Aba Antanas Dydysis sakė:
"Dažnai žmones nepelnytai vadina protingais. Protingi – tai ne senovės išminčių sukurtų posakių ir knygų žinovai, bet tie, kas turi protingą sielą ir geba atsikirti gera nuo bloga. Jie vengia to, kas nuodėminga ir kenkia sielai; ir jusdami gilią padėką Dievui jie įpranta ryžtingai laikytis to, kas sielai gera ir naudinga. Tik šiuos žmones iš tiesų derėtų vadinti protingais".
TIKROJI PERGALĖ
Kai gyvenimas visiškai išmuša iš vėžių, reakcija į susiklosčiusią situaciją atskleis mūsų santykių su Kristumi brandą. Viešpats trokšta, kad mūsų pasitikėjimas Juo būtų nesudrebinamas, kad ir kas nutiktų. Nelaikykime savęs aukomis. Jei apleisime santykius su Dievu, tuomet tragiški gyvenimo įvykiai smarkiai mus apdaužys ir išvargins.
Bičiuli, neleisk gyvenimo audroms atimti tau drąsos. Verčiau šliekis prie Viešpaties ir prašyk, kad Jis pripildytų tave stiprybės ir vilties. Tvirtai įsitverk į Jį ir Jo pažadus, kad ir kokios būtų aplinkybės. Išlaikyk tikėjimą iki pat galo. Žinok, kad su Dievu tu ištversi viską, kas tik tave ištiks gyvenimo kelyje. Jis padės tau pergalingai pakilti.
Viešpatie, tikėsiu tavo pažadu ir tuo, kad Tu laimi mano labui. Amen.
/Charles F. Stanley/
Aba Antanas Didysis pasakė:
"Kartą, man esant prie Abos Arfato, jį aplankė mergelė, kuri tarė:
"Tėve, pasnikavau šešias dienas per savaitę du šimtus sekmadienių. Mintinai išmokau Naująjį ir Senąjį Testamentus; ką dar liko man padaryti?" Senolis atsakė jai:
"Ar justi kitų neapykantą tapo tau garbė?"
"O ne," – atsakė ji.
"Netektis [tapo] laimėjimu, svetimšaliai – artimaisiais, o skurdas – prabanga"
"Ne" – tarė ji.
Senolis atsakė:
"Tuomet tu nepasnikavai šešias dienas per savaitę ir neišmokai mintiniai Senojo ir Naujojo Testamentų; tik apgaudinėji save. Eik ir imkis darbo, nes nieko nenuveikei."
Aba Antanas sakė:
"Yra tokių, kurie asketizmu susižalojo kūną, bet jiems stinga įžvalgumo, todėl jie toli nuo Dievo."
4 6 8
Dažnai sunkiausia būna pradėti. Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmojo žingsnio. Kuo toliau, tuo turėtų būti lengviau. Sakoma, kad gera pradžia – jau pusė darbo. Tačiau reikia pasisaugoti senųjų nuostatų, kurios gyvenimo kelionėje vis kaišios pagalius į ratus. Nesileisk jų varginamas. Būk kantrus, prireiks laiko, kol nukaksi ten, kur nori. Juk dėl visko, kas bent kiek vertinga, verta paprakaituoti!
DIENOS MALDA
Užklupus naujam sunkumui primink mano, Dieve, kad tai vyksta mano tobulinimui ir viskas išeis į gerą, nes Tave myliu, Jėzau!
/Bob & Debby Gass/
Kalėjimo grotos, į kurias daužaisi, yra tik tavo galvoje. Kadangi pats jas pasistatei, su Dievo pagalba pats ir nuversi. Dievas nori tave išlaisvinti ir išvaduoti iš baimingų sulaikančių nuostatų, kad atsiskleistų visas potencialas. Teisinga nuostata gali padėti įveikti beveik bet kokią kliūtį.
Pavyzdžiui, Biblijoje teigiama: Meilė niekada nesibaigia (1 Korintiečiams 13). Kodėl? Todėl, kad meilė nepriklauso nuo emocijų ar aplinkybių. Ji yra valios tarnaitė. Meilė yra sprendimas! Jėzus pasakė: Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau. (Jono 15, 12). Jeigu Jėzus įsako, Jis ir suteikia jėgų tai padaryti.
BŪK KANTRUS!
"Kai kelias nelygus, sunkus, tavo kantrybė turi galimybę augti. Leisk jai augti." (Jokūbo 1, 2–4 TLB, laisvas vertimas)
Pamažu tampi tokiu žmogumi, kokį tave nori matyti Dievas, ir esi arčiau Jo tikslo, nei galėtum pamanyti. Jo malonei vis suteikiant naujų jėgų, tu įveiksi išmėginimus ir iš jų išeisi stipresnis ir išmintingesnis. Paulius sako: Jei Dievas už mus, tai kas gi prieš mus? (Romiečiams 8, 31). Dievas už tave! Tai reiškia, kad gali atlikti tai, ko bijai nesugebėsiąs atlikti.
4 6 4
O štai pasmerkimas paprastai būna nukreiptas į asmenį, dažnai būna pilnas pykčio, baimės ar net neapykantos. Piktas ir pagiežingas kaltinimas gali įžeisti žmogų ir įstumti į dar didesnę nelaisvę. Kaltinimai tikrai neatneš šlovinančios Dievo malonės ir meilės.
Todėl, kai matai, kad būtina sudrausminti ar pabarti kitą žmogų, įsitikink, ar tai darysi iš meilės. Žiūrėk, ar tikrai nori padėti žmogui išsivaduoti iš nuodėmingo elgesio ir atrasti laisvę. Nepamiršk, kad Jėzus atėjo išlaisvinti belaisvių, to ir tu turėtum siekti.
/Charles F. Stanley/
DIEVIŠKA DRAUSMĖ
"Dievas juk nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad Jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per Jį būtų išgelbėtas." (Jono 3, 17)
Ar esi kada nors suklydęs, ir už tai griežtai tikinčiųjų nuteistas? Smerkimas, kylantis iš nuosavo teisumo, ne tik smukdo, bet ir būna be galo skausmingas.
Prasikaltusį dera sudrausminti, tačiau tai daryti būtina su meile. Deja, daugelis tikinčiųjų pamiršta, kad drausminti reikia dėl netinkamo elgesio, siekiant jį pataisyti, nes dievoto sudrausminimo šaknys glūdi gailestingume.
Ses. K. Seiliūnaitė: kasdien vis iš naujo atsiliepti į Dievo kvietimą
Kai atrandi savo pašaukimą, nesvarbu, kad yra skausmas, kančia, – tu esi laimingas.
SAUGOK RAMYBĘ
“'Tegul neišsigąsta jūsų širdys! Tikite Dievą, tikėkite ir mane!” (Jono 14, 1)
Dažniausiai patys nesuvokiame, kad kasdien leidžiame kam nors atimti mūsų ramybę. Nors mes meldžiamės, tikime, cituojame Jo pažadus, bet jei savo poreikius norime patenkinti taip, kaip mums patinka, užuot pasikliovę Dievu, vadinasi, sąmoningai maištaujame prieš Viešpatį ir atitolstame nuo Jo.
Panašiai būna ir užėjus krizei: ramybę iš širdies išplėšia dvejonės dangiškojo Tėvo sumanymu, nes mes netikime, kad Jis mums padės. Tai pasirinkimas. Vilties dažniausiai netenkame tik dėl to, kad patys jos atsisakome. Apsispręsk šiandien pasitikėti Dievu. Išpažink Jam bet kokį savo maištą ir prašyk Jo pagalbos gręžtis nuo nuodėmių. Atkakliai ieškok Viešpaties ir pasikliauk Juo, nes tik tada Jo ramybė pripildys tavo gyvenimą.
/Charles F. Stanley/
"Marija, maldauju pagalbos Tėvynės gynėjams, maldauju tikro poilsio gyvybę paguldžiusiems už savo žemę, maldauju taikos ir ramybės savo kraštui ir išvargusiam pasauliui."
Dievo tarnaitė, Sibiro tremtinė ADELĖ DIRSYTĖ.
Vargu ir prakaitu, o ne pliku žodžiu stenkimės pažinti Dievo paslaptis, nes išeinant mums teks parodyti ne žodžius, o darbus.
Šv. Jonas Laiptininkas
DVASIOS VIENYBĖ
Žmogaus kūnas sukurtas be galo sudėtingai ir nuostabiai. Kaip puiku, kai atskiros kūno dalys veikia darniai, tada kūnas sveikas. Bet jei sutrinka nors vieno kūno organo funkcijos, tai greitai atsiliepia ir visam organizmui.
Panašiai veikia ir Kristaus kūnas. Mes, tikintieji, veikiame išvien kaip vienas junginys, kiekvienas atlikdamas savo vaidmenį, vedant Šv. Dvasiai ir paklūstant Jėzui kaip Galvai. Deja, kai sužeidžiama viena Kristaus kūno dalis, kenčia visas kūnas. Štai kodėl svarbu pastebėti kitų tikinčiųjų vargą. Esame raginami būti ‘malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems’. Kai per mus pasireiškia Dvasios vaisiai, tada atkuriama Dvasios vienybė.
Pasinaudok proga ir patarnauk savo artimui, broliui ar sesei Kristuje. Taip elgdamasis tu ugdysi visą kūną Dievo garbei.
/Charles F. Stanley/
4 5 6
ir
4 5 4
GERUMAS
…Gerumas stipresnis už pykčio pūgą.
Gerumas ištirpdo užgaulių ledus,
jis gydo randus – senus ir skaudžius,
nes vilki nuolankų Viešpaties rūbą.
Gerumas – lyg pieva žolelių kvapnių.
Gerumas lyg duona gardi pasotina,
pagirdo saulėtu šypsniu.
Gerumas – lyg švelnios rankos mylinčios Motinos.
Palaima – dalytis Dangaus gerumu,
ir gera ragauti gerumo nektaro iš Dievo delnų…
/Romualda Adomaitytė-Chabarina/