esu kryzkelej…
jauciuosi sumautai. jau galva skauda nuo ivairiausiu minciu. ka pasirinkti? nauja darba, geras darbo salygas, gera uzdarbi, naujus projektus, nauja (jauna) kolektyva, bet NEZINAU ar man sirdziai miela specialybe, ar blogas darbo (nu bet pakenciamas) salygas, maza uzmokesti, jau pamilusi mane kolektyva ir svarbiausiai MAN PATINKANCIA specialybe…
atsakyti turiu rytoj…
Priklauso, muo pinigu skirtumo, kaip smarkiai patinka dabartine ir kaip smarkiai nekenti siulomos specialybes, perspektyvu…
manau, reik judet i prieki…
Kiek Tu tų specialybių turi
?
Aš rinkčiausi nors ir mažiau mėgstamą, bet perspektyvesnį darbą. Darbas yra darbas, malonumų galima pasiieškoti ir kitur. Bet Tu gi nepasakei, kad tai būtų NEMĖGSTAMAS darbas, Tu dar nežinai ar taip būtų…
Aišku daug priklauso nuo aplinkibiu, bet manes nieks ir savaitės nepriverstu sedet ten kur man nepatinka.
Nu nebent jau labai dideli pinigai butu
O tu NEBIJOK pradėti iš naujo , gal su laiku patiks tai, ką darai 
O su kolektyvu susitiksi dar ir dar (aš su buvusiu kolektyvu irgi karts nuo karto susieinam 
) Pradėk naują gyvenimo etapą, svarbiausiai - nebijok 
sunku, ką nors patarti nesant tavame kailyje
Iš šono žiūrint, geresni pinigai ir geresnės darbo sąlygos sveria svarstykles savo naudai. Bet spręsti tik tu gali.
as tai neabejodama rinkciaus pirma varianta. Su tokiom salygom(daug babkiu,fainas kolektyvas) man ir ta specialybe miela pasidarytu 
Gyvenimas juda i prieki. Jei nori tobuleti, plesti pazystamu ir draugu rata - priimk issuki. Specialybes meile ateina su pazinimu. Kuo daugiau isigilini-tuo daugiau sansu, kad ji taps artima ir mylima. Kolektyvas taip pat prisijaukinamas. Sekmes judant i prieki
Pirmas variantas 
Ne kolektyvas lemia tavo materialine gerove, tavo karjiera ir perspektyvas. Ir is labai mielo ir malonaus gali greit pasidaryt nepakenciamu ir atvirksciai.
Isbandyk save naujoj vietoj
nežinau, kas tai per darbas, bet aš eičiau į naujesnį, perspektyvesnį, daugiau apmokamą. Žinau, kad baisu kažką keisti, bet tikrai verta. O kolektyvas… Čia senas, čia žiūrėk, po metų pasikeičia, ateina nauji žmonės ir pan. Manau, kad tu visur pritapsi 
Jau kaip šia būsena pažįstama Iki nemigos visaip svarstant ir visiško nuprotėjimo dėl negalėjimo sugalvoti kaip čia "geriau" pasielgti. 
Beveik metus analogiškai sprendžiu… Esu praėjusi visas atrankas į naują darbą ir finaliniame pokalbyje …sudvejojau. Išvydau tįstelėjusius veidus: "Tikėjomės, kad šiandien suderinsime paskutines sąlygas ir darbo startą"… buvo labai gėda dėl savo neapsisprendimo… 
Esu ir monetą metusi (jei kris skaičius - einu, jei arklys - lieku). Iškrito skaičius, bet… pasielgiau priešingai.
Dabar dirbu darbą, kuriam jaučiu pašaukimą, kuris man mielas, kaip ir kolegos, viršininkas mano… Bet tai valdiška įstaiga, perspektyvos siejamos su Europos sąjunga ir didinamais tarnautojų atlyginimais… o kol kas auga tik krūvis, biurokratiniai reikalavimai ir kolektyvas barstosi 
Spaudoje vėl pilna skelbimų į pagundą keliančias pareigas, aš vėl dailinu savo CV ir rytoj vėl jį siųsiu… ir ko gero vėl eisiu į pokalbius, bet dar vis nesu tikra ką man daryti…
Sunku neapsisprendžiantiems. Užjaučiu.Bet jei neturėčiau vaikų arba šeima būtų pilna - aš eičiau tikrai.
Iki šiol pats svariausias mano pasilikimo argumentas buvo vaikai, socialinės garantijos ir darbo laikas. Esu viena, todėl jie mato tik mane. Be to esu ir pagrindinė šeimos išlaikytoja. Jei eičiau į kitą darbą, uždirbčiau maždaug 3 kartus daugiau ir finansiniai reikalai gerokai pasitaisytų, tačiau vaikai manęs beveik nematytų… O jei mane atleistų, į senąjį darbą dėl nutrūkusios kvalifikacijos nebesugrįžčiau… tai ir sulaiko…
Mislyju, kad reikt eit in naujesnį. Kolektyvai kaitaliojas, tad neaišku ar ilgai bus tas pats. Dėl specialybės - rinktis Tamistai, a visos kitos sąlygos yr palankesnės pirmam variantui.
Na, nežinau- jei dėl šeimos- tai geriau būtų antras var., bet tada reikia didesnių pastangų viskam įsigyti, jei dėl ateities- pirmas var., nes nepabandęs- nieko negali žinot.
as eiciau i naujaji…
Suprantu, nes ir ash atsisakiau vieno darbo vien del to, kad mazhai laiko praleischiau su 
. O jei pas tave dar vaikai…
Manau ieshkok toliau Juk turi gi buti toks darbas, kur ir pinigeliu daugiau gautum ir vaikus matytum ne tik mieganchius
Sekmes
nereikia bijoti. neabejoju, kad pasikeitimas bus labai naudingas visomis prasmemis. pirmyn!
Apie tave buvau blogesnes nuomones
Jei rimtai tai… jei matai, kad labai lievas kolektyvas, tai neik dirbti. Dirbti tarp nemegiamu zmoniu gali tik labai asocialus zmogus, kuriam nusisvilpt ant aplinkiniu ir svarbiausia atlikti savo darba. Bet siaip dauguma musu esame linke neriboti darbo ir supanciu zmoniu todel aplinkiniai gali gan stipriai itakoti psichologini klimata ir darbo rezultatus. Pvz. as niekada neiciau i kolektyva kuriame dirba 8 moterys (nors ir supermodeliai ) ir as vienas - neistverciau tokio bendravimo del labai objektyviu priezasciu.
Nebijok rizikuoti. Pasikeitimai gali būti naujo gražaus etapo pradžia. Tik įvertink, ar tai ilgam ir perspektyvu.