SAkyciau reiketu atskirti Dvorterjera(tikiuosi bildukas nesupyks,tauta taip vadina) nuo mishruno. Mischrunas tai dvieju veisliu mishinys, nes tevai dazniausiai du, o dvorterjeras ish viso neaishkios kilmes. Sveikatos prasme, dvorterjeras tikrai turi pranashumu priesh veislinius (tai tik mano nuomone), todel, kad jie ishlike naturalios atrankos budu: jei mazylis stiprus , jis ishlieka, jei silpnas - zuna, niekas su jais nesipopina. O daugeliui aviganiu veisliu, tame tarpe ir vok. aviganiui, tik 100 metu, be to pridekime visus imbridingus ir veiseju pastangas ishsaugoti visus mazylius vadoje (ne ish blogosios puses). Del siu priezasciu manau, ypach jaunu veisliu sveikata, tikrai nukencia.
"… uu-x… nemyli musu… kad tik be meiles kirpdama, uodegytes nenukirptu…
… o gal…? o gal… nelaike, tai ir nezino, kokie mes galim buti nuostabus draugai… niu ne, aisku, mes parodom netinkam…
tikriausiai ji bendrauja tik su sau lygiais diplomuotais kolegomis
… … "
… nemaciau ne vieno mysciojancio shuns, gal cia netiek kokios nors rusies beda, o labai individualus dalykas, susijes su jo sveikata, gal kiek psichine sistema…
maniskis, nors ir be dokumentu- nesivercia liezuvis nei kiemsarginiu, nei lenciuginiu vadint- nes net nezino "su kuo lenciugas valgomas" , dar ne kartelio per savo gan ilga gyvenimeli nera kambary pasisiukslines…
jei kam pasakau, kad pasitaiko net para ar daugiau neisvesti i lauka, o grizus nerandam ne laselio, visi tik stebisi… bet taip yra
Turiu ir as nekilminga suneka. Ir man isvis jokio skirtumo kad jis tiesiog ‘dvornia’ Uztai koks mielas , visada linksmas ir taip jau myli seimininka …mmmm
Man mišrūnai labai prie širdies. Mano pirmasis šuo buvo mišrūnas ar dvorterjeras (jokio skirtumo kaip pavadinsi). Na nuostabus šuo. Gal ir dabar laiyčiau tik tokius, jei tik nebūčiau susižavėjusi prancūziukais. O mamka iki šiol tik kalba, kad jei laikyti tik kieminuką. Bet ji norėtų labai labai mažiuko, o turguj imant tokį neaišku kas išaugs Na galbūt aš grįšiu pas ją su visais šunimis, tad nustos svaigti
O dėl dvornių gali štai ką pasakyti. Auginau jaunystėje visokių dvornių ir baltų ir juodų ir rudų ir kudlotų ir nelabai. Bet tarp jų buvo tokių šunų kuriuos aš su didžiuliu ilgesiu, malonumu ir didžiule nostalgija prisimenu dar ir šiandien, prisiminsiu dar turbūt ilgai. Turbūt jie ir liks mano mylimiausi šunys.
p.s. niu gerai, pasakysiu…, kaip as supratau: pelytes patampe katina uz usu, o jis, nors ir ne itin naiviai, kaip Leopoldas, atsikirto…
bet uztai tu uzstojai kiemsargiukus…
"… uu- x… ir man tokie zodziai laaabai prie sirdies… " - isamsetu patenkintas kiemsargiukas…
is turgaus tikrai, kad neaisku, koks uzaugs… gal reiketu pasiklausinet zmoniu, kad zinotum is ko imi…
mes savo "bachura" paemem is kaimynes, vadoj jis buvo vienintelis toks mazas (kai paemem menesio- buvo tik sulig kumsciu) ir neiprastai melsvos su smeliniu atspalviu spalvos o pati plauko virsunele juoda…