Oskaras Koršunovas: menas vs. komercija
Korsunovas - jega!
Jo spektakliai (vasarvydis, oidipas, margarita) labai geri. Kartais net per daug geri, per daug apmastyti iki smulkmenu ir sterilus. Jie tokie "suverzti", kad ir ash juos ziuredamas jauciuosi isitempes. Ta jausena nevarzo, bet…
O klausimas pasvarstymams toks: ar Korsunovas zaidzia savo spektakliu, ar tik jo ziurovu. Kas tai: menas, komercija, o gal tik noras sokiruoti…
man atrodo kad zaidzia su ziurovu! bet man tai patinka!
Samprotauti ir daryti išvadas visų teisė.
Bet kaip bepavadintumėte tai ką jis daro, vistiek susives į vieną: tegul kas nors pasiekia tokį lygį, kaip Koršunovas. Tai bus labai cool, kaip tuos dalykus bevertintume - komercija, menas, spekuliacija…
Kur kas blogiau, kad laaabai retam pavyksta gauti panašius rezultatus, kaip Oskarui…
Tie rezultatai ir yra menas. Menas to, kaip žmogus atlieka savo darbą, jeigu jau nelaikysime šito darbo teatriniu menu. Nors kaži, ar sakyti, kad O.K. spektakliai nėra teatrinis menas, galima…
Korsunovo pirmi spektakliai kol buvo po Vaitkaus sparneliu "Sene 2" ir "Roberto Zuco" yra 
Toliau ejo doze komersuchos 
net gi ir tas pats Vasarvidzio sprendimas su lentom yra nuplagijuotas nuo Rusu vieno rezisieriaus.
O dabar paskutiniai jo spektakliai tikrai yra klase. 
Bet apskritai paemus Korsunovas yra ORIGINALAS Lietuvoje, kad ir kiek komersuchos ir pornografijos butu jo spektakliuose 
Jis brutalus… sokiruoti irgi reikia moketi… man atrodo, kad suzaisdamas su tikrove, is jos isrinkdamas tik tam tikrus elementus ir juos isryskindamas, jis is sokiravimo padaro mena… ir ta pati komercija cia jauciama tik todel…kad ji ir turi buti jauciama…
na liux spektakliai,
vizualiai ir semantiskai profesionaliai apvaldyti.
yra kuo pasimegaut isties.
Nemačiau ‘Senės’ ir ‘Oidipo karaliaus’, visus kitus teko. Ir man ‘Labas Sonia’ nei vienas Koršunovo vėlesnis spektaklis nebeperspjovė. Perdaug juose tų originalių režisūrinių sprendimų, žaidimų, publikos linksminimo ir pataikavimo jai.
Man labai patiko ‘Vasarvidžio nakties sapnas’, gaila jei tai svetima idėja.
Galiu tik prideti, kad komercija cia yra tiesiog sekme.
jis paprasciausiai talentingas
SidaZ, jus tai trikdo ? zinoma, supratau, jog ne
nes tos sociumo spekuliacijos del komercijos,
tai biski tustybe padvelkia kartais,
na komercija ir tai kas matosi gali papildyt
viena kita ir prasilenkt zymiai.
Tai jei prasilenktu,
butu vertes zenklas tuomet ?
(cia apeliacija i keista komentara -
komercija,
kaip spektaklio vertinimo kriteriju kuryboje, hmm)
Pagalvojau, kad meno vertinimo kriterijus gali buti butent jo komerciskumas. Ziurovas ivertina kureja ateidamas i jo spektakli, paroda, pristatyma, etc. Kuo daugiau tokiu atejusiu, tuo projektas yra komerciskai sekmingesnis. Taigi, geras menas neatsiejamas nuo pinigu. Gal ir gerai: ir menininkai pavalge, ir zmones patenkinti… 
siuo atveju, manau jus supratot,
man pasirode keista
"tradiciskai" vertinant
tokia santykio tendencija:
geras spektaklis -> nesulaukes komercines sekmes
ir, atitinkamai,
blogas -> sulaukes komercinio pasisekimo
juolab,
pacios kurybos apzvalga
pasitelkiant jos instrumentariju
(ne pinigine israiska ar ziurovu kieki)
skurdoka.
Na taip, dazniausiai geras menininkas pripazistamas po mirties. Bet vienaip ar kitaip, tada is jo talento pelnosi anukai Bet ar buna taip, kad talentingas kurejas nepastebimas net ir jam mirus?..
blynai su uogiene…!..kad jus kur uzgavenes…!.. kiek galima apie ta korsunova…!!.. 
pastebejimas menininko personalijos
cia tradiciskai aprasomosios istorines menotyros bruozas,
kai renkami tekstiniai dazniausiai faktai apie pati menininka
ir inventorinami kuriniai.
man, tarkim, visuomet rupi tas talento matas
arba, kitaip tariant, svarstykles -
kaip tai ir kokiais metodais nustatoma
ir, zinoma, labiausiai imanentiniai, vidiniai kurybos kriterijai.
deja, regis sis klausimas istoriku metodams painus
maciau jo "oidipas karalius" , tik ryte kai prabudau suvokiau ka ta vakara maciau
[quote]Mano karta užaugo supdamasi geležinėmis supynėmis ir žaisdama smėlio dėžėse. Retas iš mūsų neturėjo mylimo didžiulio meškino, iš kartono kirpom Buratinus ir maustėm žiedus jam ant nosies. Tai mūsų vaikystė, deja, praėjusi. Kodėl režisierius nori, kad grįžtume atgal, lyg užlipę ant kalno pažiūrėtume žemyn. Po spektaklio net išsitraukiau vaikystės nuotraukų albumą. Prisiminiau vieną, kitą įvykius. O gal aš esu akla, gal neteisingai gyvenu, gal kažko tiesiog neįvertinu.
Žiūrovas nori veiksmo, o koks gali būti veiksmas, kai sprendžiamas miesto, žmonių likimas. Spektaklyje dominuoja šou elementai, jie pribloškia savo netikėtumu. Bet kai išeini į išgriautą Gedimino prospektą užplūsta mintys apie gyvenimą, savo gyvenimą. Ir kas gi gali pasakyt, kad žmogaus gimimas jau yra nesėkmė…
[/quote]
Cia pateikiau vieno istrigusiu komentaro apie Oidipa istrauka. Perskaites sita kitaip pazvelgiau i spektakli. Ka manot?
O jusu nestebina tai, kad kiti rezisieriai slepiasi po OKT vardu ir taip prastumia savo spektaklius (Geismas, Malysh)? Ar as blogai interpretuoju si reiskini?
gal kas zhinot, ar i OKT bilietus pardavineja bilietai.lt ar tiketa?