Labas rytas
pasitikėti galima. Tik nereikia būti atlapa.rūrei, ar kaip ten visai neelegantiškai po n-tosios šampano taurės sakydavo mano senelė. Ir, beje, absoliutus atvirumas santykiuose tarp dviejų žmonių - vienas tiesesnių kelių skyrybų link. Yra dalykų, kurių nenoriu žinoti. Juolab - pasakoti.
Vakar liuoktelėjo man ant rankų ir vos ne su paltu nusivedė namelio iš patalų statyt. Ir kitąkart liepė naujų filmukų su pabaisom ipode atsinešt.
Ryte "viriau" avižinę košę. Patinka man tokie maistai.
skaitydama apie Ru būsimą pasimatymą, iškart prisimenu Ievalotą ir jos kalbaas apie “atvirumą” naujiems santykiams. Matyt, visgi teisybės yra tuose žodžiuose Pasąmonėje Ru - jau atvira naujiems santykiams. Kuo ir džiaugiamės
turiu 2 išeigines, planavau Paryžiui susiruošti, nes paskui nebebus kada - po darbo tiesiai į traukinį lėksiu tai ta proga ką tik prasidėjo lietūs. Metereologai sako, kad šiemet rugsėjį buvo net 40% mažiau kritulių ir daugiau saulės
nusipirkau vakar naują dviratį - sportinį, kokio ir norėjau. nekantrauju išbandyti, kiek min greičiau darbą pasieksiu
o antradienį einam į bendradarbių vestuves visas kolektyvas nenusipirkau jokios naujos suknelės…
Man tie geri patarimai įsivaizduoti pašnekovą nuogą arba su lupenų puodu ant galvos niekada neatrodė nei juokingi, nei padėjo. Jau efektyviau galvoti: ir šitai praeis. Ir premijuoti save kuo nors … kai praeina.
Kolegė pagyrė lūpdažį.
… Va sitokie sutinku… o visa kita bobutes karves pienas, zoleles, obuoliukai… nu … zodziu… skaudi tema. Azuolyno g. obelu prie kapiniu yra, o vaistazoles renkamos gelezinio vilko slaituosa, svogunai vidury miesto auginami ir t.t. Bet tai nereiskia, kad as neperku… perku…, bet is tikro nezinau ka
As aisku, gal jau ir durneju, nu bet tokios skanios duonos, kokios buna prie Zemyn upe, is pacios kepėjos perkant, tai niekada neteko nei valgyt anei ragaut (nu bent jau nepamenu).
Skanesnė nebent būtų latvių desertinė su vaisiais.
Ne nu mesa, zuvi ir as ismetu ir t.t. Bet va pienas, grietine, siek tiek rugtelejusi uogiene nueina dazniausiai i kepinius. Pas mamka toks uogieninis keksas yra va kuriam butent tokios uogienes reikia.
Aš ir pardėj pieną už 2 Lt perku. Na, gal 1.99 ar pan. Tai jei nereiktų virint, man tas ūkininkų pienas tiktų, nes neplanuotai nesuvartojus, jis virsta rūgpieniu, o parduotuvinis smirdėdamas keliauja į kriauklę. Ne tai, kad dažnai tai nutinka, bet meluočiau sakydama, kad niekada nėra to atsitikę. Aišku, dažniausiai pienas baigias anksčiau nei numatyta
Pieno nevirinu, o varškės už tuos 4 litus ar tik ne po 0,5 kg ten būna supakuota. Man tie turgeliai-gėris. Labai mėgstu, nes ten ir norėdamas neprisipirksi š, kuris kainuoja, bet be kurio kasdienis stalas visai patenkinamas