Nesim tu kalbi kaip vaikas nepatyręs nieko įpatingai skaudaus, nieko įpatingai įžeidžiančio, įpatingai žiauraus. Tikrai tau to nelinkiu, bet į gyvenimą geriau žvelgti kaip katei- ramiai iš stebinčiojo pozicijos, bet su aštriais nagais progai pasitaikius.
So what? koks idomumas vekti kaip visiems, koks blogas gyvenimas, ziureti i visus, kaip i priesus, ir jausti gyvenima, kaip nuolatini trileri. kas tau sake, kad nesugebeciau apginti saves. tik kam gintis, jei niekas nepuola? gal todel man nieko mirtinai blogo ir ziauraus ir nebuvo nutike, kad zvelgiu i pasauli taip?
O i tuos kurie man kenkia, ziuriu su gailesciu. man gaila del pykcio ir neapykantos, kurie zudo juos is vidaus. PYktis tai sunki nasta, kuria reikai nuolat tampytis su savim. kam to reikia?AS sito jaumo neturiu. Kai mane nuskriaudzia, man tiesiog labai labai liudna.
kai pagalvoju, na gal kartais ir pykstu… ant saves
O kas tau sakė, kad aš veikiu, kaip visi? Veikiu labai savitai, tik su nepasitikėjimu. Aš pasitikiu savimi(savo jėgom, protu, galimybėm, talentu), o tai yra svarbiausia. O ar aš tau sakiau, kad nesugebėtum apsiginti savęs? Juk būdama atvira pasauliui esi daug pažeidžiamesnė, tą ir norėjau pasakyti.
Sakai nebuvo nieko mirtinai blogo ir žiauraus atsitikę už tai tu ir tokia… Taip už tai tu ir tokia, bet tai nereiškia, kad kad aš kalta, jog mane dar visai nekaltą mergaičiukę bandė prievartauti 3 vyrai, nereiškia, kad aš kalta, jog gyvenau su nuolatiniu teroru, ne aš kalta kad niekaip šalia savęs negaliu rasti tinkamo žmogaus ir visus įskaudinu visai to nenorėdama, ne aš kalta, kad vis patenku į ekstremalias situacijas ir vis tenka kapstytis iš viso to ir dar traukti artimus žmones.
Džiaukis, kad viso to nepatyrei, ir dieve mano, nespjauk į šulinį…
O pyktis man padėjo išgyventi, kitaip būčiau pati pašalinus save iš šio gyvenimo.
P.S. sakai nepyksti? O iš šios tavo žinutės atrodo, kad pratrūkai…
Atleisk jeigu klystu, bet tavo "" niekaip kitaip paaiškinti negaliu.
Is savo patirties galiu pasakyti, jog musu dabartis- tai atsakas i tai, ka padareme praeityje. Galbut tavo nepasitikejimas zmonemis ir sukele visus siuos baisius dalykus. Galbut kam nors tai nuskambes vaikiskai, bet tyra meile kiekvienam- tai jau savaimine apsauga nuo blogio ar skausmo. Daug kartu esu isitikinusi.
Kaip tu gali pasakyti iš savo patirties, jei neturi įrodymų apie savo praeitą gyvenimą?
Reinkarnacija tikiu ir aš, tikiu, kad savižudis praeitame gyvenime šiame turi atkentėti baisiai sunkią naštą gelbstint savo gyvybę, kitaip sakant \"turi užsitarnauti gyvenimą iš naujo". Tikiu visais tais dalykais.
Teisingai tyra meilė kiekvienam, bet ne visi sugeba ją rasti tyri… arba visai neranda…
Labai uzjauciu tave, katinux’e,
bet manau kiekveinas pasirinkome savo kelia ir savo izbandymus. ir pasirinkome juos adekvacius savo jegoms. Man irgi teko pagyventi su girtuokliu, buti pavaikytai su peiliais, musamai savo 2kl. mokytojos ir pan. Bet del to verta apsunkinti savo gyvenima pykciais ir baimemis. Gal geriau pasistengti ir sustipreti?
Teko ir man tai patirti tiesiog klasikiniu cia aprashytu budu - miegant. Buvo du jausmai - baime ir smalsumas. Baime nugalejo. Lyg pukelis besisukantis aplink savo ashi ish leto nusileidau i kuna (nes tas tikrasis ASH buvau virshuje) - akimirksniu vel tas zyzimas, kuri valios pastangomis pavyko "ishjungti". Po to teko bendrauti su viena zhymia ekstrasense, kuri paaishkino, kad tai ish tiesu vyksta, o mano baimes shiek tiek numalshino, sakydama, kad negrishi tik tuo atveju, jei lysi ten , kur nereikia.
Vo tejp
Labas Oxside,
Nepyk, bet nelabai suprantu, kaip tu atsizadejes meiles zadi istobulinti siela, ir ka tu vadini "siela". t.y. siela ar dvasia? Juk tobulejimas tai darna. O darnos, amno manymu, neimanoma pasiekti kai truksta kokio nors elemento, pvz Meiles. ka manai?
ir dar, Del tu draebanciu stalu. manau tavyje yra sukauptas didelis energijos potencialas, bet tu jo neisnaudoji, arba naudoji netinkamai. ir tiek. Patarimas: daryk kazka, kol daigtai aplink nepradejo duzti
Visikai pritariu Nesim nuomonei, jog be meiles tau bus beprotiskai sunku tobuleti. Juk dvasinis tobulejimas prasideda tada, kai zmogus pamilsta save ir aplinkinius. Nevenk jos, o verciau isiliek i ja- tau palengves. Taip pat mano nuomone su Nesim sutinka ir del tavo energijos, kuri tiesiog verzte verziasi per krastus. isliek ja ne i stalus, bet kokioje veikloje. Kokia tau tik patinka… Bus lengviau gyventi Sekmes
atleisk, kad įsikišiu, bet ar tu manau, jog kada nors ateis laikas kai žmogus viską turės ko trokšta?
Na aš bent jjau pastebėjau, jog gyvenime visur yra harmonija. Kad ir paprastas pavyzdys- vakar buvo baisiai gera, šiandien jau yra bloga, gal būt vien dėl to buvusio gėrio nostalgijos.
Ir apskritai gyvenime žmogaus nebūna visko iš kkart- jei sekasi darbe ir finansai, tai nesiseka meilė, jei meilė, tai žiūrėk kažkur kažką ištiko nelaimė, kažkaip visur džiaugsmą atsveria liūdesys ir atvirkščiai. Kaip tada tą darną pasiekti?
Klausime slypi atsakymas O jei paklausti kitaip: ar kada bus taip, kad nenorėsi daugiau, nei jau turi?
Ne harmonija tai - švytavimas. Harmonija pavadinčiau sugebėjimą išlaikyti pusiausvyrą nepriklausomai nuo sėkmės.
Kodėl nebūna? Kam nebūna? Visiems?
Grįžtant prie temos. Naujos man žinios buvo tai, kad kūnai nėra sukrauti vienas virš kito arba kybo kažkur "kosmose". Visi jie vienas kitame, be to reikia paminėti, kad projekcijos metu vyksta ne kažkurio iš kūnų "atsiskyrimas" nuo visumos ir keliavimas į kitą pasaulį (atstumo prasme), o dėmesio perjungimas į kitą planą. Nuostabu žinoti ir tai, kad aiškiai galima išskirti savyje ir jausti net kelių iš kūnų apraiškas, ką anksčiau laikiau fizinio kūno funkcijomis - pojūčiai, jausmai, iniciatyva, valia, mąstymas.
Radau nemazai pozymiu is pirmose zinutese pateikto saraso. Kazkada skaiciau knyga, kur aprasoma metodika, iseiti is savo kuno, bet, kaip veliau isitikinau, tai laaabai pavojingas eksperimentas. Savo noru tikrai daugiau to nebebandysiu.
ai man taip ne karta buvo ziaaauuuuriai keistas jausmas o gal as kazka painioju… nu va paskutini karta buvo priesh visishkai uzmiegant jau gal net ir sapnavau kad einu slidzia gatve ir paslystu ir nugriunu bet tas nugriuvimas kazkoks labai jau tikrovishkas arba seniau budavo : lova pakrypsta ir as nuvirstu i viena sona kai acipeikeju pasirodo guliu savo vietoj gal tai ir nera Astralinio kuno atsiskyrimas bet jausmas tai labai keistas
Būna… Ir ne taip jau retai… Tada kiekviena kūno ląstele gali pajausti, ką reiškia vaiksčioti lynu virš prarajos…
Labai sunku tą jausmą žodžiais apibūdint…
gal todel man nieko mirtinai blogo ir ziauraus ir nebuvo nutike, kad zvelgiu i pasauli taip
?
,
. ka manai?
. Nevenk jos, o verciau isiliek i ja- tau palengves. Taip pat mano nuomone su Nesim sutinka ir del tavo energijos, kuri tiesiog verzte verziasi per krastus. isliek ja ne i stalus, bet kokioje veikloje. Kokia tau tik patinka… Bus lengviau gyventi
O jei paklausti kitaip: ar kada bus taip, kad nenorėsi daugiau, nei jau turi?
gal tai ir nera Astralinio kuno atsiskyrimas bet jausmas tai labai keistas