Tą dieną gerai, bet dabar vėl rūkau kaip rūkęs, tačiau nesijaudinu dėl to, rytoj ryte atsikėlęs vėl bandysiu ir vėl ir vėl, kad niekas negalėtų kaltinti, jog nebandžiau… Gal net nesvarbu, pavyks ar ne… Vieną dieną, tikiu, atsikelsiu ir pagalvosiu, atsibodo jau bandyt mest, paimsiu ir mesiu… Ką manote? Išauš tokia diena?
manau isaus 
svarbiausia bandyti, kuo dazniau bandysi, tuo didesne tikimybe, kad mesi. bet pastebejau, kad kai kuriom dienom, kai ‘leidziu’ sau rukyti, kiekis buna mazesnis, nei skaiciuojant kiek surukiau. siuo momentu turiu daug ‘protinio’ darbo, tai rukymas puikiai atpalaiduoja 
bent jau man taip atrodo…
man tai iš tikro padeda na gal čia toks psichologinis mano įsitikinimas 
bet nemanau, kad vien tik - juk gauni nikotino, tik kitokiu būdu. O gaut pasiklausinėk, gal kas važiuoja iš pažystamų į Skandinaviją, va viena mano dėžutė jau prie pabaigos, tai draugelis prieš savaitę parvežė vėl.
As tai jau trecia diena kaip nei vienos cigaretės neimu…o visas procesas metimo vyksta taip - 2dienas nerūkau, trečią diena jau užtraukiu dumeli (silpnumo akimirka ). Bet siaip tai uzsiemiau joga, ir siaip psihologiskai save nuteikiau, kad viską darau dėl saves, dėl gražios odos, sveikos širdies ir t.t. ir t.t 
ir taip jau antra savaitė kaip su visa tai kovoju 
beje, cigareciu net neturiu, kad nebutu šalia pagundos
svarbiausia paciam LABAI noreti mesti tada uztenka ir valios, ir pastangu. o kai nelabai nori, tai nei nikoret, nei kitokie dalykeliai nepades 
as va viena diena susigalvojau, kad nebenoriu daugiau smirdeti ir meciau. ir dabar jauciuosi labai kvapni 
o tavęs galima paragauti 
nes aš irgi nikotinu nebekvepiu…
kas per ragavimai prasideda nenukrypkit nuo temos
Rukau 10 metu. Esu metus du kartus. Pirma kart pries 7 metus-nes uzsispyriau, ir susitariau su mylimu zmogumi. Nepaprastai gerai pasijauciau mazdaug po menesio. Tuo paciu, metusi rukyti, sportavau, ir maziau valgiau. Deja, grizus mylimam zmogui is komandiruotes po dvieju menesiu, pasirode, kad jam mesti nepavyko. Po truputi vel isirukiau. 
Antrakart mesti rukyti jokiu pastangu nebereikejo. Tai buvo mazdaug pries penkerius metus- pastojau, ir nebegalejau pakesti dumu kvapo. Vyras ateidavo po 10 minuciu is lauko parukes, o man smirdejo 
. Kadangi sunaus gimimo diena man vos nebuvo paskutine mano gyvenimo diena, isejus is ligonines labiausiai norejau parukyti. Kol maitinau, tai budavo 1-2 cigaretes per diena, paskui 5, veliau, puse pakelio, o dabar ne visad uztenka ir pakelio. Taigi, esu ZIAURIAI priklausoma nuo rukymo. Dabar-kaip uzburta- vyras ruko, mama, sesuo, tevas, dauguma bendradarbiu , darbo kabinete irgi bet kada gali . Noras mesti yra, taciau ryzto ir valios neuztenka.
Na taip aplinkiniai dazniausiai ne, kad palaikytu, bet netgi atvirksciai, vos ne kisa ta cigarete i burna jokio supratingumo ir sedeti patalpoj, kurioje visi aplikui ruko, o tu ne, visai menkas malonumas reikia matyt suburti stipria palaikymo komanda
pagaliau 
as jau galvojau palaikymo komandos cia niekad nesubursi… nebent kritikos is nerukanciu sulauksi
Na palaikymo komanda pirmiausia turetu buti ne virtuali juk rukymas irgi ne virtualus
na matai, kadangi bandom mest pusiau virtualiai, tai ir palaikymo komanda gali but virtuali
vat nuo siandien ir vel bandysiu mest…tikiuosi si pasaka turi gala 
nes jei ne tai as gausiu gala
Nu aš jau mėnesiukas be (po 15 metų rūkymo). Sunkiausia buvo, kai lakėm brendį su švogeriu, o jam iš dantų neiškrenta Marlboras…jo tada kaip Bilas Klintonas insikandau lūposna ir kramčiau cyzą. Beje buvęs USA prezidentas puikiai tiktų į šį klubelį…ar ne Jis irgi dabar sprendžia šią problemą
metu ir as rukyti, buvo jau visai neblogai, savaite istraukiau be cigaretes ir net jos nenorejau, nes tuo paciu pradejau uzsiimti joga, tai kontroliavau save, nejauciau tokio didelio streso… Bet kas mane siuo metu palauzia, tai artimi zmones. Draugas man sake “mesk rukyti, mesiu tuomet ir as”…kas is to isejo?.. jis toliau ruko ir dar ant manes toookiu tonu pasako “silpnavale”, kai prie vynelio uzsimanau cigaretes…man norisi jo palaikymo, kad prie manes bent nerukytu, jei nezada laikytis savo pazado mesti visiskai, o ne kad dar ir smerktu mane…lengva kritikuoti taip sakant… is tiesu, as cia biski pasiguodziau, bet tikrai skaudu buna…o rukyuti vis tiek mesiu, nes ir per ta savaite jauciau pokycius savyje tik labai norisi artimu zmoniu palaikymo…Ir tikrai lengvaiu ,kai drauge su kuo nors metama rukyti…
Ir reiktu vel man pradeti joga praktikuoti, ar siaip kokiu sportu uzsiimti, kad butu didesnis stimulas
Mes su tavimi!!!
Na jau šiandien visą likusią dienos dalį nerūkysiu… Tikrai, nes eisiu gal miegot… Na jei ištversiu nerūkęs - reiškia aš viską galiu!
as jau 4 menesiai nerukau visai
kaip graziai uz lango sninga…temsta…einu parukyt i balkona…