Dabar kaip tik ja skaitau… Pradzia buvo nelabai (tiksliau nuotaika ne visai tinkama buvo tai knygai) o puse perskaicius 
[/quote]
Dabar kaip tik ja skaitau… Pradzia buvo nelabai (tiksliau nuotaika ne visai tinkama buvo tai knygai) o puse perskaicius
[/quote]
sakiau labai gera dar labai gera Hesės "Stiklo karoliukų žaidimas" Ish pradzhiu buvo sunkoka, bet po to kai isivazhiavau negalejau sustoti.
nors perskaiciau ne visa bet suzavejo…
dostojewskio "nusikaltimas ir bausme" zinojau kad tai gera knyga, bet negalvojau kad tokia absoliuciai idomi ir crazy…
Siūlau tau paskaityti originalo kalba… 
Dar man labai patiko Tekerėjaus “Tuštybės mugė”
Dabar kaip tik ja skaitau… Pradzia buvo nelabai (tiksliau nuotaika ne visai tinkama buvo tai knygai) o puse perskaicius
[/quote]
sakiau labai gera dar labai gera Hesės "Stiklo karoliukų žaidimas" Ish pradzhiu buvo sunkoka, bet po to kai isivazhiavau negalejau sustoti.
[/quote]
Jau darosi panašu, kad tas pačias knygas skaitom Tik aš Hesės "Stiklo karoliukų žaidimą" pradėjau, bet kažkaip "neįsivažiavau" ir padėjau i šalį kuriam laikui. Pabaigsiu tai, ką dabar skaitau ir reikės vėl pabandyt.
bitek, aš nustebinta, tu pasirodo ir pūkuotukuojanti asmenybė! 
Fantastika Aš sužavėta 
Autorius: Hermann Hesse
Pavadinimas: Stiklo karoliukų žaidimas
Paantraštė: Romanas
Apie knygą: Hermann Hesė (1877-1962) - vienas žymiausių vokiečių rašytojų. "Stiklo karoliukų žaidimas" - brandžiausias H. Hesės romanas, atnešęs autoriui Nobelio premijos laureato šlovę (1946). Čia bandoma sutaikyti priešybes "dvasia-jausmas", bet amžinasis būties dualizmas nagrinėjamas kur kas nuodugniau. Veiksmo perkėlimas į tolimą XXII amžių leidžia susikaupti ties idėjų pasauliu, nagrinėti problemą filosofiniu aspektu ignoruojant konkrečią buitį. Dvasinio prado reiškėjas - romano pagrindinis herojus Jozefas Knechtas - gyvena idealioje Kastalijoje, ypač palankiomis sąlygomis, skatinančiomis visų intelektualo dvasinių galių suklestėjimą. Jo antipodas - Pilnijas Desinjoris, Jozefo ir bičiulis, ir priešas, atėjęs iš visai svetimo jam pasaulio. Jaunuoliai kovoja tarpusavyje, vykdydami iš esmės tą pačią misiją: abu svajoja sutaikyti du priešingus pradus - dvasią ir pasaulį.
Čia ne aš parašiau aš tik persiunčiau 
Vat prisiminiau labai gera knyga, kuria galima skaityti, kai liudna, neegra, ar kai nori ko nors silto.
http://www.tdd.lt/~pval/pooh/wtp1.html
Mike Pukuotukas
John Fowles’o Magas nepatiko… nieko įspūdingo… labai patiko Panelės smilos sniego jausmas. pirmą kartą aprašymus ir išgyvenimus skaičiau nuo pradžios iki galo - nieko panašaus į nuvalkiotus tiek lietuvių, tiek užsienio rašytojų pavasario bei rudens vaizdus - ten kalba vien apie ledą… buvo įdomu skaityti… ir dabar noriu ką nors skaityti, bet anglų kalbai reikia perskaityti knygą ir kadangi įsigyti tokios, kokios noriu, ara išvis - įsigyt, sau leisti negaliu, tai pasiskolinau iš draugės… pasibaisėtina knyga… užtenka pasižiūrėti į visų parašytų to autoriaus knygų pavadinimus “Cruel justice”, “Naked justice”… ir dar visokie kitokie “justice”… mano pomėgį knygoms žudo privalomieji skaitymai…
Dostojesvkio "Broliai Karamazovai" paskaityk. Stora knyga, bet labai gera.
Aha. Kazkada perskaiciau visas Remarko knygas, kurios buvo isverstos i lietuviu kalba. Visos labai geros. Labiausiai istrigo dvi - "Triumfo arka" ir "Naktis Lisabonoje"
O skaitet A. Merdok "Jura Jura…" Apie zmogu, kuris spjove i gyvenima visuomenej, nusipirko nama ant juros kranto ir apsigyveno jame. Idomi knyga…
Dz. Londono “Martinas Idenas”. Paprasta, lengva, bet labai pamokanti. Apie zmogu, kuris daug skaite, rase - tobulejo… Nuo to veliau pasidare cinikas… Ir pabaigoj… Aij nepasakosiu, paskaitykit!
Sita autoriu labai myliu, o "Turmsas" isvis nereali knyga - perskaicius ilgai dar negalejau paleist is ranku
Is paskutiniu skaitytu ispudi paliko Frederico Beigbederio Meile trunka trejus metus - nebloga juodo humoro doze, jei nepriimi visko pazodziui.
tikrai. Skaičiau 3 kartus. Kažkuo labai žavinga knyga.
O jei tikslaiu- tai apie aktorių, buvusį populiarų berods Londono teatro aktorių, kuris paliko visą tą šurmulį ir pajutęs, kad nenori "numirt scenoj" kaip daugelis, nesugebančių laiku pasitraukti kol dar yra gerbiami,daro, ičvažiavo gyvent į nuošalų namą prie jūros, rašo memuarus, kurie persipina ir su dabartiniu gyvenimu, kai iš jo palikto pasaulio atvažiuoja jo "grąžinti į protą" kolegos, jo meilė kelioms moterims… žodžiu…gera knyga. Turi savyje kažką labai žmogiško ir šilto, bet nėra "nusaldinta".
Čia kaip mano draugė pasakė: "Prieš vestuves privaloma perskaityti šitą knygą ("Meilė trunka trejus metus" ) . Gal apsigalvosi"
Dabar skaitau neseniai išleistą Dan Franck "Skyrybos". Ėjau knygyne pro lentynas ir kažkodėl atkreipiau į ją dėmesį. Nors šiaip jau knyga tokiu pavadinimu manęs neturėtų iš karto sudomint, bet galbūt pavartyti paskatino tai, kad ji išleista "Vagos bestselerių" serijos, kaip ir "Veronika ryžtasi mirti", "Demonas ir panelė Prym", "Alchemikas"… Žodžiu pavarčiau ir supratau,kad noriu perskaityti. Tokia nuotaika buvo, kai už lango tamsu, švyti šlapi šaligatviai, knygyne šilta,jauku, tyli muzika, kažko beveik kalėdinė nuotaika ir knygos pirmosios eilutės "Pirmas veiksmas,pirma scena: Šekspyro "Audra" Buf diu Nore.
Jiedu įditaisę ant medinio suolo viršuje, centrinės galerijos viduryje, ir ištempę ausis klausosi labai neaiškiai kalbančio Prospero. Palinksta į priekį, bet galiausiai pasiduoda kaip ir jų kaimynai, kurių nusivylimo atodūsiai skamba lyg atsakas į Milano kunigaikščio replikas.
Ji sėdi šalia jo tolima ir sustingusi, susisupusi į juodą šaliką, ant kurio žibsi stikliniai auskarai. Paprastai ji padeda galvą jam ant peties, stebi jo profilį ir meiliai šaiposi iš jo susikaupimo. Šį vakarą - ne.
Jis paima jos ranką. Bejėgis delnas jo saujoje. Pirštai nė nesujuda, nespusteli. Negyva oda. Jis suspaudžia pirštų kauliukus, pasigręžia į ją, o ji žiūri į sceną užsisklendusi.(…)"
Anotacija:"Vieną vakarą,sėdėdamas teatre šalia žmonos, vyras paima jos ranką ir pajunta, jog kažkas atsitiko… Žmona neatsiliepia į jo glamonę, nors, regis, tam nėra jokių priežasčių. Taip prasideda romanas, kurį galėtume pavadinti skyrybų anatomija ir kurio tema domina kiekvieną porą. Kodėl įsimylėjėliai išsiskiria ir kur išmokti jausmų meno, kad meilė būtų amžina?
Dano Francko romanas "Skyrybos", vos pasirodęs Prancūzijoje, tapo bestseleriu, buvo apdovanotas prestižine Renaudot premija ir išverstas į 28 kalbas. Režisierius Christianas Vincent’as sukūrė jo motyvais filmą, kuriame vaidino garsūs prancūzų aktoriai Isabelle Huppert ir Danielis Auteuilis."
Šiaip jau mane labiau patraukė ne tema, o greičiau rašymo stilius. Dar nespėjau visos knygos perskaityt, todėl negaliu sakyti gera ji ar bloga. Bet bent jau kol kas man patinka. Kažkas žavaus joje yra.
Ar skaitėt Balzako "Tamsi istorija?" arba "Trylikos istorija" ? Aišku reikia prirasti prie Balzako pomėgio smulkiai aprašyti aplinka, bet knygos geros. O merginoms parekomenduosiu Bazlako meilės istoriją "Slėnio lelija".
Dar labai gera yra Eyvind Johnson "Bangų mūša". Čia savaip perpasakojamas "Odisėjos" siužetas, suteikia visiškai naują prasmę veikėjų charakteriams ir elgesio motyvams.
Gabriel Garcia Marques "Simtas metu vienatves"
Nerealiausia knyga,nazinau kaip kam,bet nieko panasaus iki siol man skaityti neteko-tiesiog nepalyginama.Neverta aptarinet ar pasakot-reikia perskaityt…