Vagystės svetimoj šaly
Ruduo Paryžiuj, sėdim parke ant suoliuko, plepamės, kuprinė šalia manęs, ranka ant kuprinės.Gera, ramu, saugu. Tyliai prisliukinęs tamsiaodis iš kitos pusės žaibiškai ištraukia kuprinę ir nubėga. O su juo ir beveik visi pinigėliai, gerai, kad dar pasas liko su manim. Ilgai graužiausi: kodėl neperkišau rankos per kuprinės diržus?