Ai va, dabar prisiminiau kur dar man buvo girdėtas šitas terminas → "mačiau savo kūną iš šalies". Yra tokia knyga "Gyvenimas po mirties" ir joje surinkti žmonių pasakojimai apie klinikinę mirtį. Tai va, dažnai pasitaiko, kad žmonės miršta, jų astralinis kūnas (siela, dvasia) atsiskiria ir ima "plaukioti" ore virš mėsiškojo kūno. Jei tą žmogų pavyksta atgaivinti, tai dvasia sugrįžta atgal, o jei ne, tai kažkur kitur nukeliauja… 
Kazkada labai domejausi. Tachiau visdelto nepatyriau to jausmo, kai palieki kuna. Skaichiau, kad yra tokiu lervu, kuriuos jusu klajoniu metu gali bandyti uzimti kuna. Shiaip neblogas lietuvishkas linkas >>>>> http://www.nso.lt/lucid/astrip.htm
Viską perskaičiau 
Iš to parašymo atrodo viskas taip paprasta… 
Nors tikriausiai jei norėčiau išbandyti, tikrai taip nesigautų 
Netgi kažkaip baisu 
Oho, kiek per ta laika nauju zinuciu atsirado, net dziugu 
.
As irgi tam http://www.nso.lt esu buvusi. Tikrai demesio verta svetaine… kazkada man irgi buvo noras kiles pabandyti specialiai nuo savo kuno atsiskirti, bet pabijojau, jog ten labai gali patikti
Noreciau dar koki karta sapne patirti tokius ispudzius. Bet galetu buti kiek ispudingesni nei pirmieji
Vis galvoju, gal imt ir pabandyt kas ten parasyta ? kol kas truputeli baisu ypac del tu "lervu" ir kazkaip idomiai tos apsaugos priemones atrodo 
kaip kazkoks pamiseliskas zaidimas bet jei tam pasiruosiu ir nebebijosiu gal bandysiu
Liuks tema 
Man teko pabūti kažkur netoli tos ribos. Dabar miglotai turiu jausmą, kad savo sapnuose jau esu pastebėjęs tą "ei čia jau kažkas ne taip" Šiaip naudoju terminą "suvokiamas sapnas".
Beje, noriu pastebėti, kad suvokiamam sapnui reikia daug jėgų. Visų pirma todėl, kad reikia susikaupti, nesiblaškyti. Antra - turi būti savotiškas ryžtas tyrinėti, fantazija. Pasąmonėje to dirbtinai nepadaryčiau. Todėl įdomesni atvejai nutikdavo lyg ir savaime, nors iš tikrųjų tais laikotarpiais, kai dvasiškai jausdavausi stipriausiai.
Kurį laiką praktikavau prieš miegą porą pratimų. Pirmas: sekti savo mintis kiek galima ilgiau. Nerealus dalykėlis, kai mintys pradeda dėliotis į tiesiog absurdiškus paveikslus - pvz. kalbantis šuo su kepure. O sąmonė jau nebereaguoja, jai viskas normalu Tai va, stengiausi pagauti ir įvertinti tokius vaizdus, susivokti ir palaipsniui su visa sąmone nueiti į sapną. Antras pratimas: atsigulus miegoti ant nugaros, sulenkti vieną ranką per alkūnę ir iškelti dilbį į viršų. Esmė vėlgi - kuo ilgiau išlaikyti sąmonę, kai visas kūnas užmiega. Jei tik nebekontroliuoju savęs - ranka pradeda kristi žemyn ir nubundu 
Norėjau apčiuopti momentą tarp budraus gyvenimo ir sapno.
Aišku, visam tam reikia laiko ir jėgų. O norisi rezultatų. Anyway, sritis tikrai įdomi. Įdomi ir jūsų patirtis
Aha
Visvien tokioj aplinkoj visishkai atsipalaiduot ir apie nieka nemastyt greichiausiai neimanoma. Bet smalsu butu tai pajusti
Tavoji irgi labai idpmi, ypac tie pratimai pries miega. reiks kada ismeginti, tai budas dar labiau islavinti save
Nemaisykit obe nuo lucid dreaming… lucid dreaming tai ir yra sapnas kai zinai jog sapnuoji. OBE (out of body experience) tai daugiau isejimas is kuno i astrala specialiai, atsipalaidavus, per transa. bandziau pora kartu, bet taip ir neisejo kolkas 
Šiaip manau tai yra tas pats. Kai sapnuoji tai ir yra nesąmoningas patekimas į astralą. Kai suvokį, kad sapnuoji, tampi sąmoningu astrale. Tą patį atliekant per transą, apeinama sapno/miego būsena, rezultasas - tiesioginis "išėjimas" į astralą sąmoningoje būsenoje. Taigi čia tik būdai skirias, rezultatas tas pats. Šie skirtumai puikiai aptarti knygoje, kur linkas aukščiau yra (DO_OBE).
Siandien bandziau išeiti i astrala sąmoningai, na priėjau iki tos vietos kur prasideda visokie traukuliai, bandau atsiskirti… ir i duris skambutis, aš suprantu kad skambina, bet pajudėti negaliu
. vos iš proto neišejau, po to dar galvos skaudėjimas, iš viso aplinkoje nesiorientavau kokia 1h, bet reiks dar karta pakartoti.
Kokiu būdu bandei išeiti? Skamba vos ne "pabandžiau ir pavyko". Noriu rezultatų, todėl praktines detales tiesiog geriu Pats bandžiau mintimis "išlipti" iš kūno arba taip pat mintimis atsidurti ir pilnai atkurti kokios nors vietos pojūtį, tačiau nesėkmingai.
as ir
tai prasau pasakyk kaip darei… t.y. detales, instrukcija 
as irgi bandziau 2 kartus bet jokiu purtimu nepajutau, tik kai atsikeli kestas jausmas, lyg truputi pavarges, nors gal delto kad uzsimerkes sedejau ilgokai
beveik visus siuos pojucius esu turejes ar uzmiegant ar sapno metu
kaip keista… niex nerasho
Man kažkas panašaus buvo narkozės metu per operaciją. Iki šiol nesuprantu, ar tai tik narkozės haliucinacijos, bet jausmas buvo nerealus. Iš tikrųjų papasakoti to neįmanoma. Atrodė, kad aš numiriau, patekau į kažkokią mistinę būseną kur visiškai praradau savo tapatybę ir tapau kažko vieno didelio dalimi. Ir visas gyvenimas pasirodė juodai beprasmis, viskas visiškai nereikšminga, ir visai nepergyvenau dėl to, kad numiriau. Atrodė, kad tai, ką gyvenime atėmiau iš vieno žmogaus ir daviau kitam yra nereikšminga dėl to, kad tie abu žmonės yra vienas ir tas pats. O paskui pasijutau tarsi mane kažkas vėl atskyrė iš tos visumos. Bandžiau prisiminti kas aš esu ir iš viso ką nors prisiminti - klaikus jausmas - nieko neatsiminiau. Iki šiol tą siaubą atsimenu. Žodžiu, nieko suprantamo neparašiau, bet jausmas buvo neapsakomas…
Kaip rase S.A apie kelione taip ir bandziau:- Visiškai atsipalaidavę susikoncentruokite į kvėpavimą. Kvėpavimas turi būti gilus, lengvas ir ritmingas. Įsisąmoninkite fizinį kūną, supančią aplinką ir pašalinius garsus. Sukoncentruokite dėmesį į vidinį "aš", kuris turi būti ramus, bet susikaupęs. Neįsitempkite, pasistenkite palikti savo fizinį kūną. Šiuo momentu protas turi būti atsipalaidavęs ir tuo pačiu nusiteikęs palikti fizinį kūną.
Nukreipkite dėmesį į kaktos sritį, tai yra vieta, kur vyksta išėjimas . iki to as ir priejau, panasi busena buna pries uzmiegant tik kazin ar buta traukuliai. as visa demesi skyriau i kvepavima, o po to pagalvojau apie kakta, kazka panasaus i trecia aky.