Dainuoti yra sveika, ypac duse. 
Del to atsiprasineti tikrai nereikia. Tik man idomu: esate laimingas, ar laiminga?
taip laime ne piniguose,…
…
…
…
… o ju kiekyje
…ir vel pasitvirtina tas pats "gyvenimo realiatyvumas"… priklauso kieno akimis ir is kokio kampo paziuresi… -ir ta pati busena matoma vis kita spalva…
nors laimes pojutis buna ryskiausias, kai jis aplanko po sastingio, po vienokio, ar kitokio nesekmiu periodo… pasirodo reikalingas KONTRASTAS, kad isrysketu tam tikros gyvenimo SPALVOS… 
Jo, tada paastreja pojuciai. Bet situacija ir poziuris i ja nuo to nepasikeicia. Tai tas pats, kaip siluma po salto duso. Bet ir tas saltas dusas gali buti malonus, jei i ji ziuresi butent taip.
Žmogus turi jaustis laimingas - bet ne visiškai - nedidelis nepasitenkinimas esama padėtimi - verčia jį tobulėti, siekti kažko naujo
Nereikia sutapatinti noru su laimes pojuciu. Galima jaustis laimingu ir aiskiai matant savo sunkiai igyvendinamus norus - nesinervindamas daznai gali juos greiciau realizuoti.
… o pastovi busena- nesvarbu ar jautiesi laimingas, ar nelaimingas - atbukina, slopina bet kokius jausmus… 
tad "virkime, kunkuliuokime" ir jausimes laimingi…
As ir nesakiau, kad reikia islaikyti kazkoki stabiluma ar pastovuma: atvirksciai: kuo stipriau keisis situacijos (ar pats samoningai keisi), tuo labiau jausi, kad gyveni. Bet turi ismokti megautis kiekviena situacija.
Belieka gaudyti laimingas akimirkas ir palaikyti savyje teigiama poziuri - gyvenimo dziaugsma.
Taip bet visiškai laimingu gali būti idiotas - protingas žmogus visada turės problemų ir mokės jas išspręsti. Bet tai nereiškia kad laimė netapatinama su norais.
aga…
… o auksciau meginau papildyti robo zinute… 
suformuluokim taip - siek maksimumo bet džiaukis ką turi - tada būsi laimingas
Čia jūs kalbate kad žmogus laimingas gali būti tik veikdamas - na čia jau kita problema. Tai prieštarauja kai kurių filosofų mastymui bet man tai priimtina. O kaip sakoma jei nebus tamsių dienų nesugebėsi tinkamai įvertinti šviesių dienų suteikto džiaugsmo. Teisybė - papraščiausiai reikia gyventi o ne egzistuoti.
As kaip tik ir sneku apie tai, kad visada laimingu gali jaustis ne tik idiotas; kad laime ir norai - du skirtingi dalykai ir kad gali jaustis laimingu ir turedamas problemu. 
Galima bandyti ir taip formuluoti.
Gražiai jūs čia apie laimę - reikia, turi, privalo 
…
Ką čia man, pesimistei, besuprast.
[/quote]
Taip bet visiškai laimingu gali būti idiotas - protingas žmogus visada turės problemų ir mokės jas išspręsti. Bet tai nereiškia kad laimė netapatinama su norais.
[/quote]
As kaip tik ir sneku apie tai, kad visada laimingu gali jaustis ne tik idiotas; kad laime ir norai - du skirtingi dalykai ir kad gali jaustis laimingu ir turedamas problemu.
[/quote]
Čia jau kita; būti laimingu ir jaustis laimingu - vadinasi būti optimistu - ir tiek
Nesistenk gilintis - tik nusišypsok
O gali paaiskinti, kuo skiriasi jautimasis laimingu nuo buvimo laimingu? /Esi tai, ka galvoji./
Ziurint kokio stiprumo pasitenkinima gyvenimu vadinsim laime. Jei laime yra jausmas, kai linksta keliai, virpa sirdis ir norisi sokineti is neimanomo sulaikyti dziaugsmo - tai netrunka ilgai, tomis akimirkomis nesinori filosofuoti, tiesiog jauti - "as laimingas!". Ir, pasakyciau, laime labai susijusi su meile…