Pavydas
seijp esu labai pavydi.Labai.net nzn ka daryt matau tai jau yra problema man paciai! kadangi as neparodau jog esu pavydi.nerodau jog pavydziu!bet kartais pamato pagal elgesi nuotaika susishika…
šiaip esu labai pavydi, bet viešai to nedemonstruoju 
esu pavydi
gal ir nekyla tu barniu, ai net nezinau
Nežinau kodėl, gal nelabai sveika esu, bet nė kiek nesu pavydi
kai merginai kazkas daug raso, vadinasi jis ja jau prarado
pavydas is niekur neateina. jis turi priezasti va beda kaip atskirti nerima nuo pavydo. kur yra ta riba kai reikia apsimesti kad nepastebejai, o kada kibti i atlapus kad kazkas negerai
Esu gan pavydi ir dėl to kvailo pavydo esu ne kartą nukentėjusi 
Kaip jo atsikratyti? Tiesiog mokėti tvardytis ir suvaldyti save.
Esu pavydi, bet proto ribose
Pavydo neišvengsi niekaip, nes tai - natūralus dalykas. Galiu patarti tiek, kad pasitikėtum savo antra puse ir nekeltum nereikalingų pavydo scenų.
Šiek tiek.
Ne. Kyla, bet labai retai.
Pasitikėt žmogum ir nedaryt problemos iš nieko.
nerealiai…kas mano tas mano 
ir niekam neatyduosiu… 
O as nepavydziu nei kiek Visiskai pasitikiu.
Ir niekada neieskosiu kabliuku, ir neseksiu, netikrinsiu. Jeigu kiltu kokie itarimai - geriausia tesiai jo paties paklaust. O jei ka nors atsitktinai suzinociau - be jokiu dramu pasakyciau “viso gero”. Butu be gali gaila ir skaudu, bet per jega geras nebusi
Turiu drauga kuris yra pavydus, bet pasitiki manimi… Nors kartais man patinka kai jis pavydi, nes taip yrodo kad kazka man jaucia 
pawydet yra normalu zmogiska bet tam reik turet saiko…kas per daug tas nesweika…
pavydi ir gerai,nes kartais to reikia ir ne kartais,o dažnai.;x
na as taip pat kartais pawyduliauju 
na manau, kad visi mes esame kažkiek pavydūs. Aš taip pat kartais šiek tiek. Tačiau dėl to nekeliu jokių barnių
sveika pavydėt po velnių
Šiaip esu labai pavydi, bet stengiuos to neparodyti, nes žinau, kad pavydas prie gero nepriveda ;] O malšint tą jausmą bandau įteiginėdama sau, kad kitas žmogus nėra mano nuosavybė, kad jis turi savo gyvenimą, kad, galų gale, ir smulkūs nukrypimai (lengvas flirtas ar pan.) nėra nuodėmė.
Beje, man, ko gero, nepatiktų nei kiek nepavydus vaikinas, nes jei manęs visai nepavydėtų, jausčiausi nereikalinga Šiek tiek pavydo turi būt, bet jį išreikšt derėtų tik juoko forma (žinoma, jei pavydo priežastys nėra itin rimtos).
na kiek as save suprantu, tai nesu pavydi, arba net ziauriai gerai sugebu nuo saves tai nuslepti…
del to barniu niekada nekilo… gal ateityje…