kodel pastebima tik tai, kas neigiama?
tavo tevam - ta pati sake ju tevai 
kartais zmogui sunku pagirti, taip pat kaip pasakyti sesei, broliui, tevam, kad juos mylim…juk draugei tai padayti galim, o tevam ne 
pakeisti nieko negalim su tevais, o su savo busimais vaikiais - taip 
kodel visi, ypac tevai, tavyje mato tik blogas, neigiamas savybes, nuolat prikaisioja tai ka tu padarei negerai, ko nepadarei ir t.t ir pan… ir labai jau retai kada pasako kazka gero apie tave… kodel taip yra…?!
jo pas mane irgi tas pats, visada prikisa tik ta kas blogai pvz gauni sulioj 9pasako gerai, o kai jau 3 tai pradeda moralint ir malt suda, tas pats nesutvarkai namu irgi prasideda ir daeina iki isvados kad tik sedi prie pc
hmz… visi darom kazka blogai… bet kai daugiau nieko neisgirsti apart priekaistu…imi galvoti kad esi nieko vertas, nieko nesugebantis ir isvis nelabai kam ir reikalingas… 
gal del to, kad galvojama, jog tai, kas teigiama, yra iprasta ir taip ir turi buti, todel ir pastebimi tik neigiami dalykai…
hm…tiksliai neaisku, del daug ko. gal zmonem labiau patinka kitiem gadinti nuotaikas nei ka nors gero pasakyt?.. 
kad as zinociau… man tai praktiskai su tevais tas pats! bet man atrodo kad su laiku tai praeis!supras jie kad ne tokie mes jau ir blogiukai! 
Prie gero greit priprantama. Kas gerai, pasidaro taip yprasta, kad atrodo kitaip nei neturi but.
Kai svarstyklės perdaug nusvyra į neigiama puse, tai labai negerai, nes tai sukelia neigiamas tolimesnes pasekmes, įvykius, ir t.t. Butinai reikia daug gero pastebėt vaike, bet kartu galima jį skatinti sakant jam kad jis gali but ir dar ir dar tobulesnis, geresnis, ir įdomesnis. Juk tobulėjimui ribų realiai nėra, o ne tik teoriškai. O kiek jaunimo šiais laikais sako kad jiems nėr ką veikti? Jei jie butu gerai auklėjami, tai taip tikrai nesakytų. Auklėjimo pasekmės visada pasireiškia, tik tiek kad vaikai kenčia nuo tėvų nemokėjimo auklėti. O kiek daug knygų apie vaikų auklėjimą yra.
Blia… tewu gywenimelis greichiausiai buwo nesaldus. Todel jie greichiausiai nenordami tau neigiamus dalykus sako. Tai yra labai negerai… jei zhmogus to nesupranta, gali weliau atsiliept gywenime. T.y.-nepasitikejimu sawim, galwojimu, kad viskas, ka jis daro - negerai ir tt… 
Zhinau, buna tokiu negatywiu zhmoniu, labai ju nemegstu. Bet juos kazhkas greichiausiai tokiais kazhkas padare… (kaip pvz: Tewai…)…
Todel, kad teigiamos savybes atrodo naturalus dalykas. O blogasiais is taves norima pasalinti. As daznai tevams kai jie man pasako, kad ir vel neisplovei indu pasakau, kad esu gera nes pvz. nuvaliau dulkes , pasiruosiau paskaitai, suvalgiau salotas, o indus isplausiu po vakarienes Tiesiog reikia moket parodyt zmogui kad ne tik kazko nepadarei ar padarei blogai, bet ir parodyt kad kazka darai gerai. Taip yra kad Lietuvaiciai nemegsta girtis, bet jei nenori, kad visi tik peiktu tave, tai reikia priminti kitiems kad nesi blogio isikunijimas! Kiek blogu bruozu pasako, tiek atgal apie save geru reikia mesti. Ir prisimink! Niekada nesi peikiamas tu ir tavo asmuo, peiktinas yra tavo poelgis ar konkretus veiksmas. Jei zmogus sako, kad esi labai impulsyvus, gali ramiai paklaust kodel jis taip mano ir kada tu toks buvai.
Tevai tai daro anaiptol ne is blogos valios, atvirksciai: jie tuo siekia gero (dazniausiai). Aisku, kai tos kritikos per daug, norimas rezultatas nepasiekiamas, greiciau atvirksciai: zlugdomas vaiko pasitikejimas savimi, dingsta noras/motivacija stengtis tobuleti ir t.t. “Aukso viduriuka” rast labai LABAI sudetinga. Jis imanomas tik su salyga, kad vyrauja abipusis supratimas, ar bent jau puikus vaiko charakterio zinojimas is tevu puses. Zvelgiant globaliau sutinku su kai kuriu jau issakytomis nuomonemis, kad tai, kas gera, tampa praktiskai iprastu reiskiniu. T.y geras poelgis priimamas kaip savaime suprantamas ir manoma, kad pagyra nebutina, atseit, viskas ir taip aisku. Nothing is perfect…
Tėvai, prisiminę savo vaikystės-jaunystės klaidas stengiasi, kad jų vaikai tų klaidų nekartotų. Tačiau, kai yra pabrėžiamos vien tik klaidos ir blogosios savybės, tai niekad neišeina į gerą. Aišku, be to negalima apsieiti, nes jei bus tik išaukštinamos geros savybės, iš vaiko gali išaugti per geros apie save nuomonės, pasipūtęs egoistas. Bet rasti aukso vidurį taip sunku… Manau, kad reiktų tėvus suprasti ir nesmerkti, o žodžių neimti giliai į širdį. Bent jau stengtis… Juk, kaip jau čia minėta, nieko nėra tobulo. Tėvai taip pat netobuli.
prie visko priprantama… tik vieni tai pernesa lengviau kiti sunkiau… vieni i tai nusispjauna, kiti per smarkiai sureguoja ir tai gali tureti psichologiniu pasekmiu ateity… as i tai jau reguoju kaip i saivaime priimtina dalyka… nors kartais vienas kitas geras zodis apie tave tikrai nepamaiso…
visda taip buvo ir bus… visada prikis tai ka padarei blogai,nors nesvarbu kad tai buvo viena karta… tenka su tuo susitaikyti, nes manau nieko neina pakeisti 
im…nu mano tai tewai pastebi ir prisimina ir gerus dalykus ir bogus…priklauso nuo situacojso…nzn mkazkoki nsm suweliau… 
O ko norėti? Lietuviai genetiškai yra negatyvistai. Tėvus pačius taip pat tarkavo seneliai, su savo “tas ne taip, anas negerai, kokia tavo nosis, tavo atipę ausys”…Ir nei vienam nedašuto, mažo žmogaus gyvenimą padaryti geresnį per paskatinimus, pagyrimus ir etc. Puiku. Pasiekėme savo. Juk pirmajame savižudybių skaičiumi? Ar ne?
nusisnekejai totaliai…
jie pastebi, tik to neparodo, visiem tevam ju vaikas atrodo pats nuostabiausias, taciau jie nori, kad nutum dar geresnis ;V