kad aš esu laimės kūdikis suprantu palyginus save su kitais. bet kad kasdien jausčiau didelį laimės jausmą, tai taip nėra. bet nelaiminga tai tikrai nesijaučiu
Hm…laimė…tai taip slidu, kartais žmogus skrieji tarsi ant sparnų ir gali ištari, kad esi laimingas, o būna laikas, kai esi juodoj duobėj ir apie žodį "laimė" nė nepagalvoji.
Bet iš esmės:gyvenimas-žavus
2 nu ir kas
Keistai ivertinai laimes savoka.Sutinku,kad lyginam daiktus,ju kokybe ,ju turejima su tu daiktais ,kurie salimias.Na sakykim ,kad ir kaimynais.Tegul bus taip,nes reikia matyti ir zinoti,ka turi ir
vertinti kas geriau ,bei ka gali tureti.Tai paprasciausias progresas,siekti geriau.Tik laime?Ar tai daiktai,ar tai turejimas?
Manau nuklydai.Ir siaip idomu,kokius daiktus zmogus turi tureti,kad galetu pasakyti as laimingas?Ar uztenka peilio ,sakutes ir mesgalio,ar tai dar ne laime?Gal tikrai pakanka mueiti pas kaimyna,suskaiciuoti jo daiktu kieki,palyginti kokybe ir ramiai issidrebti fotelyje-as laimingas!!!
Neisiskaitei i teksta. As ir noriu pasakyti, kad laime, issaukta palyginimo (kas, sutik, yra labai daznas reiskinys musu visuomeneje), yra trumpalaike ir nepilnaverte. Tai tik kaip palyginimas, padedantis irodyti, kad laimes pojutis gali visiskai nepriklausyti nuo isoriniu aplinkybiu.
O progresas gali buti skatinamas ne vien nepasitenkinimo pojucio.