Ar norėtumėte gyventi amžinai?
Joa… as tikrai noreciau gyventi amzinai… Juk kaip idomu stebeti pokycius visuomeneje, pazinti supanty pasauly, pajusti mokslo progresa… Jega… 
Per zmogaus gyvenima to padaryti neimanoma 
As norėčiau gyventi amžinai vien dėl to, kad aš jau esu gimęs, nesvarbu koks aš, bet aš privalau stengtis, tobulėti tiek fiziškai, tiek protiškai, privalau stengtis iš visų jėgų (nors kartais būna sunku). Aš pasižiūriu į savo mažo nuotraukas ir paklausiu savęs: ‘‘dėl ko aš čia?’’ Aš negaliu savęs nuvilti.
Aš manau, kad tai pagrindinis žmogaus uždavinys - kuo ilgiau išlikti gyvam, o tuo pačiu stengtis kelti savo gyvenimo kokybę (tik ne kitų žmonių sąskaita).
Čia taikliai pasakyta 
Šiaip, amžinas gyvenimas tikrai įmanomas, tik reikia įdėti truputi pastangų, jei to tikrai nori. Juk mirštame tada, kai miršta kūnas. Vadina belieka pakeisti senąjį kūną į naują, ar senąjį “atnaujinti”, kas kažkiek laiko, ir toliau gyveni 
O dar tuo labiau, kad ir senasis kūnas tikrai gana ilgai “temps” šiais laikais, kadangi yra galybė vaistų nuo visko, o ir aš manau, kad visai netrukus ir širdį, ar plaučius galėsime įsigyt parduotuvėj, taip, kad tiesiog nuostabu
Na dėl vaistų ir organų pakaitalų tai aš čia nesutinku, aš labiau įsivaizduoju, kad žmonės turėtų be technologijų bandyti kūna lavinti. Aš manau, kad mūsų dvasioje, prote ir aplamai visame kūne slypi didžiulė jėga ir galimybės, bet mes nemokame jomis pasinaudoti. Todėl reiktų savo pačių ir technologijų (tik kaip pagalbine priemone) pastangomis stengtis kuo daugiau išsiaiškinti, kad žmogus taptų kuo mažiau priklausomas nuo tų pačių technologijų ir savo pagrindinių poreikių.
Tikrai ne. Gyvenime per daug kančių kurios mano psichikai gali smarkiai pakenkti, o man to nereikia…
Man labai keista, kad visi taip bijo gyvenime pasitaikančių sunkumų. Gyvenime būna ir pakilimų ir nuopolių. Jei nepatirtum sunkumų negalėtum patirti ir džiaugsmo,nes visada turėtum tai ko nori.
tai mano viena iš svajoniu,bet
butu gerai,kad to eleksyro paragautu ir
man artimi žmonės
Čia šiaip apie amžinybę, kaip galima ją pabandyt įsivaizduot. Kažkada dar mokykloj vienas mokytojas pasakojo:
Stovi kilometro aukščio, kilometro skersmens į kūgį smailėjantis deimantinis kalnas. Kartą per 1000 metų ant kalno atskrenda varna pasigaląsti savo snapą. Kai to kalno nebeliks, bus praėjusi viena amžinybės akimirka…
nenorėčiau. bet ir nenorėčiau anksti mirti.
Amžinai norėčiau gyventi tik tuo atveju jei amžinai gyventų ir visi man artimi, bei labai brangūs žmonės. O šiaip jei viena tai ne. Būtų perdaug sunku stebėti kaip aplink mane miršta visi mano mylimi žmonės, o aš vis lieku gyva. Perdaug sunku.
nea, gal visgi nelb norėčiau, nes kartais būna taip negera gyvent, jog palaiko tik mintis, kad tai viskas vieną dieną baigsis… O jei nepasibaigs - į psichūškę 
Na, norėčiau kokius 300 metų išgyvent
norėčiau, bet tik tuo atveju, jei visą laiką likčiau kokių 25-30 metų
Tikrai nenorėčiau gyvent amžinai. Priprasti prie žmonių ir atėjus laikui juos visus laidoti… Hm… čia ne man. Pasidaryčiau cinikė, kuri neprisileidžia jokio žmogaus pakankamai arti. O tada gyvenimas taptų visiška beprasmybe.
ir kas tau taip susikloste, kad kategirskai nenori amzinybes?
na jei su manim gyventu amzinai ir visi mano mylimi zmones, tad kodel gi ne?bet…bet vis tiek tektu matyt kaip zmones sensta ir mirsta aplink mane, kaip kencia mano mylimi zmones, nes jiems brangus zmones iskeliauja.tad geriau nugyventi tiek tiek tau skirta, bet nesvaistant laiko veltui, o bandant igyvendint savo tikslus ir svajones
lapkricio menesi mire senele 98 metu.Ji kartais sakydavo ,kad pavargo gyventi ,nebegali matyt kaip is gyvenimo iseina jos draugiu vaikai ,kitu ir anukai .Tad ir as jauciu nenoreciau tiek ilgai gyvent.
norečiau
nes man rodos, kad gyvenimas visada per trumpas ir visada yra noras dar kažką nuveikti. Galbūt norisi gyvent amžinai dar ir dėl to, kad netikiu pomirtiniu gyvenimu ar pan.
Ar noretumete paragauti nemirtingumo eleksyro, t.y. gyventi amžinai?
nenoriu gyvenimas tai kancia, o kam kankintis visa amzinybe???