Vienatve arba visas pasaulis ir tu
Gyveni, stebi, patiri ir supranti, kad viskas, kas atrodo yra tau, su tavimi yra visiskai ne tau ir ne su tavimi, nes zmogus viduje yra vienisas; pazistami, draugai, seima tera tik fonas tavo gyvenime, nes niekas neisgyvena lygiai to paties, kaip ir tu; guodziantis tave mato, bet nesuvokia kaip tu jautiesi, o tai skaudina, nes tada lieki vienas vieninteliausias su savo skausmu ir sirdgela…
jo tiesa…tiesa,kaip sakoma kiek beturetum draugu mirsi vis tiek vienatveje…
Deja…
tai jau tikrai
ne visai taip
kokie tavo argumentai?
na toks jau tas gyvenimas,reikia su tuom susitaikyti it gyventi !!!
negu visada dejuosim del to. gi nuo to =niekas nepasikeis !
gimstam vieni, mirstam vieni, tox gyvenimas…
Skaudi gyvenimo tiesa, bet svarbiausia - apie ja daznai negalvoti, nes tada is viso nieko nesinori daryti
Na tik nereikia visko dramatizuot. Aisku nieks negali ilysti i kito kaili, bet mazdaug isivaizduoti, bandyti suprast ka isgyvena artimas zmogus - imanoma. Arba tiesiog but salia. Ir nereikia but egoistais, mazdaug "jei man blogai, noriu kad artimi jaustu ta pati" 
Jei nieks negali isgyventi tavo sirdgelos, dar nereiskia, kad esi viena O siaip, neblogai but ismokti buti vienai, t.y. gerai jaustis vienai, tada ir draugai ar seima nabus fonas tavo gyvenime 
yra gimines, kurie visad aciras salia, tik pasauk. kaip ir as, jei jiem reix. yra keli draugai, kurie visad bus salia, kai reix. as irgi stegsiuos but salia, kai jiem to reix. jei nori, gali but vienas minioj. jei nori, gali salia jaust zmogu, esanti toli toli