TEATRAS
Taigi, ir as buvau tame Keistuoliu spektaklyje. Zavus 
, net labai man patiko.
O siandien grizau is A.Ostermaierio "THE MAKING OF. B.-MOVIE". Na pasiskaiciau keleta atsiliepimu, kad toks visai nieko… Is tiesu Jaunimo teatre panasiu nelabai rode. Hm…stovi raudonas sijonas pries akis dabar 
Kad labai suzaveta spektakliu, gal ir nepasakysiu, bet paziureti visai idomu, tuo labiau, kad siaip i Jaunimo teatra nesinori eit.
Teko Dresdeno dramteatry ziureti Lesingo "Natanas ismintingasis". Labai jau modernus pastatymas. Ziurovu puse sedi salej, o kita puse stovi ant scenos. Veiksmas vyksta scenoje, bet su nuleista gelezine uzdanga. Sedintieji saleje mato tik tiesiogine transliacija is kitos uzdangos puses.
Bet cia dar nieko. Atejus momentui, kai uzdanga turi pakilti ir sujungti abi erdves vienam veiksmui, eme ta uzdanga ir uzstrigo. Ir siaip ja bande pakelt ir taip - nepavyko. Gera valanda pralaukus teko issiskirstyt po namus.
Tokios baikos dar ne karto neteko matyt.
va ash tai megstu eiti i tai, kas vyksta Vilniaus Akademiniame Dramos Teatre 
Zinoma, visada pasitaiko nusivilti, ypac atvaziuojanchiais ish kitu miestu 
(nebent Kauno Zuvedra) arba pradedanchiais rezhisieriais 
,bet ish 5 spektakliu 3 buna verti demesio .
nors einant i Tumina (rekomenduotinas Revizorius. Pamatyti BUTINA! ), Nekrosiu ar Cholina- gerai praleistas vakaras garantuotas
p.s. Korsunovas irgi ql, bet ne visiems suprantamas… 
anzi 
Oskaras Koršunovas Karalius Oidipas
Ir vėl modernaus, netradiciškai-klasikinio Lietuvos teatro adeptas O.K. sužibėjo.
Po Oskarą išgarsinusio "oberiutų" ciklo, kuris baigėsi solidžiuoju, rimčiausiu savo forma Labas Sonia.Nauji metai, pradėto "ultramodernių" šiuolaikinių autorių ciklo nuo šaunaus Shoping and fuucking ( po to tas ciklas "nusivažiavo" iki neimponuojančių "GEISMų(o)" - lyg žiūrėtum mylimos komandos ne rungtynes, o … fizinio pasiruošimo treniruotę), ir,aišku, pačio geriausiojo Koršunovo spektaklio Meistras ir Margarita, OSKARAS VĖL "DĖJO" LYGĮ.
Karalius Odipas - iš "solidžiųjų" OSKARO KORšUNOVO spektaklių. Pasikartoja atpažįstama jo teatro mąstymo kultūra bei sistema. Tačiau spektaklis tuo pačiu tiesiog pribloškia naujaisiais ieškojimais - aktoriai (labai patyrę, o kai kurie ir primiršti), scenografija, rūbais, kaukėmis, kitomis raiškos priemonėmis. Be abejo - netikėta muzika, papildančia ir pratęsiančia gyvus muzikinius "Meistro ir Margaritos" atradimus.
Ir du momentai, kritę į akis:
- Tai pirmas spektaklis, kuriame praktiškai nėra humoro elementų. O juk drąsiai galima sakyti, jog dauguma O.K. "darbelių" - komedijinio plano.
- Man - "Karalius Odipas" - pirmas O.K. spektaklis, kuriame pajutau literatūrinės medžiagos neperskaitymo problemos - to nebuvo nei Meistre ir Margaritoje - po to perskaičiau tą garsųjį M.Bulgakovo romaną - nieko labai pakitusio požiūrio į spektaklį negavau, išskyrus, kad gerą literatūrą "suryjau", nei Šekspyro "Vasarvidžio nakties sapne" bei kituose.
O štai "Karaliuje Oidipe" kažkaip sunkiai tas eiliuotas veiksmas žiūrėjosi. Bet kada TOKS pastatymas - patį teatro vyksmą vienas malonumas stebėti…
Puiku. žodžiais nenupasakojama. Reikia pamatyti.
Geriausia pirkti stovimą bilietą - bus kur atsisėsti.
Ir išvysite netikėtus teatrinius vaizdus… 
Pažiūrėjau Nacionalinio dramos teatro sezono atidarymo premjerinį spektaklį prancūzų dramaturgo Jean Anouilh ir mūsiškio režisuojančio aktoriaus Adolfo Večerskio BAMBA.
Išvada aiški: scena, kurioje rodomi NEKROŠIAUS, VARNO, KORŠUNOVO, tikėsimės, atsigaunančio po Kaunietiškų eksperimentų J.Vaitkaus spektakliai - TOKS TEATRAS IšKRENTA IŠ MINĖTŲJŲ SPEKTAKLIŲ KONTEKSTO . Jis buitinis, senoviškų "manierų", kažkoks operetinis. Finale net aiškūs scenografiniai - režisūriniai KIČO elementai.
Bet kas nėra "išauklėtas" anųjų režisierių, kam toks senamadiškumas nebado akių, ko gero, liko patenkinti "kultūringai praleistu vakaru". Nes veiksmas perdėm aiškus ( niekaip nesulyginsi su Karaliaus Oidipo rebusiškumu), o dialogai, ar monologai surašyti pakankamai meistriškai. Juokinga. Kartais tikrai juokinga. Ypač, kada scenoje SAULIAUS BALANDžIO žentas - personažas, kuris ryškiai patempia spektaklį, kelią jį virš minėtojo operetiškumo.
O kiti? Deje, žibėjusi Oskaro Koršunovo spektakliuose Rimantė Valiukaitė (žmona), kaip ir kiti gana žinomi aktoriai puikiai prisitaikė prie situacijos - vaidina profesionaliai provincijos teatro lygyje.
Kartoju, mano skeptiški vertinimai, nebūtinai turėtų skatinti Jus nepamatyti to spektaklio. Jis tikrai linksmas ir gerai žiūrimas. Kritikuoju tik režisūros, o iš to "išplaukiančios" ir vaidybis lygį…
Kas patiko? Ogi tai, kad stovimi bilietai tik 5 Lt.(!), programa - 1Lt. Šaunus akibrokštas kino distribiutorių nesąmonei (14litų filmui)…
Šios dienos gana netikėtai man tapo liaupsinamo kino avangardininko lietuvio Jono Meko iš NIUJORKO festivaliu.
Pirmiausia žiūrėjau premjerinį Jono Vaitkaus spektaklį pagal J.Meką PATI PRADŽIOS PRADŽIA
Įspūdžius pradėsiu nuo pabaigos, kada stovintis iš paskos rūbinėje žiūrovas pasakė:
"- Jonas Mekas filmuoja bile ką. Toks ir čia dalykas. Bet kadangi tai Jonas Mekas , tada laikome dideliu menu"
Mintis ir teisinga, ir neteisinga.
Vertinčiau spektaklį kaip gerą Jis tikrai turėtų patikti OSKARO KORšUNOVO mėgėjams, ir nepatikti "tradicinio, senobinio" kirpimo, pvz. Bamba mėgėjams.
Koks gi šitas spektaklis pagal Meką? Išskirčiau tris faktorius.
-
Gerai dirba režisierius-veteranas Jonas Vaitkus Anksčiau įėjęs į pačių pačių iškiliausių Lietuvos rež. tarpą, paskutiniu metu buvo šešėlyje, ypač po nesėkmingo bandymo grįžti į Kauno dramtetrį. O štai Vilniuje jo pastarieji du (kitas Gagarino g-vė) spektakliai džiugina.
“Pati pradžių pradžia” - tai puikus vaidinimo formos pasirinkimas. Realiai “pagal Meką”. Jaučiasi, kad rastas teisingas santykis su “aktorių vaidybos laisvėmis”. Žodžiu, nors spektaklis savo maniera atrodo ir padrikas ir beformis, tačiau, mano nuomone, tik toks jis ir turėjo būti, kada literatūrinė medžiaga yra pagal Joną Meką Taigi traktuotė man patiko ir priimtina - pradžioje gana gausus personažų kiekis vaidina lyg Koršunovo “oberiutai”, vėliau, kada negali “išrišti” siužeto, atrodo, jog tai KANE “Geismas”, o galų gale priėjau išvados, kad pojūčiai panašėja į “KARALIŲ OIDIPĄ” - puikus spektaklis, bet personažų ryšį aiškinti gana keblu, jei iš vis įmanomą. Gerai, su Oidipu gali paskaityti SOFOKLį, su pradžių pradžia prasčiau - J.Meko skaitymas akuvaizdžiai nepadės -
Parinkti puikiai aktoriai, kuriems suteikiama teisė improvizuoti. Jau pačioje pradžioje Arūnas Sakalauskas lyg gaudydamas kampą vertėjauja lietuviškai - mat personažai spektaklyje iš visų žemės rutulio kontinentų. Pvz. "Fuuck Georges Bush" išverčiama ar tai "Giria žalioji", ar kaip kitaip - publika "krenta iš koto".
Taip LAISVAI ir vyksta spektaklis. Visi reiškiasi vienodai spalvingai - ir "dviratininkas" A.Dainavičius, ir populiarioji Eglė Mikulionytė, ir balsingoji Brigita Bublytė, ir negru nugrimuotas veteranas Zigmantavičius, ir meksikietį vaidinantis TV 3 "balsas" Džiugas Siaurusaitis. O pertrauką aktoriai leidžia kartu su žiųrovais - vaikšto, kalbina, nuo scenos nuėjęs fotografas-vokietis fotografuoja. O BUDRAIčIO jr. pajacas, įsitaisęs ant kokių penkių kėdžių juokina likusius salėje.
Džiaugsmo žiūrovams užtenka. -
Taip, JONAS MEKAS filmuoja bile ką. Ir rašo bilę ką Todėl ir nežiūrint to, kad aiškūs personažai sako prasmingas frazes, siužeto ieškoti nereikėtų.
Nes spekltaklis - pagal JONĄ MEKĄ. Ir tuo viskas pasakyta. Ir nieks neteigs, kad čia būta "didžiojo meno", kaip sakė nugirstas žiūrovas.
tiesiog geras spektaklis pagal JONĄ MEKĄ
Ir tiek
P.S. Kitas J.Meko festivalio dalis yra jo paties bei hebrytės filmų peržiūra Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje apie ką rašau KINOMANUOSE
http://www.banga.lt/admlt/2forum.showPosts/56664.462-=(284672822
Neseniai diskutuotoje temoje "Keistuoliai vs Koršunovas" temą keisčiau - OKT lyginčiau su tos pačios kartos GINTARU VARNU, o Keistuolius, arba kur kas tiksliau pasakyti - jų iškiliausią režisūros lyderį AIDĄ GINIOTĮ su JAUNIMO TEATRE dirbančiu jaunuoju spektaklių statytoju Ignu Jonynu Gal anksčiau šioje temoje aptartas The making of.B.-movie ir mažiau yra "keistuoliškos" dvasios, bet naujausias Igno pastatymas IŠTISŲ DIENŲ, IŠTISŲ NAKTŲ KRONIKOS su giniotiška "atmosfera" tai jau tikrai sietinas. Nenoriu būti "chamiškas", nesakysiu tiems, kas neskaitė šios premjeros recenzijų spaudoje, kuo spektaklis dar neprasidėjęs stebins, nes nemėgstu atiminėti malonumo iš tų, kurie dar tik ruošiasi žiūrėti, bet pasakysiu tiek, jog atėjusiųjų laukia geras akibrokštas, kaip būta G.Varno spektaklyje Publika. O kad spektaklio ašis svotiško pajaco rolėje toks tipas Rolandas Kazlas , pasakyti, manau, būtina. Taps daug aiškiau. Nors "Dviračio TV" personažų jis nekopijuoja, bet, kaip sakoma, Kazlas yra Kazlas…
Ir jeigu linkę ieškoti asociacijų, tai Kazlui režisierius pateikia tokį išbandymą, kaip NEKROŠIUS "bandė" V.BAGDONĄ "OTELE". Na Rolando sportiniai sugebėjimai spektaklio finale iššaukia tik pasigėrėjimą
Taigi, nors spektaklis pagal dramaturgija panašus į prieš tai mano aprašytą JONO MEKO kūrybą, bet prancūzų dramaturgas X.DURRINGER "Ištisų dienų, ištisų naktų kronikose" aiškiai geresnis - taip pat keisti, lyg nežemiškoje erdvėje svaičiojantys herojai kažkaip geriau susisieja, viskas žiūrėtojui aišku, nors ir a la avangardo maniera vyksta.
Ką čia daug šnekėti: kas paklausys - pasilinksmins. Aktoriai bus per porą metrų nuo jūsų.
IGNAS JONYNAS tikrai turi išradingumo "cinkelį". Įdomiai dirba. Nutariau prie progos pažiūrėti ir jo SIRANO. O spektaklis IŠTISŲ DIENŲ, IŠTISŲ NAKTŲ KRONIKOS šiemat bus rodomas tik gruodžio 5 ir 6 d.d. 18val.
P.S. Praktinis patarimas. Įtariu, yra išdirbta sistema - blokuoti atvažiavusių Jaunimo teatran ne su visuom. transportu, ratus. Už kokią valandą reikėtų apsimokėti į automatą…
Tas Kertukas baisiai daug visko zino apie teatra ir mato kone visus pasaulio spektaklius. Man tik idomu, tas zmogus kaip nors su tuo susijes, ar tai tiesiog pomegis dometis ir tiek. Siaip labai geru dalyku pasakai, nera ka ne pridurti. Gaila tik kad zmones nelabai linke diskutuoti… Ka nors pasigincyciau, bet po "Pradziu pradzios" dar nieko nemaciau. Beje, gal kas gali papasakot apie "Gyvenimas tai sapnas" Senas G.Varno spektaklis, bet girdejau kad labai grazus. Galvoju eiti ar ne.
Pomėgis
Gyvenimas - tai sapnas - NUOSTABUS.
Pradžia - iš viduramžių. Atrodo bus sunku suvokti prasmes, kaip ir KARALIUJE OIDIPE. Palaipsniui taip viskas stoja į savo vietas, jog gražu žiūrėti.
Va dėl tos "klasės" temą vadinčiau
G.VARNAS vs O.KORŠUNOVAS
Tikrai nepraleiskite šio nebejauno spektaklio - gali kada ir dingti iš repertuaro
Fantastiška muzika (išleistas G.Sodeikos CD), fantastiškai gražūs J.STATKEVIČIAUS rūbai. Ir puikus spektaklis
teatre seip jau senai kada buvau.Tai buvo keistuoliu teatras "LIudnojo vaizdo riteris". Toks nieko gal. Puse menesio niuniavau: "Man tiko, o man patiko, nors viens du trys visus dantis israuk man tiko, o man patiko"
O seip tai nerealiai patiko Jaunimtetri buves Siuveju dienos Silmaciuose. Toks fainas, lengvo jumoro spektakliukas.Du kart buvau ir vis kaskart pritaiko siu dienu kazka tai. Tikrai geras.
man tai labiausiai patiko rudeni operos ir baleto teatre vykes siuolaikinio sokio japonu trupes "Voyage" pasirodymas. na dar urbaicio "Acid City", korsunovo spektakliai ir net "Gulbiu ezeras" visai nieko… aisku balete daug priklauso nuo to kas soka, pvz:. jei M.Bauzys, R.Jazerskyte ar N.Beliakaite - tai klase, o siaip tai - siaip…
Pats geriausias kuri man teko matyti - tai “The Rocky Horror Picture Show”, choreografija, vaidyba nereali, dar gal kokius 5 kartus pasizhiurechiau !
Vienas ish originalesniu, beje, bilietai visai nebrangus - “De La Guarda” (two thumbs up!)
“Love, Janis” - geriausias miuziklas (p.s. pigus bilietai 
)
Gal kas matet "42nd street"?
kartais
megstu beprotiskai teatra laukiu rudens(naujo sezono),nes kaip zinia vasara spektakliai nera rodomi… 
Mėgstamiausi Koršunovo "Senė-2" ir "P.S. Byla O.K.", Nekrošiaus "Hamletas".
Oskaras Koršunovas "Įstabiojo ir graudžioji ROMEO IR DŽULJETOS istorija"
Kiek neramiai ėjau žiūrėti paskutinįjį, ketvirtąjį iš premjerinių spektaklių. Būnant OSKARO KORŠUNOVO teatro gerbėju, nedžiugino pletakai, skleidžiami <i>Bangoje</i> bei pasitaikę po įstabios \"Meistro ir Margaritos\" versijos \"duobelės\" OKT darbuose, tačiau svarbiausia, dėl išsamios, geros, kas reta čia, <i>Imogen</i> apžvalgos ir įspūdžių ( <A HREF="http://www.banga.lt/admlt/2forum.showForumPosts/231723.240.2-=(1974316902" TARGET="_blank"> http://www.banga.lt/admlt/2forum.showForumPosts/231723.240.2-=(1974316
902 ) finalinės nuostabos.
PradėSIU būtent nuo jos. Sakau tiesiai: - kitaip kaip visišku nesusipratimu aprašytą salės reakciją po pirmojo spektaklio pavadinti neišeina. Nes per visą ketvirtojo spektaklio eigą aktorių veiksmai ne kartą buvo palydimi gyva salės reakcija (pažvengimais), po pirmos dalies nuvilnijo stipri aplodismentų banga, o po spektaklio griaudėjo galingos ovacijos, privertusios po ilgo "laužymosi" išeiti scenon O.Koršunovą bei, matyt, jo brolį. Žodžiu apie jokią "publikos ir spektaklio distanciją" negali būti ir kalbos – žiūrovai skirstėsi puikios nuotaikos: "Romeo ir Džuljeta" aiškiai patiko. Mano požiūriu spektaklis artimas "Meistro ir Margaritos" sėkmei, akivaizdžiai priimtinesnis žiūrovui, negu "sunkiai virškinamas", nors geros režisūros "OIDIPAS".
Ką norėčiau pasakyti žmogui, abejojančiam, ar verta trenktis žiūrėti žinomo siužeto tokią seną, dabarties akimis banalią, tragiškos meilės istoriją. Sakau – nė neabejokite.
Kodėl?
Ogi dėl to, kad tokie meistrai bei kūrybingi žmonės, kaip Oskaras "nenusivažiuos iki to", kad skaitytų William Shakespeare (1564-1616), ir paraidžiu perkeltu tekstą į sceną. Taip atsiranda tokios versijos, kaip neužmirštami miuziklai (Eimunto Nekrošiaus bei australo Baz Luhrman ("Mulen Ružas" kino filmas "ROMEO IR DŽULJETA" su Leonardo di Caprio) ar to pačio Oskaro Koršunovo "Vasarvidžio nakties sapnas". Greičiausiai, prisikėlęs iš karsto Šekspyras, pamatęs, kaip interpretuoti dabarties pasaulyje jo tekstai, vėl atgultų karstan.
Tai kurgi šios interpretacijos jėga, patrauklumas? Sakyčiau, abejonių to nusakymui nėra: režisierius su teksto konsultantais turi TIKSLĄ – ironizuoti garsiosios pjesės aistras. Kiekvienas dialogas, kiekviena veikėjų scena, žiūrėk, ir paskaninama kokiu humorėliu, juokinančia detale, neretai – pablevyzgojimais (šioje srityje lygių neturi, aišku, DAINIUS KAZLAUSKAS). Jau J.Paulėkaitės scenografija tam nuteikia. Sumaišytas laikmetis – toje iš pažiūros perkrautoje nesusiijusių daiktų su virtuve kompozicijoje šalia "šekspyriško laikmečio" atributų matai ir stalininį radio aparatą, pora telefonų – koks gi vis tik laikmetis rodomas?
Tačiau, žinoma, esmių esmė ,jog TOS IRONIZAVIMO, kartais, LENGVO PARODIJAVIMO nuostatos PUIKIAI REALIZUOTOS tiek tekstine, tiek vaidybine, tiek,svarbiausia, režisūrine prasme. Spektaklis ilgas, netelpantis į trejetą valandų, tačiau fainiausiai žiūrimas, neprailgstantis.
OSKARAS vėl rado neįtikėtiną, nežinau kaip ir pavadinti "rišamąją medžiagą", kokį tai spektaklio motto. Pradžioje atrodė, kad tai bus mielinė TEŠLA (juk į virtuves visas veiksmas nukeltas) – jos buvo pilna visų aktorių rankose, ji krito ant pirmos eilės žiūrovų galvų, iš jos buvo numinkoma neįtikėčiausios figūrėlės. Tačiau "VASARVIDŽIO NAKTIES SAPNO" lentų vaidmuo "ROMEO IR DŽIULJETOJE" galų gale "patikėtas" maistiniamsmiltams. Jų išbarstoma ne vienas kilogramas, miltuose "maudosi" herojai, jie Šekspyro-Koršunovo tragedijoje skiria gyvuosius nuo mirusių. "Nedrasko akių" detalės atėjusios iš kitų spektaklių – suguldyti stalai finalinėje scenoje, iš "Nakties sapno", labai panašių į "Oidipo" neįkyrus kaukių sušmėžavimas. Džiugina, kad vyksta pačio pirmojo, dar studento O.Koršunovo sektaklio "Ten būti čia" žvaigždės Remigijaus Bilinskio sugrįžimas į lietuviškąją sceną…
Ir viskas padaryta su skoniu, saiku, aukštame išpildymo lygyje.
Aktoriai visi aukštumoje. Tačiau kaip ir kiekvienoje komandoje išsiskiria lyderis. Šiame spektaklyje - auklė Eglė Mikulionytė. Ne pagrindinė jos auklės rolė spektaklyje, tačiau akivaizdžiai veža jį.
Na, užteks apie šį GERĄ spektaklį. Šiandien KLAIPĖDOJE. Turėtų uostamiestyje būti tas pats, kaip Vilniuje – nebuvo nė kur stovėti….
Kertuk - Tu lygini sita spektakli su "Meistru ir Margarita"?! Man cia nera net ka lyginti. Tas ir yra baisiausia, kad butent po sio Korsunovo spektaklio ir ejau i "Romeo ir Dziuljeta". Gal but blogai dariau, kad ejau i pacia pirma premjeros diena, nes paskui kiek girdejau atsliepimus, sako kad kitas dienas labiau isivaziavo, prasilauze aktoriai. Beje dazniausia pirma diena ir publika buna susirinkusi gana rinktine - kritikai, zurnalistai ir kiti daug maciusieji zmogeliai, kurie kur kas jautriau vertina spektakli negu eilinis ziurovas, todel pirma diena sales reakcija tikrai nebuvo tokia stulbinama, kaip tu nupasakojai.
Matai dar yra vienas niuansas - pries kokius du metus, stebejau sio kurinio pastatyma vienos moksleiviu ir studentu dramos trupes kuriai vadovavo rezisierius Varnas. Tai buvo taip pat sumodernintas, sioms dienoms pritaikytas spektaklis. Pats rezisurinis sprendimas (aisku turiu omenyje ne miltus), netgi dauguma pjeses vietu buvo isprestos analogiskai kaip O. Korsunovo pastatyme. Aisku pas Korsunova viskas atidirbta, aktoriai profesionalai, scenografija nepriekaistinga. Bet tai tik pavirsius. Esme spektaklio, t.y. rezisieriaus sumanymo, buvo ne ka prastene uz Korsunovo. Todel eidama i sia taip garsiai nuskambejusia premjera - is Korsunovo tikejausi didesnio ispudzio, daugiau netiketu istorijos posukiu, kazko, kas dar karta priverstu isluzti ziurovus is koto. Taciau manes Korsunovas nenustebino, galbut dar karta parode tai ka jau seniai mokejo, bet nieko naujo.
Snekekau su O. Korsunovo artima pazystama, ir paklausta, kaip pats O.K. vertina savo si kurini, pasakojo, kad ne itin palankiai. Oskaras isitikines, kad pagrindiniu savo ideju ne labai pavyko igyvendinti. Ir net nesigina nuo to, kad zaidzia ant keliu stipriu aktoriu, bet ne ant visumos.
Zinai, as tikrai nieko neturiu pries O. Korsunova, pati aplekiau beveik visus jo pastatymus, taciau noretusi vieno - kad jis neissisemtu
Aisku, mes visi ne amzini, bet ir ne visa laika tik vardas turi losti
Tikrai teisingi Jūsų žodžiai. Ir negalime mes "susiimti iš principo", nes toks nuomonių skirtumas ir sudaro gero meninio ginčo pagrindą - nebūtinai užsispyrus teigti, kad tik kurio nors individo išsakoma nuomonė yra teisinga.
Debiutinį Koršunovo "Ten būti čia" žiūrėjau 7-8 kartus (tokios palankios situacijos buvo), "Meistrą ir Margaritą" - 3 kartus. Ir neteigiu, kad šis ir "Romeo ir Džuljeta" - vienoda sėkmė. Gal būt, žiūrint padieniui - Bulgakovas rodytųsi kur kas stipresniu. Kas be ko, jei šiandien lieptų dėti ant svarstyklių, sakyčiau - Meistras geresnis. Tačiau, ką tvirtai tvirtinu - ketvirtą sepktaklį publika priėmė tikrai šiltai, jis aiškiai patiko. O dėl teiginio, kad režisierius "išvažiuoja ant" talentingų aktorių, tai atsakymas būtų: tada kodėl Algis Latėnas "neišvažiuoja ant" Neringos Varnelytės bei Vido Petkevičiaus savo naujoje "Lučija čiuožia"? Arba korifėjus J.Vaitkus patiria su geraisiais lietuviškais aktoriais tokį akivaizdų nuosmukį "Madam Bovari".
Dėl Gintaro Varno. Tai mano favoritas. Prie Jūsų parašymo apie senesnio nei Šekspyras dramaturgo "GYVENIMAS - TA SAPNAS" galiu tik pridėti: tie, kas nematė šio spektaklio, daro didelę kvailystę. Todėl ir jo "Romeo ir Džuljetos" interpretacija galėjo būti ne blogesnė už Koršunovo (gaila, nemačiau). Betgi…
Paskutinis Gintaro Varno spektaklis Kauno dramtetryje - nepavyko. Nieks neapsaugotas nuo nesėkmių…
Taip ir O. Koršunovo ne visi labai jau įstabūs darbai. Pvz.: prisidėjimas prie S.Kane "GEISMO" autorystės - labai nevykęs išėjo. Tačiau nuogastavimai, kad nuo oberiutų jis nesugebės "atsiplėšti", vis tik nepasitvirtino. Ir to patvirtinimas, laimei, būtų ir "Romeo su Džuljeta"…
Taip as pritariu, kad ne visi sugeba isvaziuoti ant zinomu aktoriu, bet ne visi turi ir Oskaro Korsunovo pavarde. Ne veltui sakoma, kad puse gyvenimo dirbame del savo vardo, o paskui vardas dirba mums. Ar nemanote, gerbiamas kolege, kad O.K. gerbejai jau nebesugeba objektyviai vertinti jo darbu?(as cia nekalbu apie Jus) Ar nemanote, kad O.K. negali buti nepasisekes spektaklis? Publika akla jo atzvilgiu, nemato jo trukumu.
Juk pats puikiai suprantate, kad ankstyvieji jo darbai, nera ka lyginti su kai kuriais siandieniais jo darbais, bet publika to nepastebi. Todel O.K. ir kepa kas pora menesiu vis po nauja spektakli, o vadybininkai daro bizni. Sakykim, jei publikai patinka, tai ko cia prunkstaut. Esu isitikinusi, kad deja kartais per ta jo skubejima- iskepti nauja produkta, nukencia jo kokybe. O paskui, pats rezisierius dreba spektakliu metu aparatineje, del nedadarytu scenu. Gal del to skubejimo ir neisrutolioja iki galo savo ideju ir uzmanymu?!