Esu kryškelėje ir nežinau nei kam pasipasakot. Šiaip geriausiai pasipasakot yra visai svetimam žmogui. Kažkaip senėju. Žinoma nesu senas, tačiau ir ne vaikas Rudenį 24 metukai stuktels per pakaušį. Ir kuo toliau tuo labiau noris šeimos. Kvaila ar ne? Visi jos baiminas, o aš jos noriu. Tačiau problema ne čia. Yra mergina, su kuria susieiname. Ji 5 metais jaunesnė. Greit 19.Tačiau jei yra šeima, noris ir mažo žmogeliuko. Tačiau kaip spėju mergina norės pabaigti mokslus, gauti darbeli. Jai bus 22 man 27. 27 metai man kažkaip baisiai atrodo Net nežinau. Kaip pasielgt? Kaip?
manau neverta tau taip skubeti. norai ateina ir praeina [kaip ir meile] kodel tu esi tikras, kad ta mergina yra butent ta, su kuria noretum nugyventi visa gyvenima?! seimos kurimas-ne siaip vaiku zaidimas, tai ir atsakomybe. Esi tam pasiruoses? sugebesi islaikyti seima?
ir vis tik manau, kad 23 metu susituokti yra per greit mano draugui 25, man 20, bet kartais juoku forma jis paklausia, ar noreciau, kad po kazkiek laiko tapciau zmona, as atsakau, jog tekesiu po 5 metu
keistas gi tu!! 24 metai-jau senas? o tai kas bus kai bus 50? nusipirksi lavonbacius ir i karsta savo noru? nejuokauk, dar gi pats ka tik vaikas buvai, o dabar jau savu… is tikro tai norai yra norai… jie praeina! bet jei neabejoji, siulyciau labai labai rimtai issiaiskint su mergina. man irgi 19, turejau 25 metu drauga. jei jis dabar butu cia, pati jam mane vest pasiulyciau! tik ne del vaiku, o del seip manau tai seimoje svarbiausia,ar ne? todel gerai pagalvokit, vaikai
na tai panai yra tik 18 metu, jai dar viskas pries akis, prades studijuoti, susipazins su kitais zmonemis…gali jausmai atsalti &so on…
kazkaip keblu kalbeti [anyway cia tik mano nuomone]
be to, pagalvojau ir apie save, kad noreciau isteketi 25