taigi, tiek negatyvių (kurios matyt, prašosi pirmiausiai), tiek pozityvių. Negatyviosios, kad tai smaugia, braižo nugarą, kad tai požemių šliužas, šaltakraujis, nuodingai geliantis, klastingas gundytojas, dėl kurio gundymų išvarė iš rojaus. Pozityvioji – tai gydymo simbolis, gebėjimo atsinaujinti (sugebėjimas išsinerti iš odos), ypač lietuvių kultūroje vertinami žalčiai, kaip namų sergėtojai.
Grįžtant prie sapno vaizdinių – tą naštą neši, ir būtum nešusi viena, bet atsiranda pagalbininkė, kuri padeda gelbėtis nuo smaugiančios naštos. Tas veiksmas man priminė, kaip vaikystėje dantis traukdavo – rišdavo prie siūlo ir trukteldavo Žinai, kaip išsilaisvinti iš tos naštos, yra kas pagelbsti (subjektyvia prasme – prisileidi ar savąsias galias, ar kitų pagalbą, taigi, negrimzti į juodumą, į neviltį, į depresijos liūną). Agnette, tai labai labai svarbu. Galbūt vėliau ateis laikas, kai tai, ką nešiojies, taps labiau pažįstama, priimtina ir nesmaugs, nebraižys nugaros. Tuomet galėsi geriau tai pažinti.
Sėkmės 
