knygos pagraudena, bet labiausiai istrigo Etele Lilijana Voinic “gylys”… 
eh… 
kad linxmiau butu!!! stai as ir sypsaus placiai 
juoktis sveika, aciu uz juoko porcija, lojantis_kaciau ir Sniechkau 
kurioj vietoj? as man rodos truputi verkiau, kai skaiciau Remarko “Triumfo arka” 
Pamenu, kad tikrai verkiau skaitydama “Baltasis Bimas juodoji ausis”, asaros upeliais tekejo 
Taip pat labaj istrigo scena is Dostojevskio “Nusikaltimas ir bausme” knygos, kai buvo mirtinai uzplaktas arklys Akys akimirksiu sudreko… Pastebejau,kad graudziausia buna, kai aprasomos ziaurios scenos su gyvunais, ju kancios, stai,kad ir brisiaus galas, ne vienas juk tikrai apsizliumbe.Kartais gyvunu labiau gaila nei zmoniu… 
Siaip daznai verkiu skaitydama knygas Ypac ju pabaigoje 
Tokia jau ash Bet prisimenu, kad labiausiai verkiau skaitydama A.Vienuolio “Viesnia is siaures”
skaitydama dedes tomo trobele verkiau ir as.
Kai skaičiau knygą Du Mėnesiai Kelio tada werkiau net keliose wietose…nereal knyga 
Dz. Londono “Martinas Idenas”
Va, skaitydama sia knyga ir as verkiau. Daugiau kolkas neteko.
man rodos verkiau net nuo dvieju knygu… bet tai buvo taip seniai kad net neprisimenu kokios tai buvo knygos…
Man irgi taip Kiek kartu skaiciau Bima, tiek kartu verkiau dar Dedes Tomo trobele 
mane dazniau muzika ar filmai sugraudina. o kas del knygu… is tikro net nezinau, manau dar nesu verkusi, bet sirdele suspaude yra, tik nebepamenu jau kokia knyga, cia pries kelerius metelius buvo jei ne seniau.
G.Freisen - Dzeines dukra Stephanie - Agurkeliai su sokoladu
nesu verkus skaitydama knyga…
pirmoji tai zinau buvo liutas karalius,klausdavau tetes kai skaitydavo “o jis prisikels?”“o jam neskaudejo?” 
o paskutiniu metu net nezinau gal kepurininko pilis,brisiaus galas,liutas
Jokią 
Nu kad nelabai skaiciau tokias liudnas… Nebent kazkada “Kliudziau”.
Tokios,kurios tikrai sugraudino,buwo dwi:J.Biliuno "Brisiaus galas"bei A.Vienuolio “Viešnia iš šiaurės”.Ai,dar prisimenu werkiau skaitydama Hemingwejaus “Kam skambina warpai”…
kažkaip enlabai verkiu skaitydama. arba neatsimenu bet netoli ašarų buvo skaitant Christel ir Isabell Zachert “Susitiksime mano rojuje”.
Nezinau kodel, bet as skaitydama “Alchemika” biski pazliumbdavau…