Nesileisk šėtono praryjamas. Leisk Dievo meilei ir ramybei užtvindyti tavo mintis tiek, kad jos veržtųsi pro kraštus ir pasiektų kitus, įskaitant ir tuos, kurie tave liūdina. Sustok ir susimąstyk: ar tikrai nori būti toks, kaip tave skaudinantis žmogus? Ką tokiu atveju darytų Jėzus? Juk tą puikiai žinai! Jis atsuktų kitą skruostą (žr. Mato 5, 39). "O jeigu mane iš tikrųjų nuskriaudė, įskaudino? Ar turėčiau į tai numoti ranka?", – galbūt paklausi tu. Tai nėra nesvarbu, tačiau teismo vykdymas – ne tavo darbas. Yra tik vienas kvalifikuotas Teisėjas, leisk tą situaciją narplioti Jam (žr. Jokūbo 4, 12).
Prašyk Dievo pagalbos nusikratyti pykčio, atleisti tam, kuris nuskriaudė tave. Melskis paprasta malda: "Viešpatie, aš pykstu. Padėk man nusikratyti pykčio. Renkuosi būti gailestingas. Dėkoju Tau, kad suteiki man malonės atleisti mane įskaudinusiam žmogui ir sekti Tavo pėdomis. Jėzaus vardu. Amen."
"Neapykanta sukelia vaidus, o meilė uždengia visas kaltes." (Patarlių 10, 12)
Kai esi pasipiktinęs ir netveri apmaudu, tavo viduje verda kova: tu kovoji su savimi ir kitais. Ir kuo ilgiau grumiesi, tuo daugiau "teritorijos netenki". Vaidai išsekina, skausmo ir pykčio tik padaugėja. Taip nieko nelaimėsi nei tu, nei kiti. Jei be paliovos aiškinsiesi, kas teisus, o kas klysta, jei nuolat sieksi visame kame "perspjauti" kitus, neteksi vidinės ramybės ir džiaugsmo.
Tučtuojau nutrauk konfliktą! Tiesiog atsisakyk taip gyventi. Neleisk, kad kito žmogaus elgesys nulemtų tavo reakciją. "Būkite blaivūs ["susivaldantys" – kt. vert.], budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti." (1 Petro 5)
Propaganda valdoma visuomenė paklusni ir patogi. Tenkinasi TV vaizduojama laisve. Istorijos mokosi iš meninių filmų, pamiršdama gyvus istorijos liudininkus ir istorinius dokumentus. Politinių ir visuomenės pokyčių, kviečiančių lygiateisiškumui, atsakomybei, orumui, įsipareigojančių žmogaus teisėms ir laisvėms, baimė, tikrų "laisviečių" neverčia krūpčioti.
“Kas tiki Jį (Kristų), nebus sugėdintas.” (1 Petro 2, 6)
Ar tavo lūpos šiandien įstengs ištarti: ‘Tebūnie Tavo, o ne mano valia?’ Tėvas trokšta tave pamokyti - kad visiškai, besąlygiškai pasikliautum Juo, pasitikėtum Jo meile, išmintimi ir galybe.
Ar viską, kas nutinka priimsi kaip tave ruošiantį mokinystės instrumentą? Ar įstengsi ištarti: “Kad ir kas nutiktų, Dieve, mokyk mane. Pasikliaunu Tavimi net ir šiomis aplinkybėmis”.
Tikiuosi, kad įstengsi. Geriausiai, ką gali padaryti, tai atsiduoti Dievo valiai, Jo aprūpinimui ir apsaugai. Per bėdas Jo kelias veda į pasitenkinimą ir džiaugsmą teikiančią gyvenimo pilnatvę.
Atkreipk dėmesį į žodžius "bet džiaugsmas ateina…". Tai reiškia, kad vėl pakilsi ir vėl džiūgausi. Troškimas nepasiduoti, išlikti kyla iš šaltinio, kuris jau yra tavo viduje. O to šaltinio versmė yra Viešpats. Leisk versmei lietis laisvai! Tau nereikia pačiam lieti srovės, tiesiog leisk jai veržtis, neužgniaužk.
"Dievas ir psichologija nėra vienas kitam prieštaraujantys dalykai", – sako H. Schaap-Jonker. – Jis sukūrė mus kaip psichologines būtybes. Smegenys ir jausmai dalyvauja mūsų gyvenime su Dievu, tarnaujant jam ir jį garbinant."
Įsitraukite: nors Mišios neturi būti pramoga, tačiau neturime likti ir pasyviais stebėtojais. Giedokite – nesvarbu, jei nemokate, čia ne konkursas, atliepkite, aktyviai dalyvaukite liturgijoje. Nesijaudinkite, jei susipainiojate ar nesate tikras kada sėstis, klauptis ar stotis, elkitės kaip aplinkiniai. Paaukokite viską, kas gera ir bloga jūsų gyvenime ir atneškite tai prie mylinčio dangiškojo Tėvo kojų.
6 Vaikai visad laukiami (net jei verkia). Galbūt pirmą kartą grįžtate su vaikais. Jei taip, nesijaudinkite, jei vaikas verkia. Ten bus daug tėvų ir jie prisimins, ką reiškia atsivesti į Mišias vaiką. Nemažai parapijų turi patalpą, kur, jei norite, galite nuvesti vaikus. Vyresniems vaikams galite paimti maldaknygę ar iliustruotą Bibliją, kuri jiems padėtų susikoncentruoti.
Komunija. Prieš eidamas Komunijos pakvieskite į savo širdį Jėzų ir stenkitės išgyventi šią akimirką kuo autentiškiau. Susikaupkite. Padėkokite Jėzui už viską, ką jums davė. Priimti Kristų tai nuostabi dovana, jei esate gerai pasirengę. Jei į Mišias nėjote ilgai, tikriausiai jums reikėtų atlikti išpažintį. Nepamirškite, kad priimti Komuniją galima tik būnant malonės stovyje. Grįžti į Mišias yra daugiau nei tik paprastas ritualas. Tai autentiškas susitikimas su Kristumi, ir mūsų širdis turi būti tinkamai pasirengusi Jį priimti.
Po Mišių neskubėkite išeiti iš bažnyčios. Pasilikite kelioms minutėms apsvarstyti kas nutiko. Ar kažkas jus palietė? Kaip galėtų pasikeisti jūsų gyvenimas? Ką turėtumėte pakeisti?
Galiausiai, nesitikėkite, kad viskas bus tobula. Kartais viskas vyksta ne taip, kaip norėjome. Tobulame pasaulyje bendruomenė, susirinkusi į Mišias, būtų pilna gyvybės ir džiaugsmo, kunigas sakytų įkvepiantį pamokslą ir kiekvienas išeitų iš Mišių jausdamasis susivienijęs su Dievu, tačiau kartais Mišios gali atrodyti kiek kitaip – žmonės aplink mus gali atrodyti nuobodžiaujantys, pamokslas gali būti prėskas. Nepriklausomai nuo jūsų patirties, prisiminkite: Kristus tikrai dalyvauja Mišiose, Jo nesaisto mūsų žmogiški netobulumai. Jis nori dalyvauti kiekviename mūsų gyvenimo etape. Kristus tikrai ten, net jei kiti neatrodo dalyvaujantys pilnutinai. Nepamirškite: Mišios tai tikėjimo aktas. Nesijaudinkite, jei nejaučiate nieko, ir būkite tikri, kad Kristus džiaugiasi jus vėl matydamas.
Susiraskite su kuo eiti. Sunku eiti į naują vietą vienam, tas pat galioja ir tada, kai grįžtate į Mišias po kurio laiko. Jei neturite su kuo eiti, raskite, kas jus palydėtų. Tai galėtų būti draugas ar pažįstamas, kuris reguliariai lankosi Mišiose, ar šeimos narys, kuris prieš tai kvietė eiti į Mišias kartu. Paklauskite, ar galite kartu eiti šį kartą. Nebūtina jam aiškinti motyvų, jei nenorite. Paprasčiausiai paprašykite, kad jus palydėtų. Jei tai geras draugas – neatsisakys.
4 Atvykite šiek tiek anksčiau, kad skubėdami paskutinę sekundę nestresuotumėte. Jei bažnyčioje padėta, pasiimkite Mišių skaitinių lapelį, kad galėtumėte sekti Mišių dalis. Susikaupkite, pasimelskite ir paprašykite Šventosios Dvasios padėti dalyvauti Mišiose tinkamiausiu būdu.
Gal Mišiose nebuvote tik kelis kartus, o gal bažnyčioje nesirodote ilgai. Jei jau kurį laiką svarstote, kad vėl reikėtų nueiti į Mišias, tačiau nerimaujate ar jaučiatės nesaugiai, šis pamąstymas, kurį siūlo interneto svetainė "Catholic link", skirtas jums. Taigi, kaip vėl pradėti eiti į Mišias?
Išlikite ramus. Jei jaudinatės, nesirūpinkite. Jums virš galvos neįsižiebs lemputė su užrašu: "šis žmogus neina į Mišias jau metų metus". Dievas nori, kad grįžtumėt toks, koks esate dabar. Kad vėl nueitumėte į Mišias, nereiškia, kad turite tapti tobulais. Dievas nori, kad augtume ir taptume geresni, kaip jis numatė, tačiau tai nereiškia, kad įeidami į bažnyčią turėsime praeiti pro metalo detektorių, ieškantį nuodėmės. Taigi ateikite toks, koks esate.
Iš anksto pasiruoškite. Kaip ir kiekviena ypatinga proga, pasirengimas yra svarbus. Pasipuoškite – graži apranga turi įtaką tam, kaip jaučiamės ir elgiamės, tai padeda sukoncentruoti dėmesį. Be to, perskaitykite Evangelijos skaitinius prieš dieną. Galite paskaityti ir Evangelijos komentarą, kuris padėtų suprasti šios ištraukos prasmę ir kokią įtaką ji gali turėti jūsų gyvenimui.
Kai sieki prasimušti pats, iškilti savo jėgomis, grumiesi, kovoji, prakaituoji, bet kai pasikliauni Dievu ir viską darai taip, kaip Jis numatęs, darbas einasi sklandžiai, palyginti "lengvai". Tai nereiškia, kad nereikės gerokai paplušėti ar ko nors paaukoti. Tai reiškia, kad tau nereikės persitempti, kad ko nors pasiektum ar tai išlaikytum.
Kodėl? Kai Dievas prieš tave atveria duris (žr. Apreiškimo 3), tik Jis vienas jas gali ir užverti. Kai tvirtai žinai, kad valdymas – Dievo rankose, tau nebereikia įsitempti. Gali tarnauti Jam laisvai ir atsipalaidavęs. Geriau pagalvojus, tik taip ir verta gyventi!
DIENOS MALDA
Gera ilsėtis Tavo valioje, mano Dieve, ačiū, kad išlaisvinai mane iš bereikalingų pastangų prasimušti.
"Tai Dievas teisia; vieną jis pažemina, kitą išaukština." (Psalmynas 75)
Nesijausdamas reikšmingas ir neatradęs savivertės per ryšį su Dievu, nuolat jausi pagundą prasimušti ir kilti savo jėgomis. Dėl to nuolat kamuos nesaugumo jausmas, netgi pradėsi kelti grėsmę kitiems. Kaip tai? – paklausi. Jei kiti pirmiau sulauks paaukštinimo, tave apims apmaudas. Tau gali kilti pagunda juos sužlugdyti.
Dievo karalystėje nė vienas sėkmės nesiekia savo jėgomis. Ją dovanoja Dievas: vieną jis pažemina, kitą išaukština. Tegul kiti konkuruoja ir lyginasi vieni su kitais! O tu lik ištikimas darbe, kurį Dievas konkrečiai tau patikėjo, ir, metui atėjus, Jis tave išaukštins.
