“na niekaip neizvelgiu kiek tavo sis pasakymas apie badaujancius yra susijes su musu pokalbiu.juk tie 30% nera butent ispruse ir menininkai.neparisu.” tai surisu, kai sakai “pasaulis” patikslink ar tai visas zemes obuolys ar sauja issivysciusiu saliu (ka tu ir turejai omenyje). Antra ka reiskia issilavines? Va pazinojau viena menininka baigusi dvi aukstasias (viena Vilniuj, antra Maskvoj), bet baige kaip valkata, o kiek teko bendraut su to rato zmonemis, (taip jau isejo, kad vienas mano gimdytoju prie meno), tai is savo kurybos isgyvena labai nedidele dalis. “o kalbant apie siuolaikini mena,tai nebera tos kartos kuri isgyvendavo is taip skant ismaldos.naujoji menininku karta(visoje europoje)nekuria to kas nepaklausu.ir tai nebera geda parsiduoti.toks palyginimas-kam reikalingas toks aktorius kuris sugeba vaidinti tik toki vaidmeni,kuris jam patinka.vien zo.” nu cia be komentaru, pati perskaityk dar karta ka parasei. Pagal tave holivudo produkcija meniniu atzvilgiu pati “meniskiausia” gaunasi 
juokis.bet siulau labiau dometis siuolaikiniu pasauliu.modernusis menas tai nebera tai kas buvo iki siol.talentas yra labiausiai vertinamas siu dienu produktas.nes juk tai dovana.bet nebeuztenka talento,reikia sugebeti derinti su verslumu. manau visai nebe i tema,bet buvo idomu padiskutuoti.
nieko nesupratau ka norejai pasakyt. tai menas jau nebe tai kas iki siol buvo menas ar kaip cia? Talentas kaip ir nebuvo nera ir nebus produktas, tai priemone produktui kurt. O verslas ir menas na nzn matyt tu geriau gaudaisi siuolaikiniam pasaulyje, o as merse gyvenu 
zodziu jaunatviskas maksimalizmas gerai tik nereikia atitrukt nuo realybes. 
tik pakalnuciu metai skaiceu, patiko 
reiks ir kitas paskaityt 
kad ziauriai issireiksta… dziaugciaus jei butu humoras;]
Labai savotiski skaitalai - bet man patiko 
yra apie ka pamastyti, o ne kazkoks pigus slamstas…
…gavau viena jos knyga dovanu…reiks perskaityt kada 
jau is virselio matosi , kad ji kitokia nei visi klasikiniai rasytojai 
neteko skaityti jos knygų, - vis neprisiruošiu. bet girdėjau daug gerų faktų apie ją,. plačiau: Jurga Ivanauskaitė (g. 1961 m. Vilniuje) – prozininkė, eseistė, dramaturgė, dailininkė. 1980 m. baigė M. K. Čiurlionio vidurinę meno mokyklą, 1985 m. – grafikos studijas Vilniaus dailės akademijoje. Tais pačiais metais pasirodė pirmasis novelių rinkinys Pakalnučių metai. Išleido šešis romanus, pasaką vaikams, kelionių trilogiją apie Himalajus, eseistikos ir publicistikos rinkinį. Jurgos Ivanauskaitės knygų yra išversta į anglų, latvių, lenkų, rusų, vokiečių kalbas. 1994 m. Jurga Ivanauskaitė pirmą kartą išvyko į Indiją, kur Dharamsaloje studijavo Tibeto budizmą. Tai pradėjo naują jos kūrybos etapą. Eseistinius, publicistinius, o kartais ir mistinius kelionių įspūdžius Jurga Ivanauskaitė stengiasi papildyti piešinių ir fotografijų parodomis. 1998 m. buvo surengta piešinių paroda “108 Mandalos”, 1999 m. fotografijos paroda “Tibetas – kita realybė”. Gyvena Vilniuje. Rašytojo balsas Kūryba, kaip ir meilė arba tikėjimas, man yra viena iš pačių intymiausių temų. Apie kūrybą, meilę, tikėjimą visada sunku viešai kalbėti, jau vien todėl, kad visas šis trejetas, kaip vidinis, nuo valios ar sveiko proto beveik nepriklausantis procesas, man pačiai buvo, yra ir tikriausiai bus paslaptis. Visos šios trys sritys neturi jokių apibrėžtų taisyklių, kurias išmokus būtų galima daugiau niekada nebeklysti. Todėl ir kūryboje, ir meilėje, ir tikėjime žmogus visada lieka savotišku naujoku. Bent jau tai liudija mano asmeninė patirtis. Lyg ir nusakiau pagrindinius savo siužetus: tai tikėjimas, meilė ir kūryba. Šv. Paulius kalbėjo apie kitą trejetą – tikėjimą, meilę ir viltį. Neretai pagalvoju, kad viltį man atstoja būtent kūryba. Ir, lygiai kaip viltis, kūryba yra svarbiausias mano gyvenimo variklis. Na, o be meilės apsieina tik labai retas Vakarų literatūros tekstas, beje, tai labai stebina mano draugus tibetiečius. Laikui bėgant stengiuos atrasti įvairius meilės lygmenis, atpažinti ir pastebėti, kaip ji įsilieja, perauga į tikėjimo bei religijos sferą. Dar vienas man svarbus dalykas yra laisvė, tiek išorinė – politinė ir socialinė, tiek vidinė – esanti individo sąmonėje ir širdyje. Vidinę laisvę suprantu dar ir kaip drąsą, pasiryžimą plėsti realybės suvokimo ribas, neapsiribojant vienu vieninteliu, ankštu ir tvankiu, kasdienės tikrovės lygmeniu. Visa tai, ką čia dabar išdėsčiau taip rimtai ir rūsčiai, stengiuosi daryti neprarasdama humoro jausmo ir autoironijos. Kartais, kalbant apie gerą baleto šokėją, sakoma, kad jo šokyje nesijaučia prakaito kvapo. Jei taip būtų vertinama mano kūryba – priimčiau kaip komplimentą. Nemėgstu, kai kiekviename teksto sakinyje jauti nuo žūtbūtinių pastangų braškančią ir prakaituojančią autoriaus dvasią. Man patinka žodžiai ir tai, ką su jais galima padaryti. Bet taip pat žinau, kad yra patirčių, kai bet kokios sąvokos tampa bejėgės, beprasmės, tuščios. Todėl sutinku su tais metafizikais ir astrofizikais, kurie tvirtina, kad ne viską galima aprašyti. Gal net apsidžiaugčiau, jei vieną gražią dieną staiga visai nutilčiau.
J. Ivanauskaite “Kaip uzsiauginti baime” teko skaityti tik sia jos knyga, kuri man paliko visai nebloga ispudi. Kazkas artimo, kazkas nepazistamo. Dabar isigijau dar viena jos knyga t.y. “Pakalnuciu metas” greitu metu ketinu perskaityt
siandien ryte J. Ivanauskaite dalyvavo laidoje “be pykcio” man jin pasirode intelektuali moteris… turinti galva ant peciu… ir matosi, kad artimaij susijusi su rytu pasauliu…
dabar skaitau jurgos ivanauskaites “placebas”. kol kas tikrai gera knyga =)
nereali prootinga super
Zavi tiek savo intelektualumu, tiek plunksnos virtuozes talentu. Be jos subtiliu kuriniu knygu formate, demesio verti ir straipsniai “Ievos” zurnale.
…skaiciau labai idomia knyga “Menulio vaikai”.tai knyga apie jaunima, ju gywenimo buda, kompleksus ir poziuri i pasauli.tikrai idomi knygele…
Neskaiciau jos kuryniu…Katik suviliojot,reikes pameginti
skaiciau visas knygas jos …ish tu rashytoju, kur esu skaiciusi ji lietuvoje tikrai geriausia
man kaip tik ji nelabai patiko. Iš vis pirmenybę teikiu jos autobiografinės knygoms. Kažkada labai žavėjausi jos romanais ir t.t bet tai buvo prieš daug metų . Skaičiau visas knygas, kurius pavykdavo rasti, o dabar nesinori net naujų skaityt kažkodėl. Matyt vėliau ateis laikas dar gal tam
o man ivanauskaites naujausi kuriniai nepatinka 
atrodo jog ji per daug nori isiteikti daugumai
ankstyvoji kuryba visai nieko bet paskui tai nusirase pagal mane. nieko naujo neatranda tiek kad rasho
Taip norėjau perskaityti"Mėnulio vaikus",o gavusi knygą taip nusivyliau…tikėjaus kažko kitokio.