taipogi
4 3 2
Kaip debesys uždengia saulę, taip ir vylingi apmąstymai aptemdo ir žudo protą.
Žmogaus prigimtyje nėra nuodėmės ir aistrų. Dievas nėra aistrų kūrėjas. Jis dovanojo mums daugybę dorybių: tokių kaip išmalda – nes ir pagonys yra atjaučiantys; meilę – nes ir nekalbantys gyvūnai kartais lieja ašaras; tikėjimą – nes visi mes jį iš savęs pagimdome; viltį – nes kai skolinamės ar skoliname, sodiname ar laivais plaukiame, tai darome vildamiesi praturtėti. Tad tuo remiantis galima sakyti, kad meilė ir kitos dorybės yra prigimtinės ir dėl to mums nėra svetimos. Tad tegul gėdijasi tas, kuris pateisindamas savo apsileidimą sako, jog negali turėti dorybių, nes iš prigimties yra silpnas.
pasaulyje užkaistame puode laimės nesurasime
Įsitikinimas, kad galiausiai didžioji dauguma arba visi žmonės bus išgelbėti tiesiogiai prieštarauja mūsų Viešpaties žodžiams. Jis sako, jog daugelis yra kelyje į pražūtį ir tik nedaugelis siaurame ir sunkiame kelyje, kuris veda į išgelbėjimą (plg. Mt 7, 13-14, Lk 13, 23-30). Iš Jėzaus mokymo, palyginimų ir įspėjimų yra aišku, kad turime rimtai priimti šitą "daugelį", ir ne "keletas" bus prarasti, nebent mes iš Dievo malonės kuo greičiau pakviesime juos Kristui ir mokinystei.
Brolis paklausė senolio: ,Kodėl kai kurie žmones patiria apsireiškimus ir regi angelus?"
Senolis atsakė: "Mano sūnau, palaimintas, kas visą laiką mato savo nuodėmes, nes toks žmogus visuomet išlieka budrus."
Brolis jam tarė: ,Tėve, prieš keletą dienų mačiau, kaip brolis išvarė iš brolio demoną."
Senolis jam atsakė: Aš nenoriu išvarinėti demonų nei gydyti ligų, bet trokšu (ir meldžiu Dievo), kad į mane neįeitų demonas ir kad apvalyčiau save nuo netyrų minčių - taip aš tapčiau didis.
Nes jeigu apvalome savo širdį nuo netyrų minčių ir ištikimai atliekame maldos tarnystę, neabejotinai būsime pripažinti verti Dievo Karalystės drauge su stebukladariais tėvais."
ačiū už šilumą
4 2 4
11:11
-
VISADA VEIK ARTIMO NAUDAI. Daryk gera kiekvienam, kaip norėtum, kad ir tau darytų. Negalvok, kas ką tau skolingas, o galvok, ką tu esi skolingas kitiems žmonėms.
-
KENČIANČIAM SAVO GAILESTĮ IŠREIŠK VEIKLA. Noromis skubėk padėti, nuoširdžiai patark, paguosk.
-
DIRBK SĄŽININGAI, nes tavo darbo vaisiais naudojasi kiti, kaip ir tu kitų.
-
ĮSITRAUK Į VISUOMENINĘ PAGALBĄ ARTIMUI. Atverk rankas vargšams ir ligoniams. Duok iš savęs ką gali. Stenkis pastebėti aplink save žmones, kuriems reikia pagalbos.
-
MELSKIS UŽ VISUS, NET IR UŽ PRIEŠUS.
Kardinolas S. Wyszynski
Meilės kelio ABC
-
GERBK KIEKVIENĄ ŽMOGŲ, nes jame gyvena Kristus. Būk jautrus kitam žmogui, savo broliui.
-
GALVOK APIE VISUS TIK GERAI, negalvok blogai. Stenkis pastebėti net blogiausiame žmoguje ką nors gera.
-
VISADA APIE KITUS KALBĖK TIK GERAI, nekalbėk blogai apie artimus. Atitaisyk skriaudą, padarytą žodžiu. Neskaldyk žmonių, vienyk juos širdimi ir žodžiu.
-
SU KIEKVIENU KALBĖK MEILĖS KALBA. Nekelk balso. Nekeik. Nedaryk nemalonumų kitiems. Nepravirkdyk. Ramink ir būk geras.
-
ATLEISK VISKĄ VISIEMS. Nelaikyk širdy nuoskaudos. Visada pirmas ištiesk ranką susitaikyti.
4 2 0
Pasakojama, kad kurį laiką pas Pilypą Nerį išpažinties eidavo viena moteris, nuolat išpažįstanti vis tą pačią nuodėmę – apkalbas. Kartą Pilypas, prieš suteikdamas išrišimą, nusprendė skirti jai ypatingą atgailą – liepė pareiti į namus, paimti negyvą vištą ir grįžtant ją nupešti. Kai moteris sugrįžo su nupešta višta ir paprašė išrišimo, šventasis jai pasakė: "Ne, ponia, trūksta dar vieno dalyko. Grįžkite dar kartą ir surinkite visas plunksnas, kurias išbarstėte pakeliui". Moteris atsakė: "Tai neįmanoma, vėjas jas jau seniai išnešiojo į visas puses". "Taip ir jūsų neteisingos kalbos, kurias paskleidėt apie artimą, jau yra pasklidusios, ir jų negali sugrąžinti." – tarė Pilypas ir… suteikė jai išrišimą.
Kai jau atrodo, kad tavo svajonė tuoj iškvėps paskutinį atodūsį, nepaliauk tikėti Dievu. Užgimimas arčiau, nei galėjai manyti. Neleisk, kad išblėsusi drąsa užgesintų ir tavo svajonę. Jei pamiršai savo svajonę dėl prigesusio noro ar pakirstos drąsos, pakilk ir atgaivink ją. Jei viena tavo svajonė jau išsipildė, prašyk Dievo kitos – didesnės. Galbūt sakai: "Man tai per didelis iššūkis!" Tačiau nepamiršk, kad jis ne per didelis Dievui. Jam jokia svajonė nėra per didelė. Savo Žodyje Jis klausia: Argi yra Dievui negalimų dalykų? (Pradžios 18, 14). Galbūt tavo svajonė taip ir liks tik braižymo lentoje ar palikta užbaigti kitam, tačiau tu vis tiek privalai ieškoti Dievo ir svajoti toliau!
DIENOS MALDA
Dieve, Tau nėra negalimų dalykų, todėl prašau, išpildyk tai, ką esi numatęs mano gyvenime. Suteik man drąsos žengti reikiamą žingsnį. Tegu baimė ar mano nenoras rizikuoti neapiplėš manęs.
/Bob & Debby Gass/
SVAJONIŲ GESINTOJAI
Kalbėsime apie tai, kas užgesina mūsų svajones. Pirma, tai pakirsta drąsa.
Viena porelė labai mėgo grybus. Kartą iš pakelėje prekiavusio žmogaus jiedu nusipirko keletą kilogramų grybų ir puolė juos šveisti. Jie kepė omletus su grybais, ruošė mišraines, virė sriubą, net grybų desertą įsigudrino paruošti. Maisto likučių su grybais prisirijo ir jų katė. Vėliau atėjusi į virtuvę šeimininkė rado katę ant grindų žiopčiojančią iš skausmo. Nieko nelaukdama ji paskambino veterinarui. Gydytojas pasakė, kad greičiausiai jie bus prisipirkę šungrybių ir visi apsinuodiję, ir patarė kuo skubiausiai vykti į ligoninę. Grįžę iš ligoninės šeimininkai tikėjosi rasti katę nustipusią. Bet ji gulėjo sau kampe… apsikačiavusi. Tai, ką šeimininkai palaikė mirties skausmais, tebuvo gimdymo skausmai!
Sakoma, protas – didžiausias laimės priešas. Jau Homeras rašė, kad žmogus yra nelaimingiausias iš visų gyvūnų, nes turi protą. Gyvūnai nežino, kad jie mirs. Tik žmogus žino. Kaip jis gali būti laimingas? Ar tikrai mirties bausmė yra bausmė.
4 1 4