beje, šiltumui
Vietose, kur moterų yra daugiau nei vyrų, moterys sumažina savo reikalavimus būsimam partneriui.
Kristaus paaukojimas (Grabnyčios): vidines sutemas išsklaidanti šviesa
Kristaus paaukojimą, arba Grabnyčias, Bažnyčia švenčia vasario 2-ą dieną. Ši šventė buvo svarbi ir kitoms kultūroms bei religijoms. Ji siekia romėnų, senovės graikų, žydų, keltų, germanų tradicijas ir savaip jas aiškina. Šventiška šios dienos nuotaika išliko, kito tik šventės prasmė.
"Gyvename tikrovėje, kuri mus gąsdina, kelia nerimą, vis kažko trūksta. Tai kartu ir palaiminimas, nes yra visa genanti viltis, kaip laivas, nešantis į amžinojo gyvenimo uostą", – be kita, sakė Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas savo pranešime.
Amos Teodoros paklausė apie pokalbius, kurių tenka klausytis.
"Jei tenka dažnai klausytis pasaulietinių kalbų, kaip gyventi vien dėl Dievo?"
Ji atsakė: ,Kai sėdite už stalo, apkrauto įvairiais valgiais, kai kuriuos ragaujate be jokio malonumo, panašiai ir su pasaulietinėmis šnekomis: atgręžkite širdį į Dievą, taip nusiteikę klausysitės pokalbių nejusdami malonumo, ir jie nepadarys joklos žalos."
4 6 8
Be visų kitų priemonių ištverti negandas, siekti taikos ir santarvės, visada bus ir paprastas stovėjimas dviese susiėmus rankomis.
Kartais melsdamiesi galite nusivilti, nes jūsų kasdienės nuodėmės jums primena jūsų pažadų netvarumą. Iš tikrųjų, taip galvodami ir melsdamiesi galite jaustis blogiau nei bet kada anksčiau. Tačiau neleiskite, kad tai jus prislėgtų. Iš tikrųjų tai pažangos ženklas, nes kuo labiau artėjate prie tobulo Dievo šventumo, tuo labiau jūsų netobulumai išryškėja tyroje Jo šventumo šviesoje. Tai tarsi stovėti šalia dangoraižio: Kuo arčiau stovite, tuo mažesni jaučiatės. Tai paaiškina, kodėl tikrai šventi žmonės dažnai tai jausdavo ir pripažindavo. Kuo labiau žmogus tampa šventesnis, tuo mažiau jaučiasi šventais savo širdyje. Keistas paradoksas.
Todėl tikrąją savigarbą visada lydi nusižeminimas, nes savo ribų žinojimas yra labai svarbus norint pažinti save. Gėtė - kuris, turėčiau pridurti, būtų nuliūdęs išgirdęs, kad jo žodžius šiame kontekste vartoja katalikų vienuolis - rašė: "Įžvalgus žmogus, kuris pripažįsta savo ribotumą, nėra toli nuo tobulybės". Tiesa yra ta, kad visi sergame nuodėme, tačiau Jėzus yra tas vienintelis, kuris gali mus pagydyti.
NAMŲ DARBAS: Padėkok Dievui ir už tai, kas tau nesiseka.
NUSIŽEMINIMAS MINTYSE
"Vos pikta mintis įsėlina į tavo širdį, atiduok ją Kristui." (4 skyrius: Gerų darbų priemonės)
Tikras nusižeminimas yra pažengusi dvasinio tobulėjimo pakopa, tačiau jo nereikia painioti su neapykanta sau ar kitam (nes kas drįstų nekęsti Dievo kūrinių). Skyriuje, pavadintame "Nusižeminimas Dievo akyse", Tomas Kempietis taip apibendrino šią mintį: "Paliktas vienas sau, aš esu tik visiškas silpnumas. Bet jei Tu nors akimirką pažvelgi į mane, iškart tampu stiprus ir kupinas naujo džiaugsmo". Tomas Kempietis tokiu būdu gali jaustis saugus, nes pasipriešino nuodėmei, todėl tas sunkumas tenka ne vien tik jam. Jis žino, kad, atėjus pagundai, jam tereikia tą nuodėmę sudaužyti į uolą, kuri yra Jėzus Kristus.
4 6 4
“Aš nesutinku su jūsų įsitikinimais, bet esu pasiruošęs numirti už teisę juos išsakyti” ,- tai klijuojama Volterui, bet jis nieko panašaus ir nesakė. Tai citata iš Evelyn Beatrice Hall 1906m. knygos " Voltero draugai". 1934m. rašytoja viešai pareiškė, jog pasisakymą sugalvojo pati, bet politikai iki šiol viešai ‘‘varto’’ Volterą grabe, priskirdami citatą jam.
Atrodytų, vienišumas yra labiau senyvo amžiaus žmonių problema, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad su juo vis dažniau susiduria ir jaunimas.
Netgi jei įvyktų visa, dėl ko meldžiamės, vis vien nebūtų įrodyta tai, ką krikščionys vadina maldos veiksmingumu. Nes malda yra prašymas.
Pasauliui patinka girdėti tai, kas Biblijoje yra cukrus. Bet griebiasi akmenų girdėdamas tai, kas yra druska.
Ieškodami tiesos ir trokšdami ją įrodyti neretai pamirštame meilę kitaip mąstančiajam.
Krikščionių vienybė yra kaip Kalėdų Senelis: žinai, kad neegzistuoja, bet, jei to nesiektume, pasaulis būtų daug niūresnis.
ačiū
4 5 6
taip pat ir
4 5 4