Geras
I koja arba i ranka. Shiaip realiai teko susidurti, tai uzhteko prideti prie tarpukojo (bande i mashina isitempti), dar kazhka pasiskerychiavo, kad mol dujinis, paklausiau “gal patikrinam?”
Jau tooookiu atveju… reikia ne teirautis dėl bandziūgos norų, o atsitraukti pilti į tarpuakį. Be perspėjimo. Teko taip pasielgti. Bet tai buvo paskutinis kartas kai tranzavau. Po to ilgai drebėjo ir rankos ir kojos. Dar ilgiau bijojau koją iš namų iškelt.
Na ka padaryri tokia musu fiziologija
Visai be ju nesunku. Sunku tik toms, kurios jauciasi nepilnavertes, jei ner kieko nors priedas.
Pirma karta teko tokia situacija, tai zhinoce, kazhkaip shaltakraujishkumas dingo tuo momentu. Ale jei butu priverte (nepaleide, bo uzh plauku griebe) buchiau pylus. Shiaip, pastebejau toki dalyka, kad jei susiduria su agresyvia biski atsitraukia. Pasipraktikavau su nuosavu broliuku, kuris kumshchiais megejas buvo pasimosikuoti priesh savo feisa. Kaip tais buvo dzin, kad gausiu i kaili (2x stambesnis), ale gavo nuo manes gerai, matyt nelabai tikejosi. Nu nekenchiu tokiu diedu
Laikas pavadinimą keist į “kam diedai reikalingi?” ar “kaip diedus išnaikint… nenubaustai?” …
Nu nieks gi nesako, kad suvaryti visus į vieną kabinetą ir dichlofosu uždusinti Bet retkarčiais… padėti į vietą, kad neužmirštumėte kur ir su kuo dabar - tiesiog privaloma. Jūsų pačių labui, kaip sakoma
BŪTENT - nebūčiau ir aš drįsus, kol už plaukų nesugriebė ir nepastūmė prie mašinos. Iškart atsirado ir drąsa ir pasiutimas. Apie pasekmes, kad gausiu, kad skaudės, ar dar kažką tai tada tikrai nebegalvojau. O šiaip ir mane broliukas kažkada pamokė niautynių Ir ne tik - kaip elgtis extreem situacijose. Geranoriškai, žinoma, ne iš chuliganiškų paskatų.
Dar vienas pastebejimas,kai pradedi gyventi kartu su vyrais,kazkur pradingsta romantika ir pan.Buitis padaro savo.Beveik visos drauges po vieneriu gyvenimo metu sake,kad jau kazdenybe uzede,norisi kazko kito.Bet is su kitu po metu bus tas pats.Ar as klystu?
Monotonija kad neateitų jūsų pačių bėda, reikia nuolat ieškoti ir tikrai rasit kuo užsiimt, apie ką galvot, ko siekti, dėl ko dirbti, planuoti ir ne manau, kad taip jau su tais vyrais šeimoje labai blogai, jei tik norėsi bus gerai reikia ko gero to pamažu išmokti- gerai gyventi išmokti reikia
Nerasiau,kad su vyrais blogai,rasiau,kad su jais sunku.
Kad ir sunku su mumis…Mes inesam zviezio oro i jusu gyvenima.Tai Nidon ,tai i miska istempiam.Tai atspejam jusu svajone,apie kuria nutyledavot.Tai salta ziemos ryta nubegam i parduotuve grietineles .Va taip ,panasiais ir kitais budais ,neleidziam jums apsnusti.Arba jus,mums neleidziat…
Klysti. Jei moteris uzhsikuichia pati namuose, tada visa aplinka tampa rutinine. Musu su gyvenimas toks intensyvus, kad kartais pasvajoju apie papildomas valandas paroje. Nu nieko nespeju, visos dienos, visos valandos, visi savaitgaliai suplanuoti. Ash kartais pagalvoju, kad jau ir rutinos norisi Pagulet, nosi pakrapshtyt, valgyt padaryt, su bigudukais ir halatu namie paslankioti … Keliones, mokslai, renginiu organizavimas sunaus mokykloje, sunaus mokslai, darbas, susitikimai, keliones, ekskursijos, treniruotes… Nu reikia 48 h per para verkiant
nors ta mano patirtis gyvenant su vyru menka, mat po vienu stogu ilgiau nei metai, bet gal ikisiu trigrasi ir as…aisku, tingiu as cia viska skaityti, nes kiek zmoniu tiek nuomoniu bet… kad rutina sugniuzdo romantika-netiesa…tos ir romantikos reikia ne kasdien, o kaip deserto, karts nuo karto, kad tas skonis butu saldesnis…nereikia matyti tik puodu, tik vaiku (anot mano mamos, vaikai auga ir uzauga, be didelio tryzniojimo del ju), nereikia buti pasyviems…juk taip paprasta ir nereikalauja daug pastangu drybsoti ant lovos ir verkslenti, kad rutina galutinai uzvalde ir etc. aisku, sunku, kai vienas rodo iniciatyva, o kitas savo pasyvumu po kiek laiko galutinai suzlugdo net nora kazko imtis ir kazka galvoti…netgi elementariuose buitiniuose darbuose galima izvelgti daug teigiamu dalyku, tarkim, na, tingiu as lyginti, bet kai lyginu totaliai atsipalaiduoju, leidziu rankoms braukyt laidyne per drabuzius, o mintims skristi tolyn tolyn labai atpalaiduoja ir jokios kancios a maral basny takava, kas link temos…man pats pavadinimas nepatinka…nedrisciau teigti, kad moterims sunku be vyru, nei man buvo sunku, kai vyro nebuvo, nei dabar jauciu, kad man taip palengvejo manau visa esme tame, kad aplamai, zmogui, sunku be savo artimos duseles, tik kad jos labai ilgai laukti reikia, kol ji atskrenda, bet kai atskrenda, vat tada pasidaro gera gera…
Sunku “būti be vyro” tuomet, kai ,pavyzdžiui, nauji pažįstami kokioj visai padorioj kompanijos sužino, jog esi išsituokusi. Tuomet vyrų akytės sužiba: vadinasi, tu gal būti ir mano
Sakyčiau, kad kaip bebūtų kaip moterims su vyrais sunku, taip ir vyrams su mumis. O šiaip reikia realiai žvelgti į prekįir viskas bus gerai.
Nesutinku… Greičiau pastebim ne tuos, išsirenkam ne tuos, gyvenam ne taip, elgiamės ne taip…