Gyvenantis Anglijoje Graikas YORGOS LANTHIMOS yra tikra kino autorystės žvaigždė Lietuvoje. Vis dėlto, nustebau, kad kukliai iki tol sales užpildantys lietuvaičiai, į šio filmo pirmo parodymo seansą per „Scanoramą“, visiškai iššlavė bilietus. Taip, su kiekvienu nauju filmu Yorgos Lanthimos tampa ne tik žinomesnis, populiaresnis, bet ir artėja prie išsvajoto kino Oskaro. Bene tris kartus jo filmai buvo nominuoti ir vis artėjama prie tikslo. Filmas labai gerai kino kritikų vertinamas, Venecijos kino festivalyje laimėjo geriausio filmo „Auksinį liūtą“, Holivudo užsienio spaudos asociacija įteikė 2 pagrindinius savo AUKSINIUS GAUBLIUS (geriausias metų filmas miuziklo ir komedijos kategorijoje bei Emma Stone – geriausia aktorė), daugybė nominacijų britų kino apdovanojimuose BAFTA. Žodžiu kai mūsų žiniasklaida skalambys apie Oskarų teikimo šventę ir jos herojus, nepamačiusiems šio filmo turėtų užplūsti kultūrinio nepilnavertiškumo jausmas :). Na, o jeigu taip ir atsitiks, apgailestaujančius dėl praradimo žemiau paguosiu ir iškilusiomis abejonėmis filmo grandioziškumu…
Yorgosas Lanthimos išpopuliarėjo būtent per kino festivalius. „Kino pavasaryje“ rodytas drąstiškos psichologijos „ILTINIS DANTIS“ apie despotą tėvą, įkalinusį šeimą viloje, kas taip 2010 m.atliepė realybę Austrijoje (tik ne vila, o rūsys čia buvo), stipriai intriguojančio siužeto „OMARAS“, kiek daugiau tradicinis aštraus buitinės prievartos siužeto „ŠVENTOJO ELNIO NUŽUDYMAS“ bei į kostiuminę dramediją įvilkta jau britiško humoro „FAVOROITĖ“, pasižyminti talentingais aktoriniais vaidmenimis. Nesinorėjo priimti kai kurių kino kritikų pastebėjimų, jog populiarusis kino kūrėjas žaidžia žiūrovo jausmais, išnaudoja gudrų poveikį žiūrintiesiems, kad pasiektų reikiamą efektą. Ir nesutikau su jais, kad talentingasis graikas naudojasi kitų kino meistrų atradimais, pavyzdžiui austrų genijaus Michael Haneke. Keista, kai Lanthimos’ą dėl „Prastų reikalų“ (POOR THINGS) ėmė visi liaupsinti, man „atsivėrė akys“. Bet viskas iš eilės.
Šis filmas yra pirmasis grynai komedijinio žanro, nors favoritė jau buvo su stipriais graiko pajuokavimais Anglijos istorinės dramos fone. Dabar ekranizuotas to paties pavadinimo Alasdeiro Grėjaus romanas apie naująjį Frankeišteiną ir jo eksperimento auką, tapsiančią pagrindiniu personažu. Pas mus juosta pristatoma kaip romantinė mokslinės fantastikos komedija. Moksliškiau būtų – juodoji komedija stimpanko žanre. Edukaciniais sumetimais dera parašyti kas tas stimpankas – fantastikos žanras, kurio veiksmas vyksta anachronistinėje Viktorijos epochoje arba alternatyvioje jos versijoje. Kietai!
Komedija tikrai „kietai“ suręsta, tviska prabanga, išmoningumu, fantazavimo polėkiu. Siužetas dėkingas išraiškingam kino pasakojimui – neapsikęsdama vyro terororo, žavi jauna nėščia moteris šoka nuo tilto. Leisgyvę ją išgelbėja naujesnių laikų daktaras Frankeišteinas, kuris savo eksperimentiniais metodais sugeba moterį atgaivinti, panaudodamas negimusio kūdikio smegenis. Moteris po operacijos ir atgimsta su… kūdikišku protu.
Mačiau, kaip blizga akys Scanoramos žiūrovų stebint kaip visų įsimylėtos iš „Kalifornijos svajų“ (LA LA LAND) EMMA STONE vaidinamos Bellos herojė pažindinasi su jai visiškai nežinomu pasauliu. Pagaudavau save – ar nepervaidinama? Bet vijau šalin tokias mintis – juk fantastiškai ištraukta iš mirties su kūdikio protu bus išties sutrikusių judesių ir elgsenos. Bet kodėl tokia ribota vos paeinanti asmenybė gali suktis valso žingsniu?! Ar ne per didelė aktorės fantazija?Įdomu, ar jūsų nekliudys panašūs pamąstymai, ar bus viskas o’key, kaip yra daugumai žiūrovų. Greitai Bella suvokia, jog yra laikoma narvelyje ir pasineša su gražbilystės meną įvaldžiusiu advokatu kelionėn po pasaulį. Nesuvokianti kaip funkcionuoja pasaulis, moteris stipriai mus juokina laive. Atsidūrusi Paryžiuje, Londone, ar kitur, ji toliau pažindinasi su pasauliu. Yorgosas Lanthimos su savo komanda naudodami specialius filtrus išradingai pateikia ypatingai spalvingą reginį, tokį, kokį išties galėjo matyti žingeidžioji Bella anais laikais. Nemažai vietos skiriama mums linksminančiam protagonistės seksualinio reiškinio atradimui. Čia jau neatlaikys net ją įsimylėjęs advokatas…
Viskas labai gražu, profesionaliai meistriška. Tačiau man „badė akis“ režisieriaus pastangos pataikauti masiniam žiūrovui jį linksminant, ieškoti motyvų jį tikrai džiuginančių. Pavadinčiau tokį elgesį su žiūrovu ekonominiu terminu „spekuliacija“, kai savo „parduodamą“ kurybą stengiamasi padaryti kuo efektingesne reagavimui. Išties, salė ir prunkščia, ir kartais kvatoja, matydama manieringą labai ryškių kino žvaigždžių vaidybą. Kažkodėl Holivudo klišių ir tradicijų raiška man visai netrukdė vasarinėje „Barbėje“, bet čia – kliuvo…
Būtina išskirti filmo žvaigždes: minėta EMMA STONE, tikrai rimta kandidatė Oskarui, WILLEM DAFOE, Holivudo klasikas, nereikalaujantis atskiro pristatymo. Ekscentriškąsis advokatas MARK RUFFALO („Sensacija“, „Kuždesių sala“ ir kt.|) taip pat daugeliui bus atpažįstamas. Labai norėčiau pasidžiaugti 80-mtmetį ką tik atšventusios Rainer Werner Fassbinder žvaigždės HANNOS SCHYGULOS ryškiu „inkliūzu“ ekrane. Gal prieš dešimtmetį ji buvo „Kino pavasario“ viešnia. Ir netikėtai visiems pareiškė, kad norinti surengti savo koncertą. Festivalio vadovams teko skubiai arenduoti Šv. Kotrynos koncertinę salę. Schygulos autobiografinis muzikinis pasirodymas buvo įspūdingas!
Taigi, didelių finansinių resursų „Prasti reikalai“ bus populiarūs. Žiūrovai linksminsis ir gaus gerų emocijų. Bet ar nedegraduoja graikas, pasukęs į visiško holivudo kelią?
Nežiūrint išreikšto skepsio, labai rekomenduoju. Esu tikras, kad ši rafinuota komedija padarys įspūdį.
Seansai visuose kino teatruose.
