Veikti ar stebėti?
bet chia ne juokai. mintis geniali. tik ash dar negirdejau, kad kokie nors zmones, zmoniu grupes, religijos ar filosofijos to mokytu… o
shiaip butu idealu nors ne visada. kartais matyt tai uzknistu. bet shtai tarkim teatre save stebet labai praverstu…
Norinčių gal ir daug, bet kiek iš tų norinčiųjų tikrai užliptų ant scenos…
nieko, svarbu, kad noro butu, o visa kita galima sutvarkyti
[quote]ir steBeti, ir veiKti patinKa
bet veiKti 0971209730197230879831 kartu malOniau
na tai tave irgi priskaichiuosim i veikeju grupe.
bet shiaip idomus klausimas, kai pagalvoji. nes ish jusu atsakymu matosi, kad nera vienareikshmishkumo vadinas ateity turesim ir kas veikia, ir kas stebi. man del to smagu kazkaip
Priklausomai ko i ta scena lipi - sokti,dainuoti,vaidinti…
Daugeliu atveju siaip ar taip labiau noreciau atsidurti ant jos,jeigu tik jausciau,kad esu tam pasiruosusi
o tam ruoshtis nereikia. tiesiog reikia lipti ir ten ka nors daryt. ash taip ir pradejau, lipau ir tiek. gavosi kazkas. neblogai gavosi. ir vat pasilikau ash ant jos. tikiuosi, nieks manes ish ten neishvys
Sunku nuspręsti, ką labiau mėgstu: ar veikti, ar stebėti. Man tai turbūt vienodai svarbu. Labai mėgstu pati kažką kurti, improvizuoti, ieškoti ir atrasti, pajusti į tave žiūrinčius žmones, užmegzti su jais dialogą ir t.t… Bet man labai svarbu yra ir stebėti profesionalus scenoje. Pamatyti ir isgirsti jų intonacijas, jų daromas pauzes, jų ryšį su publika. Stebėdama galiu mokytis ir kartu pajusti tą teatro stebuklą, kurį gali pamatyti iš kitos - stebėtojo pusės.
chia tiesiog zodis zodin nusakyta mano pachios pozicija. matyt turim chia kazka bendro
veikti man patinka vaidinti… tai nzn… seip is dalies ir tas ir tas man patinka, ir jauciuosi ir scenoj (nu aisq as beveik ten nebunu, bet per mokkylos ten renginius…) ir budama tik stebetoja gerai
Vat, man patinka tas ir yra žiauriai faina, kad žiurėdamas spektaklius profesionalių aktorių stebi juos, jų judesius ir tai padeda net ir pačiam.
stebėti trupinėlį,o veikti daug.tik ,kad jėgų visuomet būtų tiek kiek reikia
Visad maloniau veikti nei būti pasyvia stebėtoja(bent jau tokia mano nuomonė)(:
Veikdamas- tai yra vaidindamas suteiki džiaugsmo ne tik sau,bet ir aplinkiniams.Beto labai vertinu tokius spektaklius,kurių metu ar po jų būna įtraukiami ir stebėtojai(tiktų forum teatro pavyzdys)
isties, tai du nepalyginami dalykai… nes kai tu stebi, tai stebi, o kai veiki tai veiki… labiausiai yra man istrige savijautos pries einant i scena, nes tada didziausias adrenalinas buna…
zalia_feja rašė:
Visad maloniau veikti nei būti pasyvia stebėtoja(bent jau tokia mano nuomonė)(:
Veikdamas- tai yra vaidindamas suteiki džiaugsmo ne tik sau,bet ir aplinkiniams.Beto labai vertinu tokius spektaklius,kurių metu ar po jų būna įtraukiami ir stebėtojai(tiktų forum teatro pavyzdys)
ak, tas musu forum teatras… aha, chia sutinku labai su tuo, kad suteiki dziaugsmo kitiem. man tas jausmas, matyt, ir yra tas varikliukas, del kurio norisi dirbti, kurti, statyti, stengtis. nes kai visa darba atlieki iki galo, uz tai gauni atlygi- zmoniu shypsenas ir bent minute laimes juose. manau, tai neikainojama
saules_perlas rašė:
isties, tai du nepalyginami dalykai… nes kai tu stebi, tai stebi, o kai veiki tai veiki… labiausiai yra man istrige savijautos pries einant i scena, nes tada didziausias adrenalinas buna…
ash pasiilgau to jausmo. nes kazkaip paskutiniai mano pachios pasirodymai buvo ne tai kad nesekmingi, bet tokie nekokie… na kazkokie nezinau… ir priesh einant i scena buvo ne tas adrenalinas, ne tas gerasis jauduliukas, bet kazkoks pyktis, erzulys… na net nezinau… manau, butu pats laikas sugrizti tam jausmui, apie kuri tu kalbi sutinku, jis nerealus!
ir veikti ir stebeti x]~
O ash per labai subtilu veikima teatre (na nes dalyvauju vaidinimuose, bet pati retai vaidinu, reiktu ilgai aishkinti kodel ) visai pamirshau stebeti. Ir jauchiu, oj kaip jauchiu, kad to truksta. Vienu metu maniau, kad per ta savo veikima jau atsiturejau teatro ir nebenoriu eiti jo stebeti, bet pasirodo, jog tai tikra nesamone. Teatras gal toks dalykas, kad jo paragavus, noresis visada. O gal ir ne, bet bent man taip ir yra, man jo tiesiog reikia, uztenka nueit i viena spektakli ir tada galiu ilgai neiti, bet karts nuo karto, profilaktishkai tai tikrai reikia Ir shiaip gana keista, nes jau visishkai apsisprendziau, susivokiau ir visai normaliai priemiau tai, kad man lemta visgi tik stebeti, bet visvien kai suzinau, kad koks draugas istojo i aktorini arba kai kos draugas aktorius ka nors apie studijas pasakoja, tai apima toks pavydas ir toks noras po metu ir pachiai stot ten, kad uch…
dabar pradedu suprasti, kad mano klausimas beveik bereikshmis, nes ryshkiai tiek stebetoju, tiek veikeju yra daug ir beveik po lygiai na ir gerai, svarbiausia, kad apskritai tokiu zmoniu yra, nes jei butu taip, kad nemegtu niekas nei stebeti, nei veikti, tai smagu tikrai nebutu…