Pažįstama iki skausmo 
Kartais tokia patirtis yra netgi sveika. Svarbu naudotis ja protingai, ir neužtrenkti sau pačiai durų į laimę. Galbūt… kada nors… ateity 
Pajausčiau ir per atstumą. Net į akis pasižiūrėti nereiktų 
nera jau taip sunku jei susiimi i rankas…Na ko negali moteris be vyro? - i parduotuve nueit? kambariu susitvarkyt? vaiku uzaugint? valgyt pasidaryt? pinigu uzsidirbt? nu jei sugenda kasnors galima ir meistra issikviest 
net vaika pasidaryt be vyro jau galima 
taigi kaip cia paziuresi…
Surimteja, kartais net baisu darosi nuo to rimtumo 
Nuo zhmogaus priklauso ir nuo jo vertybiu skales, prioritetu ishdestymo, dalinai nuo ji supanchios aplinkos, nuo itakos, nuo shalia esanchiu pavyzdzhiu, visa tai itakoja musu, jusu, visu kitu elgsena. 
Patikėk manim… kartais tikrai prireikia vyriško autoriteto. Vyriškos jėgos. apgynimui, pagąsdinimui. Ten, kur vienintelis teisingas sprendimas - jėga prieš jėgą. Kur diplomatijos nebeužtenka, proto balso nebesigirdi. Kai žmogui reikia VYRIŠKAI paaiškinti, kad laužtis į svetimas duris - netikama išeitis. Savaitgalį su tuo susidūriau. Ir supasavau. Deja… Ir supratau, kad esu tik boba, kurios balsas dangun neina.
Pride, pas mane lauzesi, kai 
buvo Vokietijoj - iskvieciau policija. Gyvatukas sprogo, kranas truko, kai buvo Vokietijoj… Isvada viena…
na gal tokiu atveju taip bet ne visi vyrai yra pajegus apginti moteri fiziskai ir siaip as saudau neblogiau uz vyra
Ir aš šaudykloj esu laiko šiek tiek praleidus. 
Pilčiau net negalvodama - už grasinimus ir išlaužtas duris 
Dabar, va, ieškau BK straipsnio apie būtinąją gintį. Bijau tik, kad bus jau aiškiai viršijimas
Jooo… gyveni dviese, o mąstyti ir elgtis reikia taip, lyg bet kurią akimirką liktum vienui viena 
Taip ir gimsta paskui bobos su keušays Tokiomis ne gimstama, o tampama.
Pride, 
ne su kiausiais, o mokancios “pastoveti uz save”, o kartais ir uz kita. Tokiomis tampama - gyvenimas privercia. 
Todel kad priprati prie silumos prie prisilietimu prie meile s prie jo idu ,kartais bandai tas idas jam irodyti ir pasipiktinti bet ir pripranti i r kai to nebera pasidaro dar sunkiau ner aant ko pykti nera ko myleti nera kas tave susildo ir t.t.
Pasitiketi galima tik savimi,gyventi galima vienaj,vaikus auginti…Tai kas tada ir kokiu tikslu sukure vyra?
manrods, papraschiausias atsakymas - mes viska (beveik - isskyrus gal vaiku pradejima ) galetume/galim ir vienos, stiprios gi, bet (jei yra galimybe) - ar ne smagiau/maloniau/lengviau dviese?.. 
O kas čia verkšlena, kąąą?
Nieks neverkslena - taigi sakau, kad be vyru galima gyventi, tik reikia pasitiketi savimi, kaip ir su jais gyvenant, nes vyras - nera tas tikrasis ramstis. Tikrasis ramstis esi pats sau.
O pasakykit man, kam reikalingi tokie kaip mano virsinykas? Namuose viska uz ji zmona daro - net masina veza remontuoti, buta remontuoja, jei kur vaziuoja - rupinasi nuo a iki z, o darbe as? Kad kitus zmones nervuotu? Nezinau toks menkysta, kuris nieko nesugeba padaryti, kad net truksta zodziu, o jau reikalavimai jo kokie 
. O visus darbus meta ant kitu peciu - nieko pats nera ne karto iki galo gerai padares.
skurlis, ne vyras 
as tai pilciau negalvodama na gal viena ispejama paleisciau PO TO patampytu biski po teismus, bet vis tiek jausciausi teisi
Ziurint kokiu atveju.Jei netinkamas vyras …lengviau be jo 
.Siaip pati motris isikala sau i galva kad negali be jo…o siaip taip nera