Oskaras Koršunovas: menas vs. komercija

2015

Sezono premjera – tai O. Koršunovo kartu su jaunąją aktorių karta kuriamas spektaklis Apvalytieji pagal vienos įdomiausiai rašiusių, tačiau tragišką likimą pasirinkusios šiuolaikinės britų dramaturgės Saros Kane pjesę. Kai vieną kartą dramaturgės paklausė, kodėl ji rašo tokias žiaurias pjeses, ji nė kiek nesutrikusi atsakė: "Ne, aš nerašau žiaurių pjesių – aš tiesiog stengiuosi būti maksimaliai nuoširdi". "Nebe pirmą kartą grįžtu prie Saros Kane. Jos tekstai turi tos pačios prigimties trauką, kaip nelaimė ar nusikaltimas. Jie baisūs ir kartu švarūs. Juose tarsi nėra atsitiktinumų žaismės ar buitiškumo – čia kiekvienas žodis virsta neišvengiamybe. Taip Saros Kane tekstai priartėja prie antikinės tragedijos branduolio ir pareikalauja iš teatro to, kas jau nebeįmanoma, kaip ir "Apvalytieji" reikalauja iš meilės", - apie vieną iš sezono premjerų kalba O. Koršunovas. "Apvalytųjų" premjera įvyks gruodžio mėnesį. Beje, spalio 26 d. įvyks etapinis spektaklio pristatymas, kuriame režisierius bei aktoriai dalinsis kūrybiniais ieškojimais su tarptautinio festivalio "Sirenos" svečiais. Spektaklyje vaidmenis kuria Greta Petrovskytė, Gediminas Rimeika, Laurynas Jurgelis, Karolis Vilkas, Kęstutis Cicėnas, Paulina Taujanskaitė, Gailė Butvilaitė, Martynas Ališauskas bei kiti aktoriai. Antroje sezono pusėje O. Koršunovas kartu su aktoriumi Dariumi Meškausku ir režisiere Loreta Vaskova pristatys ištisą seriją spektaklių, sukurtų kartu su jaunąją aktorių karta. Tai – dramaturgijos kūrinių, paremtų naujojo realizmo, nonkonformizmo arba tiesiog šiuolaikinės draminės revoliucijos idėjomis, pastatymai. OKT Studijos laboratorinėje erdvėje gims interpretacijos pagal tokius kūrinius, kaip Ivano Vyrypajevo "Liepa", Lauros Sintijos Černiauskaitės "Liučė čiuožia", Mariaus Ivaškevičiaus "Artimas miestas", Gintaro Grajausko "Rezervatas", Bertoldo Brechto "Mieščioniškos vestuvės", Jean Anouilh ir Euripido "Medėja".

Greta gausybės premjerų, žiūrovų lauks ir pamėgti bei įvertinti repertuaro spektakliai. Tai O. Koršunovo režisuoti Antono Čechovo "Žuvėdra", Maksimo Gorkio "Dugne", Samuelio Becketto "Paskutinė Krepo juosta", Mariuso von Mayenburgo "Ugnies veidas", "Miranda" bei "Hamletas" pagal Williamą Shakespeareą, taip pat bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu dramos teatru rodomi Michailo Bulgakovo "Meistras ir Margarita", Williamo Shakespeareo "Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija" bei Daniilo Charmso "Jelizaveta Bam". Repertuare išliks ir jaunų režisierių spektakliai – A. Areimos pagal Williamą Shakespeare`ą "Julijus Cezaris" bei Pauliaus Ignatavičiaus pagal Franzą Kafką "Nuosprendis – metamorfozė". Tradiciškai OKT/Vilniaus miesto teatras kone pusę sezono praleis gastroliuodami po tarptautinius festivalius. Tarp jau patvirtintų kelionių taškų – tarptautinis Tbilisio teatro festivalis Gruzijoje, "High Fest" festivalis Jerevane, Armėnijoje, "Eurothalia" festivalis Timisoaroje, Rumunijoje, "Una tirada al mundo" Madride, Ispanijoje, "Les Boreales" Kane, Prancūzijoje, BOZAR menų centre Briuselyje, Belgijoje bei "Temporada Alta" Žironoje, Ispanijoje. Užsienio publikai bus pristatyti spektakliai "Dugne", "Žuvėdra" bei "Paskutinė Krepo juosta". Įspūdingiausios sezono gastrolės laukia Venecijos bienalėje sužibėjusios "Hamleto" trupės. Tai – kone mėnesį truksiantis turas po Kiniją. Jo metu spektaklis bus pristatytas trijuose didžiausiuose šalies miestuose Pekine, Šanchajuje ir Guangdžou. Į Kiniją "Hamleto" trupė išvyksta kovo mėnesį.

© Lietuvos žinios

As nemanau, kad MALYSH rezisierius (soriz, tikrai nezinau jo pavardes) yra stipresnis uz O.Korsunova. Ir taip nesakiau. Na, ar OKT turejo is to nauda… gal, sis spektaklis padejo uzkimsti teatro repertuara, kai pats O.Korsunovas neturejo, ka parodyti… Mano teiginys buvo: rezisieriai verziasi po OKT sparneliu, kad prastumtu savo spektaklius. Vadinasi OKT tikrai yra komercinis teatras, galintis valdyti ziurova, uzkimsti sales. Ar ne tiesa?

Hmm… Naujas sezonas prasideda…

Uhu, prasideda… Taip

Musu mylimieji "menininkai" padare Korsunova madingu,o tai,kaip zinia, neatsiejama nuo komercijos. Taciau argi galima vaikina kaltinti,kad uzpuole ant tokios gaujos Drovus

Na nejau pradeti nauja tema…? Tiesiog norejau paklausti… Gal kas mate ar girdejo atsiliepimu apie jo Tragiska "Romeo ir Dziuljeta" meiles istorija?

Jis moka sukrėsti, šokiruoti. Jis ryškus. Dabar jis madingas. Man įdomu, ką darys Koršunovas, kai žiūrovai paklaus: kuo dar gali nustebinti? O kai žiūrovai pasiilgs paprastumo, subtilumo?

matyt dar nelabai kas galejo, nebent repeticijas,nes premjera Lietuvoje tik spalio pabaigoje. Tik girdejau, kad bus daug miltu. Cha cha
Kapuleciai ir Montekiai - dvi picerijos. Si karta Korsunovas bandys surasti rezisurini sprendima pasitelkadamas ne lentas, o picas Baisu

O ne rugseji buvo? Drovus Man kazkaip pasirode… Nekaltas
Na, as maciau, kad dabar raso, jog premjera, bet zinot kaip buna… kai premjera tesiasi pirmus metus Cha cha

zinau tik tiek, kad Kaunieciai (tam tarpe ir asLabas) si spektakli gales pasiziureti lapkricio 28, 29 dienomis "Girstucio" kulturos rumuose.

Romeo ir Dzuljeta bus spalio 28 diena, Nacionaliniam teatre. Jau seniai per visur savo reklamas triubina. Taip aktyviai nori iskist savo spektaklius, kad neimanoma nepastebet.

Tikrai, kazka apsiziurejai Cha cha ir beje, kaip cia MrFroidas - teatru susidomejo? Kiek pamenu, jis teatro bijo kaip velnias kryziausBaisuCha cha

klaipedoj korsunovo romeo ir dziuljeta bus lapkricio 3,4d…as jau bilietus turiu ŠypsenaTaip

Aš tiesiog noriu viska ishsiaiskint iki galo… ypac ta momenta, kuomt spektaklis premjeruos LT scenoje - pasistengsiu but taip toli nuo dramos teatro kaip tik galiu.

Beje, pora tekstuku apie spektakli is paties O.K.:

"Šaukšteliai laidotuvių puokštėms
(Berliner Zeitung, Feuilleton, 2003-06-16 / ULRICH SEIDLER)

Oskaro Koršunovo "Romeo ir Džuljetos" inscenizacija

Abu dar pusšlapiai priešgyniautojai iš Veronos patraukliais vardais Romeo ir Džuljeta bei atstumiančiomis pavardėmis Montekis ir Kapuleti taip įsimyli vienas į kitą, jog praranda realybės jausmą. Jų meilės reikalai klostosi nelaimingai, todėl jie išleidžia dvasią gotišku bučiniu. Jų mirtis po meilės nuošliauža kelia pagailą, nors pastarojoje įmaišyta kažkiek pikto išskaičiavimo. Tereikia šią istoriją vos vos pakreipti tariamosios nuosakos linkme ir ji neteks žiauriojo likimo. Tačiau nesėkmė Šekspyro pjesėje nulemia viską, net tragedijos eigą: jai dar neįsibėgėjus, pora jau miršta.
Tokiai mirtingųjų nedaliai priimtiną korektūrą atrado lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas, savo “Romeo ir Džuljetos” pastatymą atvežęs premjerai į “Hebbel” teatrą. Anapus išeinantiems Merkucijui, Tebaldui, Benvolijui, Pariui, Romeo ir Džuljetai jis įduoda miltų, kurie išbalins jaunų veroniečių veidus nelyg mirties kaukes. Tačiau pakanka ir mažiausio dvelksmo, beatodairiško pūstelėjimo ir jiems grąžinamas gyvenimas. Kariaujančios šeimos paverčiamos konkuruojančiomis kepyklomis (scenografė Jūratė Paulėkaitė). Tai sustiprina nesutarimų chaoso ir nešvaros faktorių: prožektorių šviesoje kyla miltų debesys, skraido tešlos gabalai, tikšta vanduo, džerškia skardiniai indai. Virtuviniams įrankiams atimama jų paskirtis: peiliai pavirsta kalavijais, padėklai – neštuvais, šaukštai – laidotuvių puokštėmis.
Šalia šio žaismingumo Koršunovas suteikė vakarui protingos tvarkos: abi partijos susimetrintos iki akinių rėmelių apvadų, kuriuos nešioja giminių senjorai. Situacijos surūšiuotos ir aiškiai viena nuo kitos atskirtos muzikos bei šviesų apipavidalinimu. Tokioje konstrukcijoje aktoriškas ansamblis atranda savo laisvę.
Jis riaumoja, aimanuoja, sielvartauja, net indaujos tirta. Patosas sugriaunamas melancholišku humoru, o ne užplikomas visažiniška ironija, kaip įprasta Vokietijoje. Auklė (Eglė Mikulionytė), prieš imdama skųstis širdį draskančia rauda, suranda laiko išlenkti degtinės taurelę ir atsikrenkšti, o susitikusi su tėvu Lorencu, ji netgi liūdną valandą su ašaromis akyse įsimyli ir ragauja dvasiškio meilę. Jaunoji pora (Rasa Samuolytė ir Giedrius Savickas) malasi po barškančią sceną be baimės, bet suglumusi; iš jų plaukų viesulais kyla miltai. Jie žino, kad kuo daugiau kliūčių jų meilei, tuo pagrįstesnis jų nepalankumas, džiūgavimas, kapangulimas. Tai buvo gražus, tiesus, lengvas, gilus W. Sheakspear’o vakaras.

ULRICH SEIDLER"

ir

"Nepamaldžios mąstysenos miltai
(DIE WELT, 2003-06-27 / MATTHIAS HEINE)

Pickepių pasaulyje viskas galiausiai susiveda į du klausimus: kas geriau minko tešlą? bei kieno tešligaliai ilgesni? Atsakymų į juos ieško priešiški Montekių ir Kapulečių klanai, kurių kovotojai bando viens kitą pranokti vis didesniais penio fantomais. Tai tęsis tol, kol neįžengs Veronos kunigaikštis. Nors jis ir taikdarys, moderniam režisieriui Oskarui Koršunovui jis neatrodo simpatiškas, jam nedaromos jokios išlygos. Žilojo valdžios atstovo pasirodymas nutraukia vitališkąją choreografiją, kuri kepyklas pavertė simbolinių formų kovos lauku. Pirmosios dešimt minučių Koršunovo premjeriniame spektaklyje “Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija” praeina be vieno žodelio.
Spektaklis iki pabaigos išlaiko šokėjišką judėjimo apytaką, kurioje menkiausia vienoje scenos pusėje įsitempusi sausgyslė iššaukia kitoje pusėje esančio raumens reakciją. Pastatymo skeletas yra Jūratės Paulėkaitės scenovaizdis, sudarytas iš dviejų siurrealių virtuvės blokų, kurie prigrūsti senamadiškų rakandų bei slaptų užkaborių. Čia geras tris valandas sūkuriuoja tekstai ir miltai. Pastarieji yra didžiai simbolinis daiktas – gyvenimas virtęs dulkėmis, kurios vėlgi grįžta į gyvenimą. Šios, beje, kaip dažnai ir kitos vietos iškeltos į avansceną: po jų itališko folkloro fonograma tikriausiai slypi lietuviškos aktualijos, kurias mūsų [vokiškoje] žemėje atskleisti nelengva.
Koršunovas buvo trečias iš ryteuropių žvaigždžių, kas savaitę Berlyno teatre parodžiusių naujausius savo darbus. [Toliau kalbama apie lenko Krysztofo Warlikowskio “Audrą” (lenkiškai "Burza&quotMirkt ir bulgaro Javoro Gardevo “Marat/Sade” – vertėjo pastaba.]

MATTHIAS HEINE"

O ko gi taip baidaisi tos nuostabiosios meiles istorijos premjeros musuose? Nejaugi apdulketi miltais bijote? Cha cha
O jei rimtai, as irgi jau skaitinejau tas recenzijas po premjeros vokieciuose, bet vistiek noreciau pati pamatyti ir savo akimis ivertinti - kuom si syki nustebins (ar jau - nenustebins!) mus Oskarelis.
Vat tada ir padiskutuosim Mirkt

pasiskaiciau, ka rasho vokieciai ir misliju, vis gi reik uzhsisakyti bilietus Nekaltas

Ar tik neuzsimiegojote ?Mirkt jau ne tik ka vokieciai raso, bet ir ka bangieciai mano apie si spekatkli buvo galiam seniai pasiskaitineti Mirkt
Bet aisku geriau veliau negu niekadTaip

[quote]imogen rašė:
Ar tik neuzsimiegojote ?Mirkt jau ne tik ka vokieciai raso, bet ir ka bangieciai mano apie si spekatkli buvo galiam seniai pasiskaitineti Mirkt
Bet aisku geriau veliau negu niekadTaip
[/quote]

buciau dekinga, jei imestumet linka Gėlė paieshka dave shia tema, o joje nelabai diskutuojama.

Manau,kad Korsunovo kuryba-tai ir menas,ir komercija,ir noras sokiruoti,bet kad ir kas ta bebutu,tai yra NEREALU! TaipMan jo spektakliai labai patinka Myliu,jie ypatingi ir labai originalus!

Spektakliai gal ir nieko, bet kaip zmogus Oskaras labai nemalonus, prasigeres visiskai ir mano, kad yra geriausias Europos, o gal ir pasaulio rezisierius ir prigeres tai visiems sako, netgi ir nepazystamiems. Geda klausytis. Taip gerdamas ilgai neteps.