“Broliai Liūtaširdžiai”
Vos asaras galejau sulaikyt, kai kazkada reikejo garsiai skaityt Kliudziau. po to skaiciau Mumu. tai ir verkiau be galo be krasto 
bishki susigraudenau “Gyvenimas po klevu” skajtydama… 
Turbūt skaitydama visas ‘‘Anželikos’’ dalis :>
daug graudziu knygu skaiciau…bet ypac per Lazdynu Peledos “Pamote” 
kai buvau mažesne žinau, kad tikrai verkiau kai skaičiau V.Petkevičiaus (regis) knygą “Tik trys vilkiukai”…ir dar labai susigraudinau aki 5-oj klasėj skaičiau “Bembis. Bembio vaikai”
skrydi virs gegutes lizdo
Turbut graudziausiai verkiau skaitydama butent “Bembis. Bembio vaikai” knmyga. O siaip kadangi esu labai jautrios sielos zmogus 
tai verkti skaitant graudesnes vietas tenka daznokai.
Ačiū už nuoširdžius atsakymus, tiems kas iš tikro jautė ką rašė, o tiems kas susigraudina nuo “vakaro žinių ir nuo onkologinės knygos”, tai ką galiu pasakyti?“Flooderiai”
Verkiau, skaitydamas dviejų puslapių L.Tolstojaus apsakymą “Aeronauto pasakojimas”. Gal būt iš dalies dėl to, kad prieš tai mačiau multiką pagal jį (kuris vadinosi “Gulbės” ).
bene paskutinė knyga buvo du mėnesiai kelio; o pirmieji apsakymai: p. cvirkos - motulė paviliojo, biliūno -katytės, brisiaus galas, undinėlė… o jau kai pati savarankiškai skaičiau tai pati siaubingiausia pradzhia buvo Broliai liutashirdzhiai… gal keturis kartus pradedavau ir tuo ir baigdavosi… kol po keliu metu gal jau kokia ketvirtoke nesusikaupiau… ir per asharas-bet tesiau… 
o paskui dar robinhudas, dedes tomo trobele ir visos kitos tradicines
tai knyga, kuri suvirpino visas sielos stygeles, kuri apverte mintis ir pazadino sirdi - negalejau likti abejinga jai… tai - CONSUELO DE SAINT EXUPERY “ROZES MEMUARAI”. butu klaida jos neskaityti… kazkas nepaprasto
Pamenu labaij verkiau skaitydama knyga Marija Rodzenciuvma “dievaitis”… nu sakes kokia knyga… dar geresnes uz ja neradau…
Kazkoks kvailas meiles romanas - “Raupsuotoji”. Net autoriaus nepamenu. Labai verkiau
kurioj vietoj ?
Tim Guenard “Stipriau uz neapykanta”, A.Vienuolis - “Viesnia is siaures”, “Brisiaus galas”, “Kliudziau”, “Heroinas”, “Siukslyno zmones” ir daugelis kitu, kuriu dabar deja neatsimenu… 
Is isvardintu didziausia ispudi paliko Maluko “Siukslyno zmones”, tikrai labai gera knyga 
labai įsijautusi skaičiau Haris Poteris ir Fenikso brolija ir pradėjau verkti ant galo. aplamai mielas berniukas tas Poteris. N.G. - Čiauškutė. daugiau tokių knygų nebuvo,daugiau verkiu per filmus.
Be - Cukraus>>> O kurioj vietoj tave Poteris sugraudino? Per greit perskaiciau ta knyga, nieko nebeatsimenu.
Paskutinė knyga, kurią skaitydama žliumbiau - Ė.M. Remarko “Trys Draugai”. Kažkada seniau sugraudino R.Džovanjolio “Spartakas”, Biliūno “Brisiaus galas”, “Kliudžiau”, tremties bei rezistencijos literatūra. Dabar neatsimenu, bet tokių kūrinių turėtų būti ir daugiau…