Žmonijos ateitis (kybernetikos ir bioinžinerijos kontekste)
Kad geriau suprastume vienas kito vizijas, vertėtų nusakyti kaip suprantame tobulą žmogų ir jo poreikius.
Yra aiškūs žmogaus poreikiai - pavalgyti, apsirengti, turėti stogą virš galvos. Galima sakyti, kad iš esmės tokie mūsų poreikiai yra patenkinti. O kas toliau
Aš nemanau, kad toliau žmogui tobulėti padeda technikos vystymas. Pvz., aš nemanau, kad žmogui idealu gyventi dangoraižyje, skraidyti reaktyviniu lėktuvu, sprogdinti atomines bombas ar žaisti kompiuterinius žaidimus. Technika kai kur palengvina gyvenimą, bet žmonės kartu tampa nuo jos priklausomi. Lyg viskas vystosi ir tobulėja, tačiau rezultate turime daugybę silpnų, nervuotų, nutukusių, kompleksuotų, bendrauti nemokančių, nesavarankiškų, užsidariusių, nelaimingų žmonių. Ir kai kurie tokie parametrai su laiku tik blogėja. Tad būtų logiška iškelti klausimą - ar tikrai teisingu keliu einame?
Paskaičius senų laikų knygas - kad ir kelių šimtų metų ar vos ne tūkstančių metų kartais iškyla klausimas - ar dabartiniai realūs kasdienybėje žmogaus sau taikomi reikalavimai kartais netapo žemesni Man asmeniškai išsivystymo (ar progreso) rodiklis yra būtent žmogaus sau taikomi reikalavimai, o ne technikos lygis. 
Grįždamas prie minėto klausimo “o kas toliau?”, atsakysiu, kad mano manymu, toliau turėtų būti harmoningas visapusiškas vystymasis, harmonija su gamta, pažinimas. Psichoenergetinio 
kelio galimybės aprašytos K.Kastanedos knygose, kažkas kažkiek minima V.Megre knygose apie Anastasiją. Dabar žmogaus išsivystymas yra labai neharmoningas - su technika susijusiai sričiai skiriama daug dėmesio, o kitos sritys apleistos, kai kurios tartum netgi neegzistuoja iš viso.