Dvasios džiaugsmas yra jos jėgos požymis. (R. V. Emersonas)
PADĖKOS AUKA
Sąmoningai dairykis, už ką net sunkiausiomis aplinkybėmis galėtum dėkoti. Prisimink, kaip Viešpats tau padėjo praeityje. Džiaukis Jo ištikimybe, Jo meile ir dovanai suteiktu išgelbėjimu. Išvardyk visus palaiminimus, kuriuos prisimeni gavęs Kristuje. Asmeniškai priimk Viešpaties duotus pažadus Jo žodyje.
Siekdamas Jį išaukštinti prašyk Dievo Dvasios, kad Ji padėtų įsišaknyti Dievo tiesai. Prisiminus didžius Tėvo palaiminimus tau tikrai norėsis dėkoti Viešpačiui ir šlovinti Jį - ir ne tik už tai, ką Jis tau padarė, bet ir už tai, ką darys toliau.
/Charles F. Stanley/
Vaidinau durnius, dėl to mane visur priimdavo kaip savą.
S. Kramarov
Žmonėms įdomūs faktai. Labai nedaugeliui įdomios yra mintys.
Kai sakome: "Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien" (Mt 6, 11), geriau supraskime dvasine prasme. Kristus yra mūsų duona, Kristus yra gyvenimas, o duona yra gyvenimas: "Aš esu, – sakė jis, – gyvybės duona" (Jn 6, 35). Tad prašydami kasdienės duonos, mes stengiamės visuomet pasilikti Kristuje ir niekuomet neatsiskirti nuo jo kūno.
Tertulijonas
Tėvas Stanislovas
"Paimkite iš gyvenimo ne tik saldumus, bet ir tulžį; neieškokime vien tik neribotos laisvės, bet sugebėkime save prikalti ir prie pareigų kryžiaus. Tiek to - tegul virš mūsų galvos būna prikalta paniekos iškaba.
Tačiau viso, kas brangiausia, neatiduokime vien dėl to, kad tik kas nors mūsų nepaniekintų. Juk visa pasaulio tragedija, visas jo "neišsigelbėjimas", - kad jis konvulsiškai traukiasi nuo visko, kas nepatogu, sunku, kieta. Žmogus nebeatlieka pasaulio valdymo funkcijos iki galo, išvydęs sunkumus, jis pabėga.
Kančios relikvijos mums sako, kad daugiausiai solidumo mūsų gyvenimui ir mūsų sielai atneša kančios valandos. Kančia - tai ugnis, kuri mūsų gyvenime, mūsų buityje, mūsų aplinkoje išdegina viską, kas tuščia, menkavertiška, kas tėra tik šiaudai. Tie deginantys atsitikimai pamoko mus artimo meilės, taktiškumo ir rimtumo. Kančia - tai kalto smūgiai į akmenį, po kurių ima ryškėti veidas".
ačiū
5 0 5
tai štai kaip
PAŽINK JĮ
"Žinok, kad Viešpats, tavo Dievas, yra ištikimas Dievas, kuris laikosi sandoros ir yra gailestingas Jį mylintiems bei Jo įsakymus vykdantiems per tūkstančius kartų." (Įstatymo 7, 9)
Kaip tu žiūri į Dievą? Kaip manai, koks Jis? Suvoki tai ar ne, bet tai, kaip apibūdini Viešpatį ir kokias savybes Jam priskiri, nulems tavo reakciją į Jį. Tarkim, jeigu Dievą matai kaip mylintį, gailestingą, išmintingą, nuostabų dangiškąjį Tėvą, tobulai aprūpinantį tave, Juo visiškai pasitikėsi, kliausiesi Jo vedimu. O jeigu Jį matai kaip tolimą, griežtą įstatymo besilaikantį, į save susitelkusį vadą, greičiausiai jausi pareigą Jam atsiskaityti už savo veiklą, bet santykiai su Juo nebus grįsti meile.
Todėl siek pažinti Dievą. Per Jo žodį aiškinkis, koks Jis iš tikrųjų yra, ir prašyk Jo apreikšti tau tikrąsias savybes. Ilgainiui suprasi, kad tavo Kūrėjas yra kur kas nuostabesnis, nei įsivaizdavai, ir vertas viso laiko, patarnavimo, garbės, šlovės, garbinimo ir gyriaus.
/Charles F. Stanley/
- […] ir jie viešpataus per amžių amžius. Kaip vidurinėje mokykloje išlaikyti egzaminai suteikia pamatą ir teisę toliau studijuoti ar dirbti, taip ir gyvenimo išbandymai suteikia teisę valdyti su Kristumi kitame gyvenime. Nenuleisk akių nuo atlygio! Šis gyvenimas – trumpa istorija. Kitas gyvenimas – ilga, nesibaigianti istorija, kai regėsime Jėzų veidu į veidą ir valdysime su Juo amžinai.
DIENOS MALDA
O Dieve, kaip nuostabiai Tu viską sukūrei ir kokią nuostabią ateitį paruošei savo vaikams! Tegu mintys apie šlovingą pabaigą sustiprina mane dabartiniuose trumpuose sunkumuose.
/Bob & Debby Gass/
KOKIA PABAIGA MŪSŲ LAUKIA?
"Jie regės jo veidą […] ir jie viešpataus per amžių amžius." (Apreiškimo 22, 4-5)
Norėdamas sužinoti, kuo baigiasi pasakojimas, turi prieiti ir perskaityti paskutinį jo skyrių. Paskutinis Biblijos skyrius yra Apreiškimo knygos 22-as skyrius, kuriame atskleidžiami du šlovingi dalykai, laukiantys kiekvieno atpirkto Dievo vaiko:
- Jie regės jo veidą. Mus aplankys didžiulis džiaugsmas, kai danguje išvysime veidus seniai mirusių, mums brangių artimųjų ir pagaliau galėsime su jais praleisti visą amžinybę. Tačiau kad ir koks didis džiaugsmas būtų matyti tuos veidus, nepalyginamai didesnis džiaugsmas aplankys išvydus Kristaus mūsų Gelbėtojo veidą, nes tada jau, kaip sako vienas giesmių autorius, regėsime Jį "veidu į veidą, stovėdami priešais savo Gelbėtoją Kristų, kuris mirė už mus." Ir tai dar ne viskas. Jonas rašo: Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė, kas būsime. Mes žinome, kad, kai jis pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra (1 Jono 3, 2). Mes Jį matysime, būsime tokie, kaip Jis, ir pasiliksime su Juo amžinai. Kaip nuostabu!
500 
"Tas, kuris yra paskirtas atsakingu už kitus žmones, neturėtų svyruoti ir susiturėti, kai tenka taisyti tų žmonių, kurie nuo jo priklauso, ydas, neturėtų baimintis susidurti su jų jausmais, kai to reikia. Tačiau tai visuomet reikia daryti ramiai ir švelniai, ypač jei tenka paskelbti tiesas, kurias nelengva priimti. Šios tiesos visų pirmiausia turi būti sušildytos kaitria artimo meilės ugnimi, ištirpdysiančia visą jų kietumą; priešingu atveju susilauksime rūgščių vaisių, kurie veikiau sukels blogį, o ne maitins.
Nėra nieko kartesnio už neprinokusį graikinį riešutą, tačiau kai jis sunoksta, tampa saldus ir nepaprastai sveikas. Taip ir pabarimas, labai kartus savo prigimtimi, jeigu yra sušildytas artimo meilės ugnimi ir pasaldintas meilingumu, tampa malonus ir gardus. O kai liežuvio ištartai tiesai stinga saldumo, tai yra ženklas, kad širdis nenori tikros artimo meilės."
Šv. Pranciškus Salezas
SKIRK LAIKO
"Tik Dievo lauk, mano siela. Mano viltis yra Jame." (Psalmynas 62, 5)
Ar per dieną skiri laiko ramiai pabūti Viešpaties artume, įsiklausyti į Jį ir leisti Jam keisti tave dvasiškai? Tikrai derėtų taip elgtis. Skirdamas laiko Dievui geriau pažįsti Jo charakterį ir veikimo būdus, išsiaiškini Jo valią savo gyvenimui. Tai nenutinka akimirksniu - būtinas reguliarus kasdienis bendravimas su Juo.
Kartais Dievas gali net pasiųsti sunkumų į tavo gyvenimą, kad ilgiau pasiliktum Jo artume. Jis žino, kad nerimas dėl problemos privers tave ilgiau pabūti Jo artume, semtis Jo stiprybės ir išminties. Kai skiriame laiko bendrystei su Dievu, Jis nuostabiai patarnauja nerimo apimtai širdžiai - suteikia neapsakomo džiaugsmo, gyvybės, ramybės ir kryptį.
Bičiuli, nepaprastai svarbu, kad kasdien galvotum apie Dievą ir apmąstytum Jo žodį. Tu esi sukurtas bendrystei su Dievu. Kai tavo akys ir širdis krypsta į Tėvą, pradedi keistis iš vidaus ir pasirengi laukiantiems iššūkiams.
/Charles F. Stanley/
Dievo suverenumo tiesa mus moko, jog Jis nė vienam iš mūsų nėra skolingas, ir todėl Jis elgiasi absoliučiai tobulai, numatydamas tolimiausias pasekmes. Tad leiskime Jam ir toliau mumyse vis laisviau veikti, nes viskas išeina į gera mylintiems Dievą.
Kun. Vytenis Vaškelis
TAVO PASIRINKIMAS
"Taigi kiekvienas, kuris klauso šitų mano žodžių ir juos vykdo, panašus į išmintingą žmogų, pasistačiusį savo namą ant uolos. Prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo, nes buvo pastatytas ant uolos." (Mato 7, 24-25)
Situacijos, su kuriomis šiandien susidursi, arba pakels, arba parblokš tave. Jei iššūkius spręsi pasitikėdamas vien savo gabumais, greičiausiai nusiminsi, susierzinsi, o gal net pulsi į paniką, nes viską teks spręsti savo jėgomis. Tačiau kur kas išmintingiau būtų ieškoti išminties Dievo žodyje ir daryti taip, kaip Jis liepia. Kad ir su kuo susidurtum, Tėvui nėra per sudėtingų situacijų. Jei prašysi, kad Jis nukreiptų tavo žingsnius, visas bėdas ir vargus Jis panaudos tavo charakterio ugdymui ir pamokys apie nuostabius savo kelius.
/Charles F. Stanley/
VISUOMET DĖKOK
"Visuomet džiaukitės… Visokiomis aplinkybėmis dėkokite, nes Dievas to nori iš jūsų Kristuje Jėzuje." (1 Tsl 5, 16.18)
Kartais visai nesinori dėkoti. Bet jei paprašysi Tėvą padaryti tavo širdį dėkingą, Jis tą prašymą būtinai patenkins. Jei išpažinsi Viešpačiui, kad nori Jį garbinti net ir patirdamas sunkumus, Jis primins tau savo pažadus ir padės.
Nors žvelgiant iš žemiškos perspektyvos išmėginimai gali atrodyti kaip tavo pažangos trukdžiai, Viešpats parodys, kaip per juos Jis pasiekia didingų savo tikslų (Pvz., tavo tikėjimo augimo).
Todėl šiandien prašyk Tėvo padaryti tave dėkingą ir išsakyk Jam savo padėką. Kai akis nuo bėdų nukreipsi į Viešpatį, tavo problemos nebeatrodys tokios neįveikiamos. Suprasi, kad Jis dovanoja tau pergalę.
/Charles F. Stanley/
4 9 4
ATIDUOK JAM SAVO NAŠTAS
“Tad jei Sūnus jus išvaduos, tai būsite iš tiesų laisvi.” (Jono 8, 36)
…kai tempiame sunkią emocinę ‘nešulių’ naštą, mes nepajėgūs patys jos nusimesti ar kaip nors nusiimti, bet laikui bėgant ji niekur nedingsta. Tikroji laisvė įmanoma tik per Jėzų. Kodėl? Nes patys savo naštų neįstengiame atsikratyti, o kartais nė neįsivaizduojame, kaip giliai jos mumyse glūdi. Užtat Jėzus gali jas nuimti. Jis puikiai žino, kaip mus išgydyti.
Bičiuli, nėra pasaulyje žmogaus, kuris nepatirtų problemų, bėdų ar skausmo. Tačiau Viešpats apsaugos tave nuo gniuždančios žalos ir kartu panaudos tuos sunkumus, kad apginkluotų, parengtų ir sustiprintų tave kitam gyvenimo etapui. Todėl melsdamasis prašyk, kad Jėzus toliau vestų keliu ir nuimtų slegiančias naštas. Jis tikrai išlaisvins, kad taptumei tokiu, kokį tave nori matyti Dievas.
/Charles F. Stanley/