Labai tave suprantu. Ir gerai, ir blogai vienu metu.
Laba 
Apie savaitgali:
Buvom Druskininkuose ir sodyboje.
Nakvynes sodyboje ima labai labai erzinti 
Peliukas sugebejo prasibrauti i senuteli saldytuva 
, apgrauzt sviesta ir suri , negana to, kad visa naktele kazkur linksminosi sienose Namas dregnas Visa tai persa viena ikyria ir vis didejancia minti 
atsisveikint su ta vasarviete…
Mes nulekem prie ezero, pasalom, pasalom ir grizom 
Vaikas su rubais nuo neveikiancios ciuozyklos irepliojo i vandeni - gavos iki juosmens mazdaug. Tai plana dar uzsukt i kavine arbatos teko atidet 
Prisizvengiau nerealiai, o jis piktas, sako, kad cia visai nejuokinga. Man tai juokinga
mes tai dienas kieme leidžiam: taip nuo ryto 9-ių iki vakaro 9-ių 
Sakau, smagu gi vasarą gimti
Labai ėdri ta mano 
toks jausmas, kad mane gyvą suvalgys
darže uogų nebeturim, bet obuolių tris kibirus vaikai surinko
reik dabar juos kažkaip sudorot
Grįžau, parsivežiau truputį bruknių, truputį grybų ir viržių. Gražu miške
Nesvarbu, net ir 2 men. man nera tas “trumpas” isibegejimo takelis 
Vis tiek reikia bent 1500 lt kisenej turet, o man lygiai tokios pacios sumos dabar truksta kur kas svarbesniam reikalui…
As tiesiog garsiai svajoju.
Ai va kur spalio antra puse.
A. Tiksliai. O kas ir kur minejo spalio antra puse? Tikrai niekas? 
Spalio antra puse po daugiau nei 2 men, jei ka
Aciu uz skaiciukus 
bet nee, ne taip skubiai kur jau cia man per menesi issikrapstyt… gime mintis, dabar brandinsiu ja… na ir 
kazkaip reikia uzsidirbt, dar nzn, kaip.
Ė, tai vis tiek padaryti, kad ir be darbinės nuotaikos.
Einu pamėginsiu iki miško nulėkt dviračiu.
Sveikinu. Būk ir toliau - su mumis irgi!!! 
Gimtadienio 
Įmetu savaitgalio tekstą:
Velniškai slaptai
Moteris, kuri vaikšto viena
Negaliu sakyti, jog netikiu moteriška draugyste. Galima pagalvoti, jog vyrai – išimtinai poemų herojai, tik ir laukiantys, kada pasitaikys proga pulti ant ambrazūros už draugus. Žvejyba, barų vizitavimas, flirtas su kitomis damomis už saviškės nugaros – menkas fonas didvyriškiems žygiams. Tačiau kažkodėl būtent moteriškoji draugystė tampa ironijos objektu. Nors gal ir ne veltui.
Iš anekdotų, didžiai pamokančių istorijų su moralizuojančiomis pabaigomis (ar reikia sakyti, jog jų autoriai – vyrai), knygų ir filmų, pasakojančių apie dviejų moterų draugišką ryšį, atrodo, jog moteriška draugystė vien tam ir egzistuoja, kad viena bičiulė pakištų koja kitai. Ar dėl vyro, ar dėl karjeros paaukštinimo ar apskritai iš meilės menui.
Greitosiomis neatsimenu siužeto, kuriame herojė būtų pasiaukojusi už kitą heroję – savo draugę. Nors ir pačią geriausią (husarai, atradę čia nepadorią potekstę, prašome patylėti). Ką jau kalbėti apie kasdienį gyvenimą, kuriame vietos pasiaukojimui apskritai ne tiek ir daug. Taigi, automato ambrazūrą krūtine uždengti už mus niekas neketina. Pameluoti mūsų ieškančiam sutuoktiniui, jog praleidote visą vakarą dėliodamos pasjansą ir gurkšnodamos šampaną – irgi ne kiekviena susipras ar panorės, nesvarbu, kad jūs to prašėte. Ir visa nesvarbu, kad liežuvio nenulaikiusioji nepatiria iš naudos – vis tiek didelė tikimybė, kad būtent tą vienintelį kartą, kai jums reikės priedangos, jai užeis tiesos sakymo priepuolis. Rezultatas? Skyrybos su vyru, geriausios draugės netektis ir ciniškas nusivylimas visu pasauliu artimiausiai dekadai.
… draugė švystelėjo man į veidą smėlio ir atėmė barbę, kai kiti vaikai norėjo su manimi žaisti…
… draugė išplepėjo mano vaikinui, jog nebesu nekalta…
… draugė vienintelė žinojo, jog pasidariau abortą. Ir papasakojo viską mano sutuoktiniui…
… draugė tarsi netyčia užsiminė žmogui, su kuriuo pradėjau susitikinėti, jog nebuvau ištikima nė vienam vyrui…
… draugė nutaisė nekaltas akis mano mamai – ką, jūs iki šiol nežinojote, kad jūsų dukra rūko nuo keturiolikos metų…
… draugė pasakė, kad kai numečiau antsvorio, pasidariau panaši į džiovintą plekšnę…
… draugė pasiskolino pinigų, o kai man pačiai jos prireikė, pasakė negalinti dabar jų grąžinti, nes gydosi depresiją šopingo terapiją…
Tokių skundų išgirsi kiekvienoje moteriškoje kompanijoje – nuo šešerių iki šešiasdešimties metų. Keičiasi tik fonas – nuo smėlio dėžės iki rafinuoto biuro. Pridėkite dar draugių pomėgį nuvilioti net ir visai joms nereikalingus meilužius, vyrus ar šiaip jūsų aplinkos vyriškius, peikti jūsų pomėgius, negailestingai kritikuoti jūsų sutuoktinio alaus pilvą, jūsų vaikų prastą pažangumą ir jūsų pačios naują šukuoseną – ir tikrai nustebsite, kaip draugystės institutas dar apskritai gyvuoja.
Bet – antra vertus – paklaustos, kodėl taip kenčiančios, kad neturi draugių, moterys sako, jog su niekuo, nei su vyru, nei su mama, negali pasikalbėti taip, kaip su jomis. O dar su draugėmis galima eiti į sporto klubą, parduotuvę, važiuoti atostogauti, o kiek pikantiškumo suteikia momentai, kai su jomis pykstamasi ar taikomasi! Niekas taip nedirgina nervų, kaip geriausia draugė, tapusi geriausia priešė. Neveltui žinoma malda prašo Viešpaties apsaugoti nuo draugų – su priešais tūlas susidoros pats.
Galbūt būtent tai ir verčia mus ieškoti draugės. Ir suaugusios moterys elgiasi taip pat patikliai kaip mergytės žaidimų aikštelėj. Ir nusvyla taip pat – tik kaina būna ne suvelti plaukai, šūsnis smėlio į akis ar sulaužyta barbė.
Aš netikiu draugyste, kai vienas žmogus gali tapti artimesnis kitam žmogui už tikrą brolį (o ir tarp brolių ir seserų visko pasitaiko). Žmogus, nors ir koks socialus padaras būtų, pirmiausia yra kaprizingas egoistas. Moteris – ypač. Juk argi lengviau nuo minties, jog geriausia draugė jus nuvylė ne iš išskaičiavimo, o kamuojama PMS.
Aišku, kažkur egzistuoja baltos varnos, vienaragiai ir pyragėliai, nuo kurių lieknėjama. Galbūt – ir geriausios draugės, kurios negali nuvilti. Pasakykite, kaip vadinasi ta šalis, ir aš pirmoji atsistosiu į eilę emigracijos vizai gauti. O kol kas, o kol kas renkuosi ne romantišką ir sentimentalią geriausią draugę (nuodėmklausys šitoje vietoje patikimiau!), o daug gerų pažįstamų. Su kuriomis galima nueiti į sporto klubą (apskritai, jei kas nežino, ten einama sportuoti, o ne šnekučiuotis apie viską, pasirėmus į treniruoklį), išgerti kavos (ją parduoda ir vienišam klientui), ar perbėgti per parduotuves. Pastarojo variantas tarp moterų ypač vertinamas, – girdi, niekas taip nepatars kaip geriausia draugė. Jūs esate tikra? O štai prancūzų stiliaus guru madam Genevieve Antoine Dariaux savo "Elegancijos gide" įsitikinusi, kad veidrodžiai ir sveikas protas – kur kas naudingesni bičiuliai renkantis naują suknelę. Jie bent jau nepavyduliauja figūros ar piniginės!
Jūs niekada neverkėte išduota geriausios draugės taip, jog atrodė, kad pasaulis subyrėjo į gabalus? Gali būti, kad jūs neturite širdies. Jūs kas savaitę liejate ašaras, nes eilinė "geriausia draugė" išdavė jus taip, kad į gabalus išlėkė ne tik jūsų pasaulis, bet ir pora artimiausių galaktikų? Metas susimąstyti – arba – prašau atleisti – neturite proto, arba jus supa visiškai netinkami žmonės, kurių jūs nemokate atsirinkti. Arba – esate per daug plepi. Nei viena, nei antra, nei trečia, nedera moteriai, išaugusiai iš smėlio dėžės amžiaus. Metas išmokti vaikščioti vienai.
Aš tai tik tekstą parašiau. TIkriau, tris, vieną iš jų - labai avansu. Rengiuosi išvažiavimui.
Siuzan, kokia proga 
? Ar tiesiog šiaip, kad gražu būt?
Sveikos 
As tai buvau Topo centre del kompo ir tech apziuroj del masinos. Dabar eisiu velyvu pietu daryt.
Beje, nusipirkau makaronu lizdeliu. Gal kas primins, kaip/kada ten ta farsa kist ir kaip ruost, kad laikytus ir butu skanu?
Nu tai ką, šeimininkauju viena virtuvėj Kaip gerai, kad nedirbu maitinimo sferoj 
Rudenėja, kolektyvinis protas siūlo kilimėlį priklijuot. Arba prikalt.
Rudeneja - o tu kilimeli siurbi ar dulkini? nes nu jei siurbi - tai pasiulyciau ji prisisukti vaztais kokiais lengvai neatsukamais prie laiptines grindu ar kaip nors kitaip itaisyti… as jau turbut taip buciau padariusi , neturiu as tiek kantrybes 