O gal dar zinai kur ieskoti ju prasmiu (aiskinimo, sifravimo, nezinau kaip pavadinti 
)As turejau is kazkokio zurnalo iskirptus, bet ten neatitinka tu, kur tu nurodei nei pavadinimai, nei keli paveiksleliai 
ar perziurejai nuoroda inete? (ten google paieskos rezultatai ir keletas adresiuku)
be to, yra gi literaturos ir knygynuose 
Nuoroda paziurejau,neradau aprasymu Teks paieskoti knygynuose
Na, as ruu dar neturiu, bet labai noriu isigyti… kur tai butu galima padaryti? ar ja sbutinai reikia daryti paciam? 
Na, ju isigyti gali tarkim ezoteriniame knygyne "Zodiakas". Labdariu g. 4, Vilnius (atrodo, tox adresas). Ten yra mediniu ir moliniu. Arba seniau buwo.
Ash pati nenaudoju runu 
Nors man jos labaj grazhiaj atrodo 
Mielaj 
Ex, nusiswajgau… 
medines kainuoja 11Lt.
molines ~22Lt.
/perkelta zinute/ Kvailyste rašė: Labai reikalinga Jusu pagalba! Mano mama turejo pora knygeliu, kuriu neseniai pasigedo. Ir kaip man sms’e parase jai “sugedo nuotaika metams i prieki” 
Labai liudziu ir as, nes butent as ir prasiau jos tu knygu paieskoti… Cia priesistore. O prasymas yra tokis: Gal kuris/i matete knygyne knygeliu su runu reiksmemis? Kiek jos vertos (ne pinigine prasme)? O gal “Tibeto mirusiuju knyga” ? Gal patys jas turit? Knygos seno leidimo, tai vargu tokias pat naujas pavyktu rasti…
perkeliama žinutė: ezaza Nauja dalyvė 2005-03-18 09:30 Ką gi, pasirodo, teisūs ir tie, kurie sieja runas su burtais, magija, 
aukštesnėmis jėgomis. Sukurtos bendrauti su dievais 
, runos nuosekliai atlieka magiškąją funkciją 
. Visų pirma kiekviena runa savyje slepia magišką jėgą – kiekvienas rašmuo, be atskiros fonemos žymėjimo žymintis dar ir sąvoką, pats savaime gali turėti poveikį. Šis poveikis skirstomas į gerą ir blogą. Labai gero poveikio yra, pavyzdžiui, runa f, reiškianti galvijus (fehu), runa a, žyminti dievus asus (ansuz). Labai bloga runa – n, žyminti vargus, sunkumus, rūpesčius (naudiz). Grupuojamos po kelias, į žodžius, runos sustiprina viena kitos poveikį. Todėl nemažai randama užrašų, kurių prasmę sunku paaiškinti, turbūt jų pagrindinė paskirtis – maginė, kultinė, galbūt veikiama vien tik runų reikšmėmis 
. Pavyzdžiui, dažnas senųjų runų užrašas alu. Apskritai senosioms runoms kur kas labiau priskiriama maginė funkcija, o jaunosios ima tarnauti kaip paprasčiausia informacijos perdavimo priemonė. Runų poveikis bandomas sustiprinti įvairiais būdais – tarkim, užrašant tą pačią runą du ar daugiau sykių, tarsi žaidžiama skaičių magija 
. Pavyzdžiui, vienoj vietoj sakoma: Aš tau linkiu aštuonių asų. Ypač stiprios yra vadinamosios veidrodinės runos (pagalbiniai brūkšneliai kabinami iš abiejų pagrindinio brūkšnelio pusių), šakotosios runos (tas pats motyvas gali kartotis iki begalybės) bei aukštyn kojom apverstos runos. Simboliška jau vien tai, kad raidynas suskirstytas į 3 šeimas, kiekvieną šeimą sudaro po 8 ženklus. Kaip jau minėta, net ir jaunųjų, šešiolikos runų raidyne mėginama išlaikyti 3 šeimas, nors skaičius šešiolika ir nesidalina tvarkingai į tris dalis (padalinama po 6, 5 ir 5). 
Ir pagaliau runų magišką, kultinę paskirtį rodo tai, jog ant antkapinių akmenų runomis galėjo būti rašoma toje akmens pusėje, kuri pasukta į žemę, vadinasi, skirta ne lankantiems žmonėms – galbūt runų paskirtis šiuo atveju yra neleisti žmogui virsti vaiduokliu, o gal apsaugoti kapą nuo vagių 
. Runų magišką galią iliustruoja toks islandų sagos apie Egilį pasakojimas: Egilis sykį užsuko į vieną sodybą ir ten rado merginą mirties patale. Paieškojęs merginos lovoje aptiko žuvies kaulą su užkeikimais. Paaiškėjo, jog vienas jaunuolis, mergaitę įsižiūrėjęs, mėgino ją prisivilioti meilės užkalbėjimais ir žuvies kaule išraižė runas. Deja, padarė klaidą, prirašė viena lazdele per daug ir užkeikimas atsisuko prieš merginą. Egiliui užrašą pataisius mergaitė pasveiko. Kyla klausimas, kas gi buvo žmonės, rašę runomis? Be abejo, jie taip pat siejami su dievais, kaip atlieką dieviškus veiksmus. Neretai raštininkas save įsiamžindavo “aš tai parašiau”, “aš esu protingas”. Raštininkas save pasivadina “erilaR” – sunku tikrai išaiškinti, ką šis žodis galėtų reikšti, bet neatmetama hipotezė, kad “erilas” galėjo išsirutulioti į jarlą, t.y. genties vadą. Šiaip ar taip, raštininkas visuomenėje turėjo ypatingą statusą, o visi jarlai ir skaldai (senieji skandinavų poetai) privalėjo mokėti rašyti runomis 
. Runų įrašai 
Iš viso rasta apie 250 senųjų runų įrašų bei per porą tūkstančių jaunųjų. Tačiau skaičius jokiu būdu ne baigtinis, nes kone kiekvienais metais Skandinavijoje surandama naujų, iki tol nematytų įrašų. Iš pradžių runos raižytos, regis, medyje. Netrukus ir ant įvairių papuošalų – segių, segiukų, žiedų, pakabukų, braktiatų 
(kultinės paskirties auksinių apvalių pasikabinamų plokštelių), taip pat šukų, monetų ir kitų smulkių daiktų 
. Neretai runomis buvo “apsaugomi” ginklai, ypač ietys. Dauguma daiktų, ant kurių raižytos runos – amuletai bei kulto daiktai, randami kulto vietose. Nauja tradicija – runom raižyti antkapiniai akmenys. Senosiomis runomis raižytų akmenų nedaug. Pirmiausia pradėta raižyti ant uolų – Skandinavijoje, ypač Švedijoje, ant uolų paišyta jau bronzos amžiuje (garsieji vakarų pakrantės uolų raižiniai), vėliau greta piešinėlių pasirodė runų užrašai. Antkapinių akmenų tradicija įsitvirtino IV amžiuje. Neretai statyti akmenys kenotafai – atminimui kur nors svečioj šaly žuvusių žmonių, tarsi netikri kapai. Daugiausia antkapinių akmenų raižyti jaunosiomis runomis vikingų laikais. Akmenys statyti žuvusiojo atminimui ten, kur žmogus gyveno. Suprantama, kad vikingų laikais netrūko pretekstų tokių akmenų atsiradimui. Daugiausia akmenų su jaunosiomis runomis rasta Švedijoje, ypač gausu Uplande, viename iš centrinių Švedijos regionų. Tačiau visai nerasta akmenų Islandijoje ir tik keletas Farerų salose. Įrašai paprastai daryti pagal tam tikrą formulę : Tokiam ir tokiam asmeniui (arba: tokio ir tokio asmens garbei) tas ir tas pastatė akmenį. Dar dažnai pridedamos tipinės frazės Tas ir tas asmuo raižė runas bei informacija apie žuvusįjį: To ir to sūnus (tėvas ir panašiai), žuvo ten ir ten. Nemaža istorinių užrašų, kur minimas koks nors istorinis asmuo ar vietovė. Pavyzdžiui, vieno iš garsiausių Švedijos runų akmenų, Gripsholmo akmens įrašas skamba taip: Tula liepė pastatyti šį akmenį savo sūnaus Haraldo, Ingvaro brolio, garbei. Jie vyko vyriškai (arba: būriu) į tolimus kraštus [ieškoti] aukso ir rytuose ereliams davė [peno] (t.y. pašėrė erelius mėsa – mūšio lauke žudė priešus). Jie žuvo pietuose, Sirklande 
. Akivaizdu, kad nuo vikingų laikų runos tampa normaliu, kone visuotinai vartojamu raštu, o akmenys primena šių laikų antkapinius akmenis. Gali pasirodyti, kad kai kurie užrašai ypač švelnūs, sentimentalūs. Pavyzdžiui, tokie žodžiai: “Tatė savo tėvui Skagei išraižė galingą žymę, kad jį visais laikais atmintų” 
. Deja, dauguma eilučių reiškia ne vien tik sūnaus atsidavimą bei didžią meilę tėvui, bet kur kas žemiškesnius ir praktiškesnius tikslus – savo tapatybės įtvirtinimas labai svarbus paveldėjimui. Nurodydamas kartais net iki šeštos kartos protėvius, sūnus įsitvirtina kaip paveldėtojas. Taip pat neretai akmenys statomi tarp dviejų valdų tarsi riboženkliai. Vadinasi, atsiranda nauja runų funkcija – informacijos perdavimo žmonėms 
. Kai kurie užrašai (pavyzdžiui, aukštai ant uolų) net primena šių laikų grafiti: “Aš (toks ir toks) išraižiau runas”. Beveik kaip: “Čia buvo Edmundas ir Laura, 1999” 
. Runos plačiai paplinta tarp paprastų žmonių, imama rašyti ant įvairios medžiagos. Gausiai randama visai paprastų buitinių raštelių: Anos Tovason adata pirštinėms adyti; Gunaro nuosavybė; Haldoro Karssono nuosavybė. Kai kurie iš jų net komiški: Čia yra kaulas. Čia yra kaulas; O kad taip dažniau man tektų eiti pro aludę . Po krikščionybės įsitvirtinimo Skandinavijoje atsiranda nemažai įrašų religine tematika, pavyzdžiui: Šventoji Mergele Marija ir Juozapai, saugokite Gunarą… Netgi esama užrašų runomis lotynų kalba, pavyzdžiui, malda “Tėve mūsų” arba užrašai ant varpų ("Tebūna palaimintas" . Tačiau greta krikščioniškų elementų visai netikėtai atsiranda ir kreipimųsi į senuosius pagoniškus dievus (pavyzdžiui, Torai, apšviesk šias runas) – anksčiau nebuvo nieko panašaus, išskyrus vieno ar kito dievo vardo paminėjimą ant amuletų. Vadinasi, kultūrų sankirtoje mėginama ieškoti savo identiteto, demonstruojama priklausomybė pagoniškajai kultūrai . Galutinai įsigalėjus naujajai religijai bei kultūrai (maždaug 1100 metais) lotyniški rašmenys įveikė senuosius skandinaviškus, pamažu pamirštas ir paprotys statyti žuvusiam žmogui antkapinį akmenį jo gimtosiose vietose, žmonės imti laidoti kapinėse, šventoje žemėje, o nebe savo giminės kapuose prie namų, statomi antkapiai su lotyniškais įrašais. Runos nebegrįžtamai užgožiamos naujosios kultūros. Tačiau ir šiandien stiebiasi į dangų tūkstantmečiai pagoniški akmenys ir byloja apie didžiuosius laikus . Jų įrašuose tebegyvi senieji dievai 
. Tikiuosi Jums patiko ir kitas mano artėjamntis darbelis bus apie delnus ir ka galima apie juos pasakyti…
Na runas greichiau vertinchaiu kai skandinavu kulturinius paminklus o ne kaip kashka stebuklingo 
, turejom ir mes vaidilutes ir azhuolus garbinom , negi dabar jum tie azhuolai asocijuojas su kashkuom kosmihku nors yra tokiu kur nuo azhuolu perejo prie skambanchiu ar kokiu ten kedru …
knygyne maciau Runas - molines maisiuke su paaiskinimu - Lietuviskos runos. Zvilgtelejau - ten rastai visai ne tokie, kaip kad iprastiniu, ten taskiuku daug, kryziukai, bet reiksmes - panasios i “standarines”. Gal kas isigijot ir isnagrinejot? 
dėl internetinio būrimosi: yra tekę, tiesą sakant yra pataikę į 10 … kaip ir visai ne į temą…
perkeltos žinutės: Manday Atkakli dalyvė Parašė žinučių: 79 2005-01-25 09:53 netingekite ir perskaitykite kas domisi panaseis dalykais, aisku cia ne pacios runu reiksmes, bet jei bus jums idomu ka cia perskaitysite, galesiu ir surasyti visas runu reiksmias… _Visais laikais zmones domejosi savo ateitimi. Jos nuspejimui buvo naudojamos kortos, vaskas, kavos tirssciai ir, be abejo, Runos. As nezinau, ar gerai yra zinoti savo ateiti. Jei esate skeptikas, neziurekite i visa tai per daug rimtai. Ka gi sako mokslas apie Runas? Moksliskai tai nepagrista, nors is kitos puses ir liaudies medicina nera pagrista, taciau ji isgelbejo gyvybe ne vienam. Kas zino… Pirmasis Runu rinkinys, sudarytas is 24 Futarko runu ir vienos Grynosios runos visai atsitiktinai atiteko Ralfui Bliumui Anglijoje. Iki tol jis niekada nebuvo mates Runu tekstu. Prie Runu rinkinio buvo prideti du lapeliai su trumpais kiekvieno zenklo aiskinimais. Jokios instrukcijos, kaip naudotis tais zenklais nebuvo, tad gana greitai jie atsidure ant spintos. Po keleriu metu jau Amerikoje jis atsitiktinai aptiko ta maiseli su runomis. Jam sove mintis paklausti runu, kaip jomis reikia naudotis. Nuo tos minutes ir prasidejo jo darbas rasyti Runu knyga. R. Bliumas isstudijavo visa jam prieinama literatura apie Runu istorija, ju kilme ir naudojima. Kai del kokio nors zenklo jam kildavo abejoniu, jis imdavosi I Czinio, visiskai pagristai manydamas, jog dirbant su orakulu, niekas kitas negali taip pagelbeti, kaip kitas orakulas. Galutinis jo pastangu rezultatas yra Runu knyga (The Book of Runes, Ralph Blum, London, 1984), kurioje aprasytos ivairios burimo Runomis metodikos ir kiekvieno simbolio reikmes aiskinimai. Ralfo pateikiamos Runu interpretacijos savaime yra nepaprastai idomus tekstai, kuriuose slypi istisa izoterine (prieinama tik isrinktiesiems) sistema. Jis raso: Runu devizas gali buti tie patys zodziai, kurie buvo iskalti virs Delfu orakulo vartu - pazink save. Runos - tai mokytojas. Taciau kazkam gali pasirodyti patogiau prie ju priarteti zaidimo eigoje. Orakulai - tai tik rimto, prakilnaus zaidimo instrumentai. Zaidimu vertybe yra ta, kad jie mus atleidzia nuo pastangu mokytis, suteikdami galimybe mokytis taip, kaip mokosi vaikai. Kiekviena knyga tam tikru budu saveikauja, tarsi rezonuoja, su jau egzistuojanciomis idejomis ir literatura. Sia prasme Runu knyga galima butu patalpinti tarp I Czinio ir Rieardo Bacho iliuziju. Mat joje yra panasi nuotaika ir ji uzvaldo skaitytoja naturaliu ir aiskiu optimizmu, kuris atsiranda visai nauju kampu pazvelgus, kas vyksta zmogaus gyvenime. Sis naujumo pojutis atsiranda ne del kazin kokiu neiprastu veiksmo aiskinimu arba slaptu teisingo elgesio receptu, o todel, kad netiketai isvydes knygos pasaulyje randi tai, ka jau seniai zinojai ir turejai savo dvasios gilumoje. Pirmiausiai naujai isvysti savo vidini pasauli. Is tiesu, pazink save! Ralfas Bliumas savo knygos izangoje raso: Rengiau sià knyga mastydamas apie Sielos Kara. Visiskai vienisas, laisvas nuo nerimasties ir nesusijes su busimais rezultatais, Sielos Karys kultivuoja absoliutu tikejima kova uz pazinima ir nuolat prisimena, jog vienintele vertybe - tai tureti tikra dabarti. Tikiuosi, kad Runos pades ðsiuolaikiniam Sielos Kariui, t.y. tam, kas uzsiemes kova su savuoju as, ir kurio tikslas - pakeisti sita as. Kaip tik toks aukstas dvasines energijos lygmuo ir isskiria Runu knyga is kitos daugybes vakaruose leidziamos mantikos (ateities spejimo) literaturos. Per kelerius metus si knyga buvo isleista penkis kartus._nu ir kaip ar patiko? -------------------------------------- RykliukėŽuvytė Patyrusi dalyvė Parašė žinučių: 1480 2005-01-25 10:11 ginnungagap.info ten aiskiau
man tai idomios tik viduržemių runos, bet nelabai ką radau… išskyros LOTRe…
draugauju…oj draugauju su akmeninem… Gan gerai sutariu…Gan gerai apvalo rankas ir pastelkiu jas i pagalba…