Jokiu 
Tai varyk pirkt 
as tai jau siandien nebespejau su kvepalais, ziuriu, reik pabaigti darba 
per tuos pasirasinejumus, plano neivykdziau, rytoj nueisiu dar karta i ta parduotuve salia darbo, ir jei tliau man ju labai nresisi, pirksiu.
Portugalai susiranda, nes galima pvz vien portugališkai su kolegom susikalbėt. Ir jie retai kada turi gerus darbus. Aišku, man tiktų ir "prastas".
Man dar liko 11 mėnesių. Pasku dar man priklausys nedarbo išmoka. Tai nieko degančio nėra, bet aišku, dar derinant prie mokslo metų pradžių/pabaigų (na, jei keltumėmės į kt šalį), tai gali ir ne taip baisiai daug laiko būt. T.y., gali jau reikėti arba nuo dabar mažiausiai 2 metus būt, arba po metų jau traukt kažkur. Aš labiau linkus galvot apie 2 metus čia, bet šiaip reikės pagalvoti, kai jau būsiu pabliovus ir pagėrus 
Konkursų (į tokią poziciją) jau nebus. T.y., ne artimiausius kelerius metus. O gal ir ilgiau.
Tai pareiga kviecia. Bet tai vasara karsta, gal tu pakalbek, kad jos kitu laiku vaziuotu, o tai tirkai neistvers ir su tavim.
Aš irgi noriu kvepalų, kaip tik galvojau prieš porą dienų apie tai. Bet nežinau kokių noriu. Neturiu dabar jokių.
Finansiškai ne problema. Nu dar kol kas ne
as galvoju pirkti man naujus kvepalus ar ne 
, nusiziurejau JS “Pariziete extrem” patiko su roziu 
kvapu, labai traukia ant roziu kvapo, mano turimi kvepalai man dabar “ne i nuotaika”. Butu man sitie pasikelti savo nuotaikai ir vertei, o tai kazkaip jau labai reikia. Bet kaip pinigu gaila 
, tikslaiu reik labai taupyti. Tai svarstau ka daryti. Pinigai 
svarbiau ar save truputi palepinti , jei jau nieks nemyli.
Rudeneja, o tau cia buvo konkursas “pratesimui” sito darbo, cia gaunama sutartis ribotam laikui kaip suprantu ar ne?
Kiek dar laiko liko iki sitos sutarties pabaigos?
Tai gal gi susirasi darba koki iki rimtesnes sutarties, portugalai susiranda, dabar tu nesusirasi, o po to vel “i konkursa”?
Be to tu gi jau isbandei ir laikotarpi su lietuvisku atlyginimu luxemburge pragyventi, ir ka gyva 
Viskas bus gerai, negerai, kad va negana asmeniniam gyvenime jokiu ryskiu saules spinduliu, o ir su karjera strygiai. 
Žvalgomasis klausia, ar galėtų kitą savaitę ryte pas mane ateiti. Žinokit, va jei teks iš Liukso išvažiuot, tai ilgėsiuos daug ko, krioksiu kruvinom ašarom ir t.t., bet va ko nesiilgėsiu tai to man nesuvokiamai lėto tempo.
Tai jau pasiduot-nepasiduot nėra kur. Viskas, baigėsi. Tam tikra prasme tai palengvėjo vis tiek, nes jau be penkių minučių metai praėjo su šiuo konkursu, nervų ląstelių jau tiek paaukota, tiek nerimo sutrikimų įgyta, etc etc, kad tas aiškumas, net ir neigiamas, vis tiek yra palaima. Aišku, dabar tai mielai pabliaučiau, bet kad darbe. Ir išgerčiau. Bet kad darbe. Bet apskritai tai galima jau aiškiau galvoti, nagrinėti variantus, norus, etc. Į Lietuvą iš tiesų nenorėčiau grįžti 
Nesakau, kad tokio noro niekada neatsiras, bet dabar nenoriu. Arba kad negrįšiu. Bet jaučiu dėl vaiko negrįšiu. Pačiai gal knietėtų taip proziškai grįžt ir pasėdėt biškelį su europine nedarbo išmoka lietuviškomis kainomis.
Rudenėja, nepasiduok. Sprendimas dažniausiai ateina pats… To ir linkiu paties geriausio sprendimo…
Rudenėja
nesutampa mūsų bangos su mama nei su krikšto mama. Aš apskritai dabar tokios būsenos, kad nesutariu su absoliučiai niekuo.
Važiuočiau daugiau todėl, kad neramu, nes tai pirma mamos kelionė į užseinį per keliasdešimt metų, o ji dabar diabetu serga ir hipertenzija. Daug vaistų, bet ir greit pavargsta. Ta prasme, kad ji kelionę vardija su pasiskonėjimu, bet nesu tokia tikra, ar ji ją ištvers. O jos sesuo ja nepasirūpins.
As ievalotos irgi pasiilgau…kodel ji cia nebepasirodo?
Nes kviečia? Nes pabūtų su mama? Jei ne toks karštis vasarą, tai aš balsuočiau už važiavimą.
Nepraėjau konkurso. Nepatempė vertimas iš vokiečių iki reikiamo lygio, visa kita būčiau praėjus, net ir visokius ten tuos communication, leadership, resiliense ir kitus. Net įdomu, kad daugiausia ir surinkau iš communication ir resilience. “In high-pressure situations the candidate keeps her cool and is not easily thrown off
balance.”, “the candidate gets messages across with ease. She presents information adapted to the needs of her listeners.” Gal man persikvalifikuot pasinaudojant proga
Nu ir dar iš vertimo iš anglų, suprantama, surinkau daug, “very strong”. Tai gal nepersikvalifikuot, nežinau kur man dėtis.
O šiaip tai bliamba, kaip gaila ir kaip tingiu galvot, ką dabar toliau daryt
Na minusai kaip ir aiškūs, bet o… pliusai? Kam tau važiuoti?
Mama vakar pasiūlė važiuoti į piligriminę kelionę po Italiją Hm… tai būtų ne atostogos gal labiau darbas ir dar sunkus Nes važiuot su mama ir krikšto mama, abi neįmanomo charakterio Susirieja po dviejų dienų Žodžiu, klausimas ne apie poilsį O reikia, ar nereikia (dėl mamos) Ir šiaip, viskas “įdomiai” susidėlioja. Palanga, tada iškarto į autobusą, po Italiją, tada iš karto kita Palanga Esu vieną vasarą panašiai darius, tik iš vieno mytingo į kitą. Gale buvo isterinė būsena
Ir dar minusas tas, kad rugsėjį teks čiulpti nykštį
va man taip buvo, kai grizau is Lisabonos, nu tikrai as (mes) ten neturejom nei draugu nei ka, bet vienisos apsoliuciai nesijautem. Tiesa vienas pazistamos pazistamas, kuri pirma karta gyvenime pamaciau ir i viesbuti nakti parveze is kizombos party ir kita diena buvo pas mus i svecius atvares vakare, norej kur nrs nuvesti, bet mes buvom Fado koncerte. Bet ten ir zmones bendrauja be jokiu ten pries mensi susitarimu, be nieko taip spontaniskai turi viskam laiko. Ten ir gatvese zmones matosi renkasi. visai kitoks gyvenimo stilius. Nu atrodo, pirma kart nuvaziavus, kad ten tavo gimtas miestas, visai nesvetimas.
Man ir po Lisabonos ziauri depresija uzejus buvo, butent del to ka tu rasai, cia kartais atrodo kaip is kokio kosmarinio sapno, esi toks vienisas, nors ir su zmonem bendrauji ir t.t. Bet viskas kazkaip cia suplanuotai, be jokios gyvybes kibirksteles, be jokio spontaniskumo, totaliu planu pakeitimo. Ir pats daraisi toks.
Mama atvažiuos dar mėnesio gale. Pas mus mokslo metai pilnu tempu, nu bet ok. Kas svarbiausia, sakė, pabus dabar ilgiau ir paskui per vasarą jau niekur nevažiuos. Nu mistika man žmonės yra, nieko nesuprantu. Kai pas mus buvo 3 savaitės Velykų atostogų vaikams, tai jai netiko, nors dengėsi su jos savaite atostogų. Vasarą irgi nevažiuos. Nu aišku, visada fainiau kai atvarai, o visiems mokslai ir darbai
Nežinau, kiek čia atvaro vokiečių, tai susišokiruoja nuo tylos. Anglai išvis sako - nesuprantam, kaip galima tokioj utopijoj visą laiką gyvent Va belgai gal panašiau, jie skirias tik finansine padėtim, biednesni, bet irgi gyvena kaimuose, vakare net gražiausiose ar centriausiose vietose puikiausiu oru jų miestuose (nu gal ne Briusely ) visiškai tuščia (pvz 20-21 val). Neina žmonės kažkodėl tiesiog pabūt lauke.
Pas mus čia irgi tendencija gyvent per kaimus išsiskėtus. Net univero miestelį sugalvojo ne sostinėj daryt. Nu čia tik vienas univeras, toks praktiškai brand new, tai kaip ir buvo šansas pagyvinti Liuksemburgą, bet pfff, centruos jį Esche, nes ten nieks negyvena ir bus lengviau apgyvendint studentus nei čia Liukse, kur brangu viskas. Ten, beje, ir Rockhalas, kur būna superiniai koncertai, pinigai ir lokalizacija (pakeliui) matyt pritraukia atlikėjų. Bet irgi ten reikia varyt su traukiniu, etc., nes ta salė dar ir pačio Escho ten kažkur pakrašty, na, NIEKUR
Ne, iš tikro čia mane Marselis su savo vibracija galutinai išbalansavo. Kai grįžau tada sekmadienį popiet į lietų, visiškai tuščias gatves ir uždarytas pardes ir neturėdama nieko, kam galėčiau paskambint ir pasakyt - grįžau, atnešk duonos , tai dar neatsigavau. Nes trinktelėjo kažkaip per smegenis tądien.
Iš tiesų manau, kad susikūręs sau dirbtinį hobį ir susirasi sau netinkamą kompaniją su visai interesų neatitinkančiais pomėgiais, pažiūromis ir būdu. Ir geriausiu atveju jausies ne visai savo vietoje arba imsies mimikrijos, o blogesniu tai tiesiog apskritai nepritapsi ir nieko ten nesusirasi, nes esi kitoks padaras
Pas mus vienas prekybos centras dirba iki 20 val. Tipo žiauriai ilgai.
Dabar svarstoma leisti kelioms pardėms dirbti kažkiek kartų per savaitę ilgiau. Vaikas per radiją girdėjo, tai nelabai tiksliai žinau tą info, toks biškį sugedęs telefonas gaunas
Ir nu nenoriu aš nardyti