Vėdinimo sistemos, rekuperatoriai
Rekupas tik vienas iš elementų. Sakiau, kad apšvietimas pilnai smart, rekupas su kondicionieriais taip pat bus smart.
Rekuperacinė vėdinimo sistema bus įrenginėjama tik pagal projektą. Be projekto tikrai nerekomenduoju nieko daryti, o kai darys projektą, atsižvelgs į realią jūsų situaciją ir parinks optimaliausias montavimo vietas, konkrečiai Jūsų name.
Langus žinoma reikia montuoti išnešant į apšiltinimo sluoksnį. Šiai dienai tam yra specialių sprendimų. Siūlyčiau pasirinkti kažkas tokio tipo. Jei ši sistema būtų buvusi, kai stačiau savo namą, net nesvarstęs būčiau ties ja apsistojęs. http://www.poliservis.lt/medziagos-langams/teisingas-langu-montavimas/
langas-siltinamajame-sluoksnyje
Dėl palangės, tai klinkerio plytų palangė garantuos absoliučiai tą patį šilumos tiltelį, plius bus ženkliai prastesnis sprendimas apsaugos nuo vandens patekimo į apšiltinimo sluoksnį. Taip, klinkeris geražiau, bet visomis kitomis savybėmis, tai pats prasčiausias sprendimas. Vanduo patekės į apšiltinimo sluoksnį jį suardys gana greitai. Norit išvengti šilumos tiltelio, apšiltinkite ir apatinį langų profilį o metalines palangęs priklijuokite prie profilio, bet nėra patikimos klijavimui skirtos medžiagos (dėl ko ir klinkeris prastesnis sprendimas), kuri patikimai sujungtų langą su palange. Nebent bandyti prilydyti su plastikine sandarinimo medžiaga, bet abejoju, kad tam ryšitės 
. Namas pas jus per mažai apšiltintas, kad verta būtų žaisti. Daugiau išlošite pastorindami apšiltinimo storį bent po 5 cm kiekvienai atitvarai.
[quote]O kas geriau stogo šiltinimui ar vata ar polistirenas.Jei pas mane stogo perdengimas nusimato su osb plokšte ir rulonine danga, sumuštinis atrodytu taip, gipskartonis, plėvele,siltinimo sluoksnis, plevele, oro tarpas, osb, rulonine danga. Tarp šiltinimo sluoknio oro tarpas tam, kad butu ventiliuojamas stogas. Bent jau tokį sumuštini suprojektavo konstruktorius.
[/quote]
Standartas būtų vata, nors galima ir su putplasčiu, bet putplastis labiau tiktų dvitėjėms sijoms (http://www.osb.lt/prekiu-kainos/dvitejes-sijos-i-beam). Putplastis sulaiko drėgmę ir jei medžio konstrukcija medinė išlieka su putplasčiu rizika ją supūdyti. Jei stogo konstrukcija iš dvitėjų sijų, tai ji stipriai atsparesnė puvimui ir ją galima būtų apšiltinti putplasčiu drąsiau. Vis tik dar išlieka gaisro pavojus. Gaisro atveju mineralinės vatos apšiltinimas žiūrėtųsi patraukliau, nors jei jau bus gaisras, tai sudegs tiek vata tiek putplasčiu apšiltintas stogas. Teko matyti testą per youtube, kai buvo deginami karkasinukai apšiltinti putplasčiu, mineraline vata ir purškiama ekovata, tai putplastinis karkasinukas sudegė labai greitai, pakankamai greitai sudegė ir apšiltintas mineraline vata, o užpurkštas ekovata degė ilgiausiai nes toks namas buvo sandariausias ir sunkiausiai patekdavo deguonis kuris palaikydavo degimą. Vis tik ekovatos liambda būtų mažiausia, todėl norint apšiltinti ja, stogo apšiltinimo storį reikėtų didinti bent jau trečdaliu.
[quote]Bei kaip geriau apšiltinti grindis? ta prame kuriame aukštyje įrenginėti termoizoliacinį sluoksnį, vienu matau, kad įrenginėja lygiai su rostverko viršum, kitur, kad polistireną užkelia virš rostverko ir užleidžia ant blokelio, galvoju, gal visą sluoksnį leisti iki rostverko viršaus, plius atskirai 5cm užleisti ant rosverko viršaus, kad užsileistų per 5cm ant blokelio, taip bus garantuotai uždaryta siūlė tarp rostverko ir blokelio sūdūrimo.
[/quote]
Pas mane apšiltinimo viršus yra aukščiau už rostverką per dvi plytų eiles. Taip mažinamas šilumos tiltelis į pamatus.
[/quote]
dėkoju už protingus patarimus, būtinai reiks atsižvelgiti į pastabas dėl šiltinimo sluoksnių.
Dar kas liečia rekuperacijos sitemą, tai kur geriausiai įrenginėti rekuperatorių, jeigu tam nėra numatytos atskiros patalpos? ar vonioje, ar virtuvėje ar tambūre sieninėje spintoje? kokio matmenų erdvės reikia visam įrenginiui?
Pirmiausiai čia jau nuklysta nuo temos, bet į klausimą atsakysiu. 10 cm tikrai bus per mažai, niekaip neatitiksi šių dienų sienos šiluminės varžos reikalavimus. Čia tėvelis tik norėjo paprotinti kad neteisingai pasirinkti apšiltinimo storiai. Labai teisinga jo pastaba, tik storius pasiūlė ne visai teisingai. Pirmiausiai storių proporcijos priklauso nuo to, šildomos grindys ar ne. Jei grindys šildomos, jų šiluminė varža turėtų būti, kaip ir stogo, o sienų mažiausia. Jei grindys nešildomos, tai varža didžiausia stogo, mažesnė sienų ir mažiausia grindų. Jūsų atveju, kaip planuojama įrengti šildomas grindis, tai grindų apšiltinimas stipriai per mažas atsižvelgus į kitus apšiltinimo sluoksnius. Pas mane po grindimis 30cm EPS100 putplasčio, kurio liambda 0.035, ir tai, šiai dienai dėčiau daugiau, o pas jus tik 15cm suplanuota ir dar šildomos grindys. Mažoka. Ne sienų apšiltinimą reikėtų mažinti, su jų ir stogo apšiltinimo storiais daugiau mažiau viskas gerai, bet grindų apšiltinimą pastorinti.
[quote]beje kaip patartumete montuoti langus? kolkas galvoju kiek imanoma labiau lango rema skandinti siltinamajame sluoksnyje, palanges klinkerio plytu , kad nesudaryti per skardą šalčio tiltų, tik pačio rėmo išnešimui dar neapsisprendžiu kokį variantą rinktis ar ant metalo kampų ar investuoti į šiltesnius tvirtinimo elementus.
[/quote]
Langus žinoma reikia montuoti išnešant į apšiltinimo sluoksnį. Šiai dienai tam yra specialių sprendimų. Siūlyčiau pasirinkti kažkas tokio tipo. Jei ši sistema būtų buvusi, kai stačiau savo namą, net nesvarstęs būčiau ties ja apsistojęs. http://www.poliservis.lt/medziagos-langams/teisingas-langu-montavimas/
langas-siltinamajame-sluoksnyje
Dėl palangės, tai klinkerio plytų palangė garantuos absoliučiai tą patį šilumos tiltelį, plius bus ženkliai prastesnis sprendimas apsaugos nuo vandens patekimo į apšiltinimo sluoksnį. Taip, klinkeris geražiau, bet visomis kitomis savybėmis, tai pats prasčiausias sprendimas. Vanduo patekės į apšiltinimo sluoksnį jį suardys gana greitai. Norit išvengti šilumos tiltelio, apšiltinkite ir apatinį langų profilį o metalines palangęs priklijuokite prie profilio, bet nėra patikimos klijavimui skirtos medžiagos (dėl ko ir klinkeris prastesnis sprendimas), kuri patikimai sujungtų langą su palange. Nebent bandyti prilydyti su plastikine sandarinimo medžiaga, bet abejoju, kad tam ryšitės . Namas pas jus per mažai apšiltintas, kad verta būtų žaisti. Daugiau išlošite pastorindami apšiltinimo storį bent po 5 cm kiekvienai atitvarai.
[quote]O kas geriau stogo šiltinimui ar vata ar polistirenas.Jei pas mane stogo perdengimas nusimato su osb plokšte ir rulonine danga, sumuštinis atrodytu taip, gipskartonis, plėvele,siltinimo sluoksnis, plevele, oro tarpas, osb, rulonine danga. Tarp šiltinimo sluoknio oro tarpas tam, kad butu ventiliuojamas stogas. Bent jau tokį sumuštini suprojektavo konstruktorius.
[/quote]
Standartas būtų vata, nors galima ir su putplasčiu, bet putplastis labiau tiktų dvitėjėms sijoms (http://www.osb.lt/prekiu-kainos/dvitejes-sijos-i-beam). Putplastis sulaiko drėgmę ir jei medžio konstrukcija medinė išlieka su putplasčiu rizika ją supūdyti. Jei stogo konstrukcija iš dvitėjų sijų, tai ji stipriai atsparesnė puvimui ir ją galima būtų apšiltinti putplasčiu drąsiau. Vis tik dar išlieka gaisro pavojus. Gaisro atveju mineralinės vatos apšiltinimas žiūrėtųsi patraukliau, nors jei jau bus gaisras, tai sudegs tiek vata tiek putplasčiu apšiltintas stogas. Teko matyti testą per youtube, kai buvo deginami karkasinukai apšiltinti putplasčiu, mineraline vata ir purškiama ekovata, tai putplastinis karkasinukas sudegė labai greitai, pakankamai greitai sudegė ir apšiltintas mineraline vata, o užpurkštas ekovata degė ilgiausiai nes toks namas buvo sandariausias ir sunkiausiai patekdavo deguonis kuris palaikydavo degimą. Vis tik ekovatos liambda būtų mažiausia, todėl norint apšiltinti ja, stogo apšiltinimo storį reikėtų didinti bent jau trečdaliu.
[quote]Bei kaip geriau apšiltinti grindis? ta prame kuriame aukštyje įrenginėti termoizoliacinį sluoksnį, vienu matau, kad įrenginėja lygiai su rostverko viršum, kitur, kad polistireną užkelia virš rostverko ir užleidžia ant blokelio, galvoju, gal visą sluoksnį leisti iki rostverko viršaus, plius atskirai 5cm užleisti ant rosverko viršaus, kad užsileistų per 5cm ant blokelio, taip bus garantuotai uždaryta siūlė tarp rostverko ir blokelio sūdūrimo.
[/quote]
Pas mane apšiltinimo viršus yra aukščiau už rostverką per dvi plytų eiles. Taip mažinamas šilumos tiltelis į pamatus.
Dėkui už pastabas. O nebus per mazai neoporo 10 ant sienos? beje kaip patartumete montuoti langus? kolkas galvoju kiek imanoma labiau lango rema skandinti siltinamajame sluoksnyje, palanges klinkerio plytu , kad nesudaryti per skardą šalčio tiltų, tik pačio rėmo išnešimui dar neapsisprendžiu kokį variantą rinktis ar ant metalo kampų ar investuoti į šiltesnius tvirtinimo elementus. O kas geriau stogo šiltinimui ar vata ar polistirenas.Jei pas mane stogo perdengimas nusimato su osb plokšte ir rulonine danga, sumuštinis atrodytu taip, gipskartonis, plevele,siltinimo sluoksnis, plevele, oro tarpas, osb, rulonine danga. Tarp šiltinimo sluoknio oro tarpas tam, kad butu ventiliuojamas stogas. Bent jau tokį sumuštini suprojektavo konstruktorius.
Bei kaip geriau apšiltinti grindis? ta prame kuriame aukštyje įrenginėti termoizoliacinį sluoksnį, vienu matau, kad įrenginėja lygiai su rostverko viršum, kitur, kad polistireną užkelia virš rostverko ir užleidžia ant blokelio, galvoju, gal visą sluoksnį leisti iki rostverko viršaus, plius atskirai 5cm užleisti ant rosverko viršaus, kad užsileistų per 5cm ant blokelio, taip bus garantuotai uždaryta siūlė tarp rostverko ir blokelio sūdūrimo.
Blogos apsiltinimo proporcijos. Storiausias apsiltinimas polistirolu turi buti stogo, sildomos grindys per viduri, o sienos - ploniausias. Grindys palei pamata turi buti siltinamos papildomai. Jeigu i stoga dedate vata tarp gegniu tai vatos stori reikia didinti iki 2 kartu, jeigu lyginsite su istisiniu polistirolo sluoksniu.
Jusu, kad proporcijos butu teisingos, sienas galite siltinti 10cm neoporu. Siulyciau i grindis deti 20cm neoporo. Jis ne tik siltesnis, bet ir "stipresnis". Nes polistirolo stiprumo marke nustatoma ji suslegus 10%. Tai reiskia, kad 25cm sluoksnis susispaudzia 2,5cm, o 20cm sluoksnis susispaudzia 2 cm, esant tai paciai polistirolo markei. Pakeitus 25cm polistirolo i 20cm neopora gausite ta pacia silumos varza, bet islosite kainoje lyg pirkdami aukstesnes markes polistirola.
Padarai gartrauki atskirai o visa kita ventiliacija i viena rekuperatoriu suvedi ir visos bedos. Gali per filtrus net gartrauki i ventiliacija ijungti. Statant tokiu savybiu nama ir neideti rekupo butu neatleistina klaida patys pamatysit kaip po dvieju valandu nevedinamo kambario oras pasidaro kaip valdiskame tuolete.
Jei tik "gausis" tai namas bus nesandarus ir laisvai galit sekti "mantesas" pavyzdžiu. Kiek prisimenu, tai sprendžiant pagal apšiltinimo sluoksnio storį, jo jau pastatytas namas "šiltesnis" nei Jūsų planuojamas.
Kad namas būtų sandarus, reikia nuo statybų pradžios to siekti, padidintą dėmesį skiriant šiam klausimui. Sandarumas beveik nepriklauso nuo namo apšiltinimo storio, o pagrinde nuo to, kaip išspręstas įvairių konstrukcijų sujungimai pav. langų su sienom, stogo su sienom, grindų su sienom ir pan. Labai retas namas iš pirmo sandarumo testo pasiekia A, A+, A++ ar pasyviam namui iškeltą sandarumo reikalavimą, prie 50Pa slėgio skirtumo išlaikyti mažesnę nei 0,6 karto oro apykaitą. Prieš važiuojant testo daryti pas mane, testuotojai darė testą name, kuriame nustatė 5,5 kartų oro kaitą prie 50Pa slėgių skirtumo. Vat kokio sandarumo galima tikėtis, jei sandarus bus tik toks, koks “gausis” .
Dėkui už pastabas/komentarus. Nu kadangi dar nesu pastatęs savo namo, o tik susiprojektavęs ir dabar viskas tik paruošiamojoje statybų stadijoje, tai net nežinau, koks tas sandarumas gausis, bet manau, kad turėtų gautis sandarus, į kokius kriterijus reikia atkreipti norint išgauti sandarų namą?
Grindis šildomas šildysiu 15cm polistirolu, sienos (25cm keramikiniai blokeliai) + 20cm polistirolu, stogas\lubos 3 laipsniai nuolydis, vata 30cm, langai nedideli, ventiliacija nusimatęs tik is dujinio katilo gartraukio ir san mazgo, tik dar nežinau kaip reiks apjungti su rekuperacija, norint padaryti sandarią ventiliaciją. todėl dabar bandau susirinkti visa info, kad apsispręsti kokį vėdinimą pasidaryti ir dasiprojektuoti ventiliaciją.
Nesvarbu per kiek laiko susidaro tas neigiamas slėgis. Esmė ta, kad slėgių skirtumas verčia lauko orą judėti į namo vidų. Jei sienose yra skylių, ok, vadinas didelė dalis to oro patenka per tuos plyšius ir rekuperatoriaus disbalansas veikia rekuperatorius neužšąla.
Įsivaizduokit, kas būtų jei sienose skylių nėra. Kad ir kokį slėgių skirtumą palaikytumėt, nesant kitų būdų, lauko oras patektų tik per iš lauko oro paėmimo ortakį. Nesvarbu kokį slėgių skirtumą nustatėt su rekuperatoriumi, kiek oro išmetama, tiek per paėmimą ir paduodama. Tik iš pradžių, kol susidarytų tas slėgių skirtumas būtų oro išmetama daugiau nei paduodama, po to nesvarbu, kaip subalansuoti varikliai, per rekuperatorių į abi puses keliaus absoliučiai tie patys oro srautai, o tai reiškia, kad jokia rekuperatoriaus apsauga disbalansuojant oro srautus sandariame name neveiktų.
Tai, kad Jūsų name išlieka slėgių skirtumas neįrodo namo sandarumo. Darant slėgio testą, ir absoliučiai nesandariuose namuose sugeba sukelti 50Pa slėgių skirtumą. Tai, kad Jūsų rekuperatorius neužšąla, būtent tai ir įrodo, kad Jūsų namas nėra sandarus.
Kitas klausimas ar to sandarumo Jums reikia. Pasiektas tikrai neblogas namo šiltumo rezultatas, sandarumo testas absoliučiai nieko jau nebepakeis, nors jei būtumėt dar statybų eigoje skyręs dėmesį sandarumo klausimui, gal su minimaliom investicijom būtų pavykę apskaičiuotus namo šilumos nuostolius nuo 40W kvadratui sumažinti iki kokių 38W - 35W, o investavus daugiau pasiekti ir dar geresnį rezultatą. Palyginimui, tokiu pat būdu apskaičiuoti mano namo šilumos nuostoliai - 8W kvadratui .
mixhouse, jei žodį "sandarus" savo namo aprašyme paminėjote abstrakčiai, o sandarumo užsibrėžto dydžio net nežadate siekti, siūlyčiau atkreipti dėmesį ir į "mantesas" pavyzdį. Jis kiek pamenu net į 8000 Lt ventiliacijos įdiegimo biudžetą su atsarga sutilpo, o ir Renovent įrenginiai žiūrisi kaip visai kokybiški.
Citata iš SM "Pasyvus namas - 30 tema, Energiškai efektyvaus namo statybos" Post #32
[quote]kad susidaro neigiams slegis labai aiskiai pasijaucia atidarius lauko duris salto oro gusis i namus buna ispudingas.
[/quote]
Ir dar vieną paminėtą faktą norėčiau papildyti:
[quote]Man ir kito rodiklio uztenka kai namam sildyti sausio menesi uz 10 dienu as sunaudojau elektros kazkur uz 150 LT ir mano apskaiciuotas namo silumos poreikis 40 W i kvadrata.
[/quote]
Namą palikot 19 C laipsniu viduje po 10 parų radot 17 laipsnių. Į grindis paduodavot 20 C gryšdavo 18 C. Ta pati tema Post #380
Šeip tai gera Jūsų ventiliacinės sistemos įdiegimo kaina. Pats sau Renovent įrenginį irgi buvau nusižiūrėjęs, bet galvojau jį komplektuoti su žemės šilumokaičiu. Galiausiai nusprendžiau, kad bus per didelės investicijos ir apsistojau ties rotaciniu.
Nzn as nesakiau kad durys nesidarineja tikrai Duru nera dar net namuos O siaip sandarumo uztenkamai yra ir man uztenka vien to fakto kad dirbant 90 kubu debitu kai yra disbalansas tarkim koks 90 istraukiamo ir 50 paduodamo ir esant tik tokiam skirtumui per pora valandu namuos susidaro neigiamas slegis, tai reiskia i nama toks kiekis oro (apie 40 kubu per dvi valandas) nepatenka ir namuos yra neigiamas o is to iseina kad sandarumas yra tikrai didelis. Man ir kito rodiklio uztenka kai namam sildyti sausio menesi uz 10 dienu as sunaudojau elektros kazkur uz 150 LT ir mano apskaiciuotas namo silumos poreikis 40 W i kvadrata. Tai kam man tas testas? as ir taip turiu kur pinigus padet Taika gyvenam kiekvienas su savo ir tiek
O Jūs pradžiai testą padarykit .
Pats SM forume minėjot, kai ant didesnio srauto laikėt, jautėsi kad durys dėl slėgių skirtumo sunkiau atsidarinėja, bet srautą sumažinus, šio diskomforto jau nesijaučia. Situacija ta, kad tos namo nesandarumo skylės nėra didelės, ir tai jaučiasi tik paleidus rekuperatorių dirbti didesniu srautu. Tuomet disbalansuojant srautus, jaučiasi diskomfortas, nes namas sandaresnis nei dauguma namų. Esant mažesniam srautui, esančių namo nesandarumų pakanka rekuperatoriaus srautų disbalansavimui. Taigi, vienareikšmiškai, nors jūsų namas ir sandaresnis, nei dauguma statytų ankščiau, jis nėra sandarus.
Iki įsirengiau vėdinimo sistemą, kai išvėdindavau namą žiemą, nespėdavau uždaryti langus, kai iškart pradėdavo kalenti vidinis kanalizacijos alsuoklis ir taip kalendavo kelias minutes. Jis kalent pradėdavo todėl, kad į namą patekęs šaltas oras nuo sienų šilumos iškart pradėdavo šilti ir plėstis. Kadangi nebūdavo kitos didesnės skylutės leisiančios besiplečiančiam orui pasišalinti išlyginant slėgius, kaip apsauga sudirbdavo kanalizacijos alsuoklis. Ar pas jus name taip buvo nors kartą 
?
Mano namas per sandarus Jūsų plokšteliniam, kad jis galėtų veikti disbalansuodamas oro srautus net jam dirbant silpniausiu režimu .
Pabandykit padaryt eksperimentą, jei tai leidžia Jūsų rekuperatoriaus valdymas. Atšalus orams, nors nelaukdamas minusinių temperatūrų, kad dar nįsijungtų šilumokaičio apsaugos mechanizmas, pats dibalansuokit oro srautus, į namą paduodamas mažesnį srautą, o išmesdamas didesnį. Per namo nesandarumus patekęs oras leis pakelti rekuperatoriaus į patalpas paduodamą oro temperatūrą. Aš bandžiau tokį fintusą padaryti su savuoju rekuperatoriu, tai į patalpas paduodamo oro temperatūra nepakilo nei per laipsnio dalį.
[quote]Bet salta ora patekusi per duris pigiau susildyti kitais namo sildymo budais negu rekupe stovinciu tenu.
[/quote]
Taip, teisingai, kai namas nėra ypatingai sandarus, teisingiau į patalpas patekusį orą per plyšius ir atidarytas duris sušildyti namo šildymo sistema nei pleškinant elektrinį teną. Bėdos su tokiu rekuperatoriu prasideda, kada plyšių neužtenka.
[quote]Visa laika rekupas veikia 90 m3 rezimu (ziema vasara)
[/quote]
Vasarą oro gaivos užtenka? Papildomai nevėdinat patalpų atidarydami langus?
PN Tavo postai priestarauja mano praktikai. namas pakankamai sandarus nors testo nedariau naujas 105 kvadratu apie 290 m3 turio. Stovi maziausias plokstelinis priespriesiniu srautu kuris max ka gali duoti 180 kubu. Teno nera ziema veikia disbalansuojant srautus. Ortakiai lankstus. Visa laika rekupas veikia 90 m3 rezimu (ziema vasara) gyvena 2 zmones ir suo. name oro uztenka. Vienintelis diskomfortas ziema atidarius duris i tambura papauola zenklus salto oro kiekis nes buna minusinis slegis namo viduje (del disbalansuoto srauto). Bet salta ora patekusi per duris pigiau susildyti kitais namo sildymo budais negu rekupe stovinciu tenu. Taip kad plokstelinis yra puikus daiktas mano nuomone lietuvos klimatui
Vis tik, įdomu, apie kokį namą eina kalba tiksliau.
Jei apie tokį, kuris lygiuojasi į pasyvius namus, tuomet svarstyti dėl rekuperatoriaus būtinumo net negalima - jis privalomas, bet tuomet jau siūlyčiau ne rotorinį rekuperatorių, bet žengti žingsnį toliau ir įsigyti komplektą iš plokštelinio priešpriešinių srautų rekuperatoriaus (užtektų vidutinioko pagal kainą) ir žemės šilumokaičio, kuris apsaugos šilumokaitį nuo užšalimo nenaudojant tenų. Tai jau ženkliai akštesnio lygio sistema, bet vėdinimo įdiegimo sąmata didėja mažiausiai dvigubai ir jos pagrystumą matyčiau tik labai šiltuose namuose. Mažiau šiltuose siūlau apsistoti ties rotoriniu rekuperatoriumi.
Taip, sutilpau į šią sumą. Nors sąmata buvo <10.000,00 Lt sumai, bet į ją buvo įtrauktas mažesnio našumo rekuperatorius, tad įsigytas didesnio našumo modelis (nors variklių galingumas mažesnis) padidino sąmatą. Iš kitos pusės, visus montavimo darbus atlikau pats, tai bendroje sumoje gavosi net pigiau nei jei būčiau viską patikėjęs firmai.
dėkingas už visą info, labai daug teigiamos informacijos
asmeniškai taippogi domiuosi tik rotaciniu rekuperatoriumi, mano pastato turis ~290m3- 106m2, tai manau tiktu jusu turimo rekuperatoriaus parametrai, kiek supratau jums visa iranga su irengimu kainavo apie 3000€ ?
Pribrendo reikalas pirkt rekupa. Kokie atsiliepimai apie alascos darba Vyckajau ? Gal iskilo nusiskundimu ? Noriu plokstelini, manau geresnio varianto nelabai rasiu. Tik patarkit del EC ventiliatoriu be ar su ?