man uzkiuvo butent sita tavo pasisakymo dalis.
viena nieko nepadarysi.
gali atsisakyti dalies saves, savo noru, vilciu.
ar ilgam?
is savo patirties: praejus nepilniems metams po santuokos, pradejau rimta pokalbi apie seimos prasme. pasiuliau skirtis, nes pajutau poziuriu, poreikiu skirtumus. atkalbejo. pasidaviau.
ir visa laika kalbedavau, kas man nepatinka, ko noreciau, ko labai truksta. zirniai i siena (o norejau, kad butu zodziai i siela…)
po 16 metu pakartojau siulyma skirtis. ir emiau gyventi taip, kaip norejau visus tuos 16 metu. jo vienintelis noras buvo: "buk tokia kaip anksciau". pavargau. o kita zmogu keisti, laukti kol pasikeis nematau prasmes. jei nepasikeite per 16 metu - toliau tikrai nesikeis. nors gal reikejo kovoti, kaip siuloma gretimoj temoj apie laiminga seima? bet as pacifiste. ir mano supratimu, seima - ramybes uostas, o ne kovos laukas, stengiantis vienas kita pakeisti, pritaikyti prie saves, issidereti geresnes salygas.
ir jei ramybe pasiekiama tik sulauzant save ir atsisakant savo troskimu - tai kam man tokia seima?
visai neseniai man pakartojo sena gera minti:
norek ir siek
o jei tai nepasiekiama - tai nenorek.
rinktis tau…
Sirli -tu ziuri is psichologo pozicijos, o as is eilinio zmogaus-emocingo ir su savom silpnybem.Ir tas pavyzdys su siena-perspejimas-neleisk saves sutrypti, nes nuo to nebusi laimingas nei tu, nei tas, kuris sutrype.
O butent dabar jauciausi pavargusi nuo ivairiu kovu ir tas nuovargis prasismelkia i mano nuomone…
Bagyra, bet kaip seima gali buti ramybes uostu? Mano galva, cia nereali svajone, arba, jei teigiama, kad taip atsitiko, ignoruojami objektyviai esantys dalykai.
Seima yra procesas. Tu teisi, kad tais atvejais, kada nepavyksta susiderinti, imama ieskoti kitokiu iseiciu. Jei pavyksta (bet tai gali pamatyti tik is perspektyvos, o ne cia ir dabar, nes dabarties momentas gali buti apgaulingas), tada susiderini ir vadini tai kaip nori - ramybes uostu ir t.t.
Ir dar. Kodel "pacifizmas" yra geriau? A.a. mano tetis man mazai sakydavo - tuokis kol jauna, nes seno ozio nepakeisi. Tada buvo priezastis gincytis. Dabar suprantu, kad jis greiciausiai buvo teisus. Kuo didesne metu nasta turi, tuo sunkiau pasikeisti arba susitaikyti su kito zmogaus priciudais. Tada i pirma vieta stoja "pacifizmas", "savo teises", "asmenybe" ir t.t.
O butent dabar jauciausi pavargusi nuo ivairiu kovu ir tas nuovargis prasismelkia i mano nuomone…
O po kurio laiko pasikrausi naujos energijos, ir ji persismelks. As ne is psichologo pozicijos, o is isitikinimo, kad nei mes, nei musu bendravimas nera ir negali buti statiskas. Ir is to, kad, jei jau sugebame su savimi susipykti, tai pyktis(ar ant ju pykti) su kitais zmonemis priezasciu yra aibe.
Taip, tu priezasciu yra aibe.Bet jei jauti,kad vienas stengiesi tuose santykiuose-tai gali buti netiesa,isikalbeta,bet gali buti ir nemaza dalis tiesos.Ir jeigu tai tiesa,kyla klausimas-kodel kitas nesistengia ir kodel jam nesvarbu ?
man atrodo, kad mes skirtingai suprantam "kara" ir "ramybe".
ramybe taip pat yra procesas.
kai problema sprendziama neakcentuojant jos, o geranoriskai ieskant sprendimo. ABIPUSIAI!
o ne derantis: tu - man, as - tau, siandien - tu, rytoj - as.
kaip del tu kedziu: pinigai is ryto, kedes - vakare.
o ir apie amziu: su juo labiau issikristalizuoja vertybes. ir jei jaunam(jaunai) svarbu isteket(vest) ir takyti, derinti interesus, vertybes, tai vyresni jau zino savo interesus ir iesko panasiu interesu, vertybiu skales zmogaus. Galbut sunkiau surandama, bet as manau - patvariau.
Del tiesos ar jos daliskumo - abejoju, ar imanoma tiesa socialiniuose santykiuose. Tiesiog arba yra pusiausvyra ir konfortiska savijauta, arba jos nera. Ta vadinama "tiesa" sudaro tai, ka gali patikrinti pagal savo isitikinimus arba aplinkui priimtinas normas. Tie isitikinimai yra ir subjektyvus ir salygiski. Uz tai apie tiesa nekalbekim, geriau apie savijautas, Ok?
O del kito pastangu - cia uzdavei klausima, i kuri visokie -logai iesko atsakymo, pradedami irodinejimais, kad vyrai is Veneros, o moterys is Menulio (ar kaip ten) ir baigdami tyrimais, kelintas vaikas seimoje buna geriausias sutuoktinis pirmagimiui ir t.t… Kitaip tariant, zmones nesusikalba. Kai jau net nebekalba - skiriasi.
Ir dar. nu velgi kyla mintis apie protingas ribas. Iki tam tikros ribos kai nesistengia - viskas normal. Bet kai tos ribos pas mane ir pas vyra nesutampa, ir jo "nepastangos" perzengia mano suprantamas protingas ribas, ir niekaip negrizta atgal, tada gali atsirasti ivairiu blogu jausmu…
Paskutine pastraipa ir yra tai, ka norejau pasakyti.Tai busena,tai jausmas.Bet jeigu tai uzsitesia-nepasitenkinimas ir nusivylimas auga proporcingai begant laikui.
man nei savijauta, nei jausmai nera zodynas…
bet norint susikalbet, reikia zinot kaip viena ar kita zodi supranta pasnekovas.
kitaip prasideda imantybes, konsensusai, parafacijos ir t.t…
as linkus kalbetis apie esminius, giluminius dalykus paprastais zodziais, o ne kariauti ar zaisti kara (kad ir zodziu).
neturiu tam laiko, nematau prasmes.
sekmes tau.
As pasakyciau taip-Sirli lupomis kalba proto balsas
Mano lupomis-emocijos
O Bagyros-patirtis
Sunkoka suprasti,kai kalbama is karto trejopai
Bet Bagyros kalba man lengviau suprantama
Esu , bagyra gal ne suprasti sunkoka, tiesiog idomu padiskutuoti. Jusu poziuriai man priimtini, bet kai kuriais aspektais turiu kitokia nuomone
Siaip, nesinori paversti temos triju moteriskiu pasiplepejimu. Bet buvo malonu. Be to viliuosi, kad Erodei rytas sviesesnis uz vakara.
Aciu jums Sirli ir Bagyra uz diskusija.Butent apie sita tema paskutiniu metu daug mastau-apie ribas ir sugebejima nesusilieti, islikti savimi.Ir tuo paciu kaip nepaversti to ribu brezimo paprasciausiom pestynem.
Taigi buvo idomu isgirsti ir kitu nuomones sia tema.Nesinori spoksoti tik is savo varpines,nes matysiu tik viena problemos puse
Erode
Deja, buna tu nusivylimu, bet nejaugi nebuna is susizavejimu, isimylejimo is naujo? Man buna visko… Bet negaliu pakesti tylejimo, esame sutare, kad vis tik tyla - ne pati geriausia byla… Tylejimas problemu neisprendzia, reikia kalbetis… Kazkas rase, kad tylejimas vis geriau nei barniai ar leksciu skraidymas… Gal but… Bet pas mus buna ir leksciu paskraidymu, ir barniu, ir asaru, bet issisakius, issisaukus, kartais issiverkus, sirdyje nebelieka jokiu uzsleptu nuoskaudu,neissakytu priekaistu, po audros ateina ramybe… Zinoma, buna ir ramiu pasikalbejimu, pasiaiskinimu, taciau jei taip neiseina, geriau audra, nei tylejimas, laikant nuoskaudas sirdyje…
As nekalbu apie reikalavimus, gerbiamas EZY, tik klausiu, ka man daryti.
O bendru reikalu apart nuejimo i parduotuve, kaip i nera.
Nera… Tiksliai nera.
Labai aciu visiems pasisakiusiems.
Tikrai.
Po visoms moteriskems, kurios uzkabino tam tikrus sunkiai nusakomus niuansus ir kad…kad pasirodo, neesu tokia viena.
As kaip ka apsisprendziau per sia nakti, deja, tai sunkiai ivykdoma.
Labai nenoreciau gyventi 12 ar 16 metu taip, kaip gyvena merihold, Ir kitos pasisakiusios - ramiai, bet susitaike.
As ne pacifiste.
Gyvenimas duotas dziaugsmui ir tobulejimui. Aukoti saves kazkiek galima, bet NE IKI TOKIU RIBU, kada nejauti saves kaip asmenybes.
Visi esam egoistai. Daugiau ar maziau. Bet vien tik altruistu bunant ir "susilieji su siena".
Kazkas man siule palaukt ir nesprest "ant karstuju" (teprakeikia mane kalbininkai). Sutinku, bet ramiai perziurint visus "bet" sprendimas vyksta ne seimos isaugojimo naudai…
Kazkas siule kalbetis - atvirai ir su gailesciu atsakau - su maniskiu tai NEIMANOMA! Jokio konstruktyvaus dialogo, jokiu ramiu pasikalbejimu , deja nebuna. Gal monologai (mano) su jo "taip" arba "ne".
Kazkas sake, kad as aktyvi. Bet nekalbadieniai buna po 4 ir daugiau dienu.
Tai aktyvumas? Tai laukimas. O ko laukiu - nezinau.
Kazkas sake apie laukima, kol zmogus pasikeis. NEPASIKEIS jis. Ir neverta to tiketis. Susiformaves zmogus NESIKEICIA.
Betgi visas ydas pamatai kazkodel per velai…Ir velgi kazkas is jusu buvo teisus sakydamas, kad jei viska issniukstinetume - nebutu seimos. Nebutu daugelio seimu.
Regards
Tiksliai nera.
) tai tikrai liudna
Sutinku, bet ramiai perziurint visus "bet" sprendimas vyksta ne seimos isaugojimo naudai…
