“Reikia trokšti ne vargų, o dorybės, kuri padeda juos iškęsti”. “Nebėgsiu į mirtį nuo ligos, jei ji išgydoma ir negadina sielos. Nekelsiu rankos prieš save iš skausmo: tokia mirtis būtų pralaimėjimas” Seneka
…netikiu,kad yra zmoniu, kuriems visada viskas gerai, bet koks kylantis klausimas, del smulkmenu or…jau kelia problema ir vercia galvoti sprendimo budus ir pan…o kai vieno ar kito klausimo atsakymas nepriklauso nuo zmogaus [t.y. jo ziniu ir pan.]…ji tai pradeda slegti…ir bach…tik ka buves tiesiog laimingas zmogus…tampa preisingybe, kuria kyla visokiu piktu keslu…
m…perskaičiau pirmą žinutę ir pagalvojau: Faustas. pastarasis tai taip ir turėjo padaryt: kai patiria visus gyvenimo malonumus, ištaria Sustok, akimirka žavinga ir keliauja tiesiai į pragarą. atsakymas į klausimą, manau yra toks: priklauso nuo to, kos žmogaus gyvenimo tikslas. jei pažinti visus džiaugsmus, tai taip, kai tampa visiškai lamngas t.y. patiria visus gyvenimiškus džiaugsmus, gali sau ramiai nusižudti. mano gyvenimo tikslas yra ne pažinti, o nuolat gyventi laimingam. aš žudyčiaus tik tada, jei nebeliktų jokios vilties patrirti bent mažiausią džiausgmą…
žinoma, kad tokių, kuriems visada ir viskas nėr (tiksliau netikiu, kad yra). ale tokie užplaukimai tikrai būna ir daugeliui. pvz beveik visą šią vasarą aš galėjau drąsiai pasakyti: esu 100proc laimingas 
kodel tu toks tikras, kad tas kitas gyvenimas bus 
…
As del nieko nesu tikras… As tiesiog tikiu… 
…uzplaukimu buna, tciau tai ne ilga laika…tarpsniai, akimirsko… 
…
negali.
mes čia pagrindžiame savo nuomonę 
Ne, negali. Savižudybė yra (subjektyviai nepakeliamo) skausmo - psichologinio, fizinio - pasekmė. Yra tokių, jei taip galima pasakyti, socialinių savižudybių - pvz., kamikadzės, ar tokios, kaip literatūriniai Pilėnai. “Tiesiog” nieks nevyksta. Tik priežastys ne visuomet matomas iš šalies, o kartais jų neįsisąmonina ir pats žmogus. Neįsisąmonina - dar nereiškia, kad tai neveikia. Kad ir toks pasakymas “nusižudyti iš nuobodulio”. Jei kada teko gyvenime jausti tokį nuobodulį, kad net kyla minčių apie savižudybę, matyt, suprantama, kad tas nuobodulys - bejėgiškumo, liūdesio, nusivylimo, “užstrigimo”… etc - tokių labai blokuojančių jausmų ar išgyvenimų kompleksas.
pats pasakei “atrode besidziaugiantis gyvenimu”. Gyvenima mylintis zmogus niekada nepakels rankos pries save. tam reikia labai didelio pasiryzimo. as tai zinau…
ai nu kam reikia dirbti darbus, kuriuos kažkada už tave nudirbs likimas ir pasitrauksi iš to gyvenimo. bet, žinoma, gali. 
Pastebima, kad įgyvendinus žemiškus troškimus žmogui kyla naujas noras, siekimas kažko neaiškaus, nesuvokiamo, to, ko jis negali tiksliai išreikšti ir apibūdinti. Į visus klausinėjimus ir aiškinimus žmogus, užuot apibūdinęs, ko trokšta, atsako, kad tiesiog nori, tiksliai nežino ko, bet visame pasaulyje neranda to, ką galėtų įvardinti savo trokštamu objektu. Tokie žmonės savo būseną vadina depresija. Tai sukelia daugybę skyrybų. Žmogui būtina kažką keisti savo gyvenime, ir jis mano, kad nauja šeimyninė padėtis gali priartinti jį prie trokštamo tikslo. Dažniausiai po to atsiranda tuštumos jausmas, nusivylimas nauja būsena, dar didesnis vienišumas. Daugelis žmonių naujo troškimo kažkam nežinomam atsiradimą traktuoja, kaip troškimą kažkam aukštesniam, dvasiniam, anapusiniam. Vis daugiau žmonių jaučia tai savyje ir papildo narkomanų, psichologų pacientų gretas ir pan…
…senos dogmos… O ką naujai žmogus pasaulį išvysta? Ar pasidarė kitoks- ne gamtos dalis? Tos senos dogmos keliauja šalia žmogaus: gyvenimas- mirtis. Buvo žmogus visa kuo laimingas ir … nusižudė… Sakyčiau, sureikšmint save norėjo. O pasaulis gyvavo ir gyvuos. Savižudybė dėl ko nors nepakeliamo (dvasinio ar fizinio skausmo), dėl beprotystės- gali priimti, kad tai tokia išeitis tokioj situacijoj. Bet ką žmogus nori įvardinti būdamas laimės pilnatvėj savižudybe? Ach, koks absoliutas aš, o kaip beprasmiška gyvenime… ir ta laimė- nieko “*bliamba*no”- nusižudau. Toliau nėr ką čia naujo atrast. Viskas pažįstama ir pažinta. Negi? Tai ką gi… daug pasaulį paliekančių ir ne tokių ir žinau, kad po manęs bus kas matys prasmę ir laimę ten kur aš gal net nenuspėjau ją esant. Nemanau, kad iš išmintingumo verta žudytis. Senos dogmos tuo jos ir senos, kad jos tinka praeičiai ir ateičiai. Gal kas sukurs ir įrodys naujas? Tai kur gi tie sokratai, saliamonai naujieji?..
matyt ponas nezhinai kas yra depresija kad siekima kashko naujo vadini ja. Kaip supatau kad tiesiasuias kelias i narkomanu, psixologu pacientu ir tt gretas tai troshkimas kashkam aukshtesniam ? yra psicihiatrijoj tokiu ligu kur nedaznos haliucinacijos ir nereacionalus mastymas deja gydimas dazhnai buna bevaisis arba laikinas, taigi tie kur pradeda su kosmosu bendraut tai greit pacientais ir tampa .
oho, kaip ego uzkliude tamstos. 
Oi, ne ta intonacija, ne tas rakursas: ego uzkliude… Mestelta mintis, tema, bet kur autoriaus pagrįstas teiginys? Kazko truksta. Gal tik komentarai, kad ne taip suprato, senos tieosos tarsi netinka. Tai va ir šiek tiek provokuoti norisi, kad žinoti, o kas naujai, o kas kitaip?.. Tai ką tokio gali pateikti, kas čia pagaliau tokio išmintingesnio ar kitoniškesnio. Komentarais sotus nebūni… Tai gal iki galo mintelę?.. 
Va cia idomu…:} Atrdoyti jis gali bet kaip… 
Bet ar zinai kas dedasi jo viduje? 
liga ateina greitai greitai vakar sveikas siandien ligonis. o siaip galiu pasakyti kodel… todel kad dauguma savizudybiu buna neplanuotos ir daromos ekspromtu. va staiga uzplauke… ta diena gavo bloga pazymi (jei mokes) issiskyre su mergina pralose pinigu susibare su draugu/ais su tevais. nusprende kam cia jam gyventi ir “atkersijo” (bent jau jis taip mane). juk kai susinervini (isiplieski) zmogus gali daug ka padaryti. o pvz. miegas issprendzia labai daug problemu. susinervinai eik prigulk nusnausk ryt atsikeles i ta didele “problema” jau ziuresi kitomis akimis…
nemanau, kad toks ima ir zudosi …
jei būtum paskaičiusi temos komentarus, būtum pamačiusi, kad tavo manymas su realybe šiek tiek prasilenkia 