verkiau kai skaiciau kazkokia Buivydaites knyga…romana…
remarko ‘trys draugai’ kafka ‘metamorfoze’ skaitydama verkiau tikrai… ;/ bet cia ne visos, kitu nepamenu
vienintele knyga kuria skaitydama verkiau tai buvo V.M.Putino - Altoriu sesely
Vaidos Blažytės ‘Geltona pieva’
vienintelis kurinukas, kuri skaitydamas olo vos neapsi 
buvo barry longyear ‘enemy of mine’ trilogija.
Antuanas De Sent-Egziuperi *MAZASIS PRINCAS* 
Vaida Blazyte *GELTONA PIEVA* Antanas Vaiciulaitis *VALENTINA*
taukiniu zymejimas… gala priejus apsiverkiau, nes pagalvojau kad gyvenimas tai ne vien darbas ir t.t. ir kad zmones sukasi aplink save, aplink savo rata, nepazvelgdami i pasauli placiau…
aas ir maza kaip klasej skaitem… nusisukus apsiwerkiau.:> dabar jauciu ir apsiwerkciau nes ten wiskas labaj ziauriaj. :// o is rimtesniu knygu tai kaip skaiciau heroina. man ten buwo ziauru kaip dwieju zmoniu meile pawirto y salta leda.
V. S> Moemo “Aistų našta”. ne kartą privertė apsiašarot, mane, tokią jautruolę.
Net nenumaniau,jog L.Tolstojaus "Ana Karenina"mane sugraudins iki asaru… 
Biliuno “Liudnos pasakos” pabaiga sukrete…
Tik nesakyk, kad verkei 
pabaiga gal labiau idomi, nei graudi 
nors uzmusk, nepamenu, nei tos knygos, nei pavadinimo tiksliai…pav. berods “Smarkuole Gile Hopkins”…na autorius liks nezinomas…knyga apie mergaite, kurios didziausia svajone tureti seima… REKOMENDUOJU!!! p.s. jei kas zinot autoriu, papildykit 
vakar zliumbiau… skaiciau “zmogus vardu Deivas”… brrr… ai, man nedaug tereikia, kad susijaudinciau… 
labai pakraupino Elie Wiesel “NIGHT”
As tai daznai verkiu skaitydama…Ypac jei mirsta herojus…Pvz tokios knygos kaip “susitixime mano rojuje”(apie mergaite,sirgusia veziu) arba “cernobylio malda” (apie zmones,nukentejusius nuo tos avarijos),tiesiog sugraudina iki sirdies gelmiu
Ai,tiesa,Biliunas tikrai vertas prizo!As iki siol skaitydama Brisiaus gala…Bet ir kiti klasikai turi liudnu kuriniu 
atrijos ragana"irkos tragedija",zemaite"marti" arba kurinys,kur girnos mirtinai suzalojo motina,lazdynu peleda"motule paviliojo"… Sugraudino ir Grušo “meile,dziazas ir velnias”,Grinkeviciutes “lietuviai prie laptevu juros” issunke daug asaru, Vienuolio “viesnia is siaures"dar nuo vaikystes istrigus…Siaip dar yra dvi knygos,kuriu autoriu nepamenu"katryna”-apie jureivio zmonos gyvenima ir “ji soko viena vasara”-apie trupma 16metes merginos laime…Siaip tokiu liudnu knygu yra n…
Daznai paskaicius knyga norisi verkti [visad knygose kazka liudno randu…], bet susilaikau. O kai skaiciau St.Kingo “Zalioji Mylia” susilaikyt nesugebejau. Zliumbiau ish pradziu del nekalto negro, o po to del saves ir tai perejo i kazkokia isterija 
Remarko “trys draugai”
“Agurkėliai su šokoladu” Stephanie “Kliudžiau” Biliūnas “Brisiaus galas” Niliūnas na ir dar jų buvo ant knygų aš jautri - tose vietose,jei kas nors atsitinka gyvūnams ar artimiems žmonėms.