Būsimieji/esamieji psichologai - vienykimės!
nera gi musu tiek daug lietuvoj… baigusiu, studijuojanciu, o dirbanciu pagal specialybe - isvis kapeikos. man butu labai idomu ishgirst kaip jum sekasi. tai vistik GAL NORITE APIE TAI PAKALBETI? 
…Ju tikrai nedaug, o kiek is tu "nedaug" yra internete ?
O kiek is tu kurie internete, kiek ju Bangoje ?
Ar nebus taip kad tu cia vienintele 
.
As labai noreciau kad cia jus susiburtumet nor pora nors 3-ys
Man labai smalsu butu paskaitineti jusu bendraviam, juk tai nedraudziama.
Gal jums leidus ir pats isiterpciau kur nors.
Ir aš labai džiaugiuosi už jus. Noriu ir aš būti su jumis 
, bet aš tikrai ne psichologė.O Rapolas parašė tai, ką ir aš norėjau…
Pavydžiu tiems, kas čia plepės. Jei neatsiras tikrų - tada mane priimkit, aš mokysiuos tik savarankiškai, nes psichologija vienas įdomiausių mokslų 
.
Čia, jums…psichologai 
as irgi noreciau prisijungti prie bendros kompanijos psichologijos mokiausi tik gyvenimo universitete, bet visada jauciau trauka…
vkoia,
gyvenimo universitetuose sesijos - sunkesnes. Zinia, ten esi amzinas studentas…
Sveika
Na tikrai neesu cia vienintele, bent du savo ex’kursiokus Bangoje sutinku ( to zanaz ir tramvajus). bet gi yra studinanciu ar baigusiu ne tik VU, bet ir VDU, VPU, etc. Zinoma, programos skirtingos, taciau baige mes visi ismokstame atskirti populiariaja psichologija nuo psichologijos mokslo, turime siek tiek daugiau ziniu apskritai apie zmogaus elgesi, jo motyvus, jo psichine busena. ismokstame isgirsti tai ar pazvelgti ten, kur kiti tiesiog neatkreipia demesio. Ismokstame, kad nors ir kaip sunku mums butu, susilaikyti nuo patarimu dalinimo, nes taip greiciau galime pakenkti nei padeti… ismokstame buti tuo veidrodziu, kuriame pas mus atejes zmogus pamato save is salies.
galu gale kiekvienas turi savo nuostata i savo specialybe, darba, savo atsakomybe, svajones apie ateiti… man idomu tai isgirsti, galbut analizuoti ir palyginti, ir tikiuosi atsiras kolegu, kuriems tai irgi yra idomu. ir ne tik tai - manau atrasime begale kitu aktualiu temu.
As dar kol kas mokausi mokykloj, bet planuoju studijuot zurnalistika ir psichologija!
zinai, as lygiai ta pati kadaise planavau 
, bet kol kas vie tik psichologijos studijoms laiko vos uztenka…
is tiesu yra pakankamai bendravimo studentu su studentais (nes reik referatu, egzo klausimu, ar siaip apie destytoja papletkint), praktikuojanciu klinicistu, organaizeriu ar pedagogininku - su kitais klinicistais, organaizeriu ar pedagogininku (nes yra rengiami seminarai, konferencijos, ir siaip iskyla ivairiu probleminiu situaciju, kai reikia kolegos patirties ir zvilgsnio is salies). mano ideja butu surinkti i viena vieta (siuo atveju - virtualiai) norincius, svajojancius apie psichologo profesija, jau studijuojancius psichologija ir galu gale jau dirbancius si darba. manau rastumem ko vieni kitu paklausti ir ka papasakoti.
taigi, klausimas: kodel Jums idomi psichologija?
Universitete studijas baigiau jau senokai. Siuo metu dirbu ir tebesimokau
(zinia, tam galo nera)
Man tai turbut pirmoj eilej zurnalistika. Siaip noreciau but zurnaliste, pakeliaut po pasauli, o kokiu 40-ies, gal dar papildomai pasimokiusi atidaryti savo privatu psichologes kabineta. Esu lankiusis pas psichologa viena ir jis man pasake, kad tikciau labai tai profesijai, net pasiule jaunimo linijoj dirbt, tik nelabai radau tam laiko, bet galvoju, gal reiktu vis delto susidomet tuo pasiulymu. Siaip esu llabai linkusi i savianalize, megejiska psichologija… Kartais viena 15-os minuciu pokalbi su kazkokiu zmogum galiu analizuoti visa savaite, bandyti jo zodzius, galimas mintis susieti su gestais, laikysena, apskritai nagrineti kodel ir kaip jis pasako viena ar kita ir t. t…
[quote]
Knewkt rašė:
as irgi kaip ir baigiau baigiau bet vis dar mokaus… tikiuosi magistranturos uzteks. jei ne paslaptis, koki universiteta baigei? kokia specializacija? dirbi pagal specialybe?
Nors studijuoju socialinius mokslus, psichologijos disciplinu tikrai pakankamai, tai gal sakyciau leisit kartkartemis apsilankyt ir man
Nuo vaikystes norejau tapti psihologe, taciau gyvenimas viska sudesto i lentyneles savo nuoziura, nors niekada nevelu…
Studijavau psichologija… Tiesa man uzteko pirmo kurso (ismete)… patarimas butu nesizaveti psichologija, tai labai sunkus ir atsakingas darbas. dauguma Jusu dar yra nesusiformavusios kaip asmenybes, kurioms tai atrodo romantiska ir paslaptinga, taciau tai yra knygu senai parasytu ir nuobodziu griauzimas ir standartu taikymas… geriau domekites savimi, stengites buti zmonemis, o neliskite megejiskai i kitu suda…
daug teisybes parasei . oi daug is musu per tuos 4 metus "nubyrejo"…
as neesu psicholge,nes esu dar mokine, bet svajoju studijuot sita profesija…man idomu suzinoti daugiau apie zmogu, jo galimybes, tarpusavio bendravima, pagalba sau ir kitiems…
Idomu turbut labiausiai del to, kad siela man tebera misle Su kiekvienais darbo metais vis didesne. Ir tai man suteikia vis didesni dziaugsma - kuo toliau, tuo labiau isitikinu, kad psichologo darbas, o ypac psichoterapija yra kuryba, labiau menas, nei mokslas.
Kai dar mokiausi mokykloje, maniau tapusi psichologe suzinosiu viska apie zmogu, zinosiu visus kodel. Dabar su kursiokais susitike juokiames, kad didziausi "psichologai" buvome pirmame kurse
Turbut vienas svarbiausiu dalyku, kuriu ismokau - matyti savo ribas ir jas priimti.