As nelinkes tiketi… Arba ar laimingi lengvatikiai
Kartkartemis imu save analizuoti, suku galva kodel toks gana nuobodus gyvenimas. 
Ir prieinu isvados, kad viso to saknys gludi mano realizme.
As daug kuom netikiu, todel man truksta adrenalino.
Netikiu jokiomis loterijomis, netikiu valdzios gerais norais, netikiu konkursais… Mane sunku itikinti, kad mane kazkas myli, netikiu, kad auksto posto zmogus i ji pateko saziningu keliu. 
Na, o jei tapciau lengvatikiu, jei kazkaip sugebeciau pazaboti savo pesimizma… 
Kas tada manes lauktu? Ko gero dar blogesni rezultatai, nes kazka rizikaves ir patyres apgaule jausciausi paniekintas, pazemintas, nuskurdintas. Gal pajusciau kersto jausma. 
Tad sedziu ir galvoju: kam geriau
Pesimistui ar optimistui?
O ka tu manai apie tai?
Gal geriau ainu pietauti…
geriausia buti per viduriuka… nei tokiu nei tokiu… kartais tiketi, kartais abejoti, kartais grieztai nusiteikti…
Haaa… Nesiparink, viskas bus gerai, as ir esu pesimistas, ir man tai labai gyventi netrukdo… turiu savo tiksla, ir dabar ji ygyvendinu, kol kokio kito nesusigalvojau… taip kad niparsia, viskas bus gerai, o lengvatikiu ir reikia ant sio svieto… Kitaip nebus is ko gyventi…
Optimistui turbut lengviau gyventi, bet man visi optimistai su savo optimizmu kaip idiotai atrodo. Mazdaug apsimeskim, kad viskas turi prasme ir gyvenimas yra grazus 
Atsibuskit! Mes gyvenam beprasmiskam pasauly 
Nu cia tau karjeriste nelabai pritariu… Kol gyveni, tol tikslas yra, o paskui tai aisq beprasmiska…
Va, matau esi mano pasekeja. Taciau as apart savo realizmo, dar esu ir saziningas. Man nepriimtina savoka karjerizmas, nors ir kaip tai siais laikais skambetu viliojanciai. Ir saziningumo nuolatos reikalauju is su manimi bendraujanciuju. Bet kur tokiu rasti gyvenime?
A kokia ta nauda is saziningumo? Dazniausiai optimistai ir buna saziningi… Ir galvoja kad su jais visi bus szainingi…
Net jeigu atsakyčiau tau, fon_Rokas, kuom geriau būt, pesimistu ar optimistu, Tu juk vistiek nepasikeisi valingai
na neįsižeisiu, kad mane idiote vadini, tiek to jau…
o šiaip yra neblogas kaip ir anegtokas į temą:
optimistas džiūgauja, koks gražus gyvenimas, koks pasaulis nuostabus ir kaip gera gyventi. pesimistas baiminasi kaip taip ir yra.
na aš pati esu linkusi manyti, kad pesimistui gyventi sunkiau. gal dėl to, kad pati esu optimistė, ir stengiuosi manyti kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, o ne nėra to gero kas neišeitų į bloga 
žinoma, optimistas savo optimistiškomis mintimis guodžia save ir lengviau jam gyventi. ir nesuprantu, kam optimistus vadinti idiotais jai jiems gyvenimas su optimistišku požiūriu yra daug lengvesnis, įdomesnis ir geresnis 
pagal karjeristę taip išeina, kad būkim visi pesimistai, būsim bendram katile kuriam visi ir svarstysim koks gyvenimas beprasmiškas ir ot, tada bent jau būsim protingi, kad sugebam matyti beprasmiškumą sorry, bet be ryšio sakyčiau 
jei nori matyti aplink vien bloga-matyk, bet tada nereikia reikšti neapykantos ant to kuris džiaugiasi gyvenimu ir yra laimingesnis gal būtent dėl to, kad tiki gerumu, grožiu net jei jo ir nėra !
tą optimistą laikyti tas pats yra kaip ir vaiką laikyti idiotu. vaikui kažkodėl nieks iliuzijų negriauna, net gi skatina pasaulį matyti tik gražiąja prasme, o va suaugęs žmogus kažkodėl turi nusikratyt rožinių akinių nes jam jau nebe 5 ? kvaila sakyčiau. valio jei tik žmogus per visas negandas ir sunkumas sugeba išlikti optimistu 
iš to tik reikai mokytis ir imti pavyzdį, o ne verkti vienam ant kampo atsisėdus kad nieks nemyli, koks aš nelaimingas ir kad niekur nėra prasmės
tokia mano nuomonė 
Matai, Karolina, kiekvienas savaip suprantame tiek optimizma, tiek pesimizma. O iseinant is to ir kuris is ju yra realistas.
Taciau negi galima dziaugtis 30-meciais vaikais? 
Negi artimo zmogaus kvaili poelgiai gali nenervuoti
Va, sakykim mano vienas draugas neturi darbo. Ir pajamu is niekur kaip ir negauna. Na atsitiktiniais darbeliais verciasi. tai kartkartemis ji pavaisinu, noriu padaryt jam malonuma. Bet kai matau, kad jis kas savaite perka TeleLoto bilietus ir taip jau eile metu tikisi laimet milijona, pasidaro pikta. 
Zinoma, “plastmasinis”, bejausmis zmogelis drebtels - “neturek reikalo su tokiu ir problemos nebus” Bet, pala
Gi jis mano draugas ir as neesu bejausmis, kad taip padaryciau. Ir ima tada siutas, kad kisa savo duonos kasni paskutini kazkokiems milijonieriams, kurie tikrai niekada neduos atsitiktiniam zmogui islosti nors kiek didesnes sumos.
tur ez i visks normale!
Perlus renki vis dede11?
prie ko cia perlai, panke?
s.u.d.a klausi, s.u.d.a ir atsakau!
o vat as visur matau tik tai kas gera ir blogo stengiuos nepastebet 
niekada neparodau blogos nuotaikos ir tada mn ir mano draugams buna laaabai gerai
hmmm…nzn…tikraij nzn…wisko yra pas visus po biski…wisi esam asmenybes kurie masto kitaip ir vsio…nemano kad galima buti vien tik optimistu…hmmm nzn…
pritariu, kad kiekvienas supranta savaip o realistas kuris iš jų ? manyčiau nei vienas, nes vienas galima sakyti mano viską realiai tik su pipirų priemaišom, o kito realybėj cukraus pudros pridėta
na va, ir paaiškėja kad kiekvienas optimizmą supranta savaip. aš tikrai ne už tokius, kuriems 30 ar dar daugiau bet mąsto kaip vaikai. aš už tokius kuriems nors ir 50, o jų gyvenimas buvo duobėtas kaip niekieno kito, o jis dar sugeba šypsotis ir tiki, kad gyvenimas jam dar atsilygins gerumu…arba jei ne, tai neš toliau savo kryžių, nes taip jau lemta… nors žinoma, kiti vėl gi, tokį mano požiūrį gali laikyti vaikišku
dėl bilietų pirkimo, tai aš nieko prieš, nors žinoma galėtų jis tuos pinigus pataupyt ir už juos geriau pagyventi, bet geriau jis tegu perka bilietus ir tiki kad va, jam pasiseks, o ne burba atsisėdęs kad viskas, jam jau amen, LT niekur jis darbo neberas, ir nebėra prasmės čia net bandyti kažką daryti dėl darbo, geriau už sutaupytus pinigus karstą nusipirkt na gal čia per aštriai, bet mano nuomonė geriau jis tegu perka bilietus. bet čia juk galima rasti ir aukso viduriuką, nes geriausia būtų, jei jo optimizmas pasireikštų darbo ieškojimu, nenuleidimų rankų (nors gal ir nenuleidžia). ir beje, čia jau pasireiškia jo ir charakterio savybė, juk ne kiekvienas galėtų aip sakant “sėdėt draugui ant sprando”. kitą žmogui jau vien tai verstų irtis pirmyn ir kažką daryti, nes jei jau draugas taip sakant turi vos ne išlaikyti, na tai jau čia pačiam tam žmoguj problema nors aišku,vėl gi, jei tikrai darbo neįmanoma surasti, tai kas jam belieka, kažkaip juk reikia gyventi, tai gyvena iš tavo kišenės nors galėtų neprikt bilietų ir gyvent iš savo… bet kitas atvejis, kai žmogus tingi ieškot darbo ir perka bilietus tikėdamasis kad laimės pinigų ir nereiks devinto prakaito lieti. tada jau jis ne optimistas, o sakyčiau didelė tinginio pantis
na va, kiek prirašiau, kaži ar išėjo petrteikt žodžiais ką norėjau pasakyt
As hipis, ne pankas.
Ir gal todel sutinku tik su antraja tavo atsakymo dalimi. 
Isejo, Karolina, Isejo Tik, kad tas bilietu pirkimas nereiskia, kad zmogus nuo to tampa neniurzglus. Nepasiteisinusios islaidos ji daro dar labiau suirzusi, bet jis vis tiek aklai tiki savo sansu, o jo nerades vel sinta.
O as netikiu loterija, tad man tampa nuobodu gyventi, nes nerandu prasibaskymo nuo realybes saltinio