siluma tavo mane gundo, akys stulbina, kunas svaigina,
plaukai zavi. tavo meile mane palaiko ir leidzia pasijusti
reikalingu, daro laiminga…
kai man pasidaro labai liudna as pradedu galvoti,
kam as mokausi, kam as dirbu, kam as apskritai egzistuoju,
juk niekam as nerupiu, taciau pries akis matau tavo
miela veideli ir pasaulis nusidazo rozinem spalvom
siluma tavo mane gundo, akys stulbina, kunas svaigina,
plaukai zavi. tavo meile mane palaiko ir leidzia pasijusti
reikalingu, daro laiminga…
kai man pasidaro labai liudna as pradedu galvoti,
kam as mokausi, kam as dirbu, kam as apskritai egzistuoju,
juk niekam as nerupiu, taciau pries akis matau tavo
miela veideli ir pasaulis nusidazo rozinem spalvom
[/quote]
Nenoriu nieko is taves,
nei silumos, nei kuno,
jau privarei tu ant manes,
lyg pelkiu tikro liuno…
Plaukai? Sypsnys?
Tik tiek tau vaike reikia?
nebuvo to,nebus,
ir kam gi tau to reikia?
Nepyk, nekeik manes,
jei liudna tau seniai,
nes niekad nieko nezinai,
kas bus tave prakeikes…