Buvo trys broliai-kapitonai.Plaukia vyriausias brolis.Jūroje kilo audra ir laivas ėmė skęsti." O dieve, pasiųsk man tiek rąstų,kiek kartų man buvo neištikima žmona",-prašo kapitonas.Prikrito rąstų ,kapitonas pasidarė plaustą ir išsigelbėjo.Plaukia antras brolis.Vėl audra,vėl laivas skęsta,o kapitonas irgi prašo Dievo tiek rąstų,kiek kartų jį žmona apgavo.Iš prikritusių rąstų pasidarė plaustą ir taip pat išsigelbėjo.Ir tik jaunėliui brolui Dievas nepasiuntė nė vieno rasto…
Tad išgerkim už tas moteris,kurios vyrams padeda sunkią minutę…
Žvaigždėta naktis.Gatve eina vaikinas ir mergina.
-Tu manę myli?-klausia vaikinas.
-O,taip,myliu,-atsako mergina.
Po kiek laiko mergina klausia:
-O tu ar myli manę?
Tyla…
Tad išgerkim už tai ,kad būtų uždarytos visos kanalizacijos angos…
Atėjo pavasaris.Išsiskleidė ir gražuolė rožė.Sužinojo apie jos grožį senasis Okeanas:
-Plauk pas mane,mylėsiu visą gyvenimą
Plaukia rožė upeliu ,tas ir prašo:
-Padovanok man žiedlapį gražuole.
Padovanojo jam rožė žiedlapį ,plaukia toliau,Upė irgi paprašė žiedlapio,ir jai rožė nepagailėjo.Tas pats pasikartojo įplaukus juron.Kai pagaliau atplaukė rožė pas savo mylimajį, buvo tokia nuskabita ir negraži,kad Okeanas tik suniurnėjo:
-Tu visą savę išdalinai kitiems,kam tu man tokia reikalinga…
Ir vėl atėjo pavasaris Ir vėl pražydo rožė,ir vėl Okeanas pakvietė ją pas savę.Plaukia rožė,niekam savęs nebedalina,saugo savo grožį jam,vieninteliam.Išvydo ją Okeanas nuostabiai gražią,švytinčia iš laimės.Nepagyrė,neapsidžiaugė,tik priekaištingai pasakė:
-Jei tu iki šiolei nebuvai niekam reikalinga,tai kodėl turi būti reikalinga man…?
Tad išgerkim už amžiną klausimą:duoti ar neduoti?..
heh… nieka pasakyt negaliu nes tyngejaw skajtyt
Susituokė jauna pora.Kad jų namuose neatsirastų vietos neištikimybei,žmona pasiuvo po drobinį maišelį sau ir vyrui,jei kuris suklys,įmes į tą maišelį žirnį.Praėjo daug metų,užaugo vaikai,pabiro anūkai.Ir prisiminė ta bendro gyvenimo pradžioje siūtus maišelius,apie duotus ištikimybės įžadus.Išsitraukė vyras savajį, ten trys žirneliai-susitraukę,praradę savo spalvą…Išsitraukė žmona, o tas lig pusės pririnktas.
-Kad būčiau žinojęs,-sutrikęs pralemeno vyras priekaištingai.
-Ką tu mielasis,tai ne viskas,aš daug kartų esu tau žirnienę virusi,tu gi taip ją mėgsti…
Išgerkim už tai,kad mūsų žmonos kaip galima rečiau mus šertų savo neištikimybės žirnienę…
Tai ir neskaityk…
Sliauze varle begiais,vaziavo traukinys ir nutrauke varlej kojas.Varle dar kiek pasliauze ir nutare grizti koju,nes labai jau jai patiko savosios kojeles.Begristant kitas traukinys ,pravaziuodamas nutrauke varlei galva…
Tad isgeerkim uz tai ,kad del graziu koju nepamestume galvos…
Uz vaikus… isdziuvusius ant paklodes
O as vat skaiciau viska, ir labai patiko!
kad vyrams visada stovetu…butelis ant stalo ir kad moterys visada duotu…isgert iki galo
kad pas musu viskas butu ir mums uz tai nieko nebutu
su siais dviem ir bandau praslyst per balius bet dabar aciu dievui bagaza papildziau
Didžiausias moterų ginklas yra rūbai. Tad išgerkim uz nusiginklavimą !
Vaikai - tai gėles, tad dovanokime gėles gražiausioms
merginoms.
Eina ožys… Nu toks alkanas, ištroskęs, net akyse tamsu. Išeina į
kažkokią laukymę ir staiga mato - dešinej kvepiančio šieno krūvą, kairėje
- upelis teka. Jam akys tik sužibo, žingt žingsnelį link vandens, bet
šienas taip kvepia… - žingt link šieno, tačiau tik žengia ir pasijunta
pasiutusiai ištroškęs, žengia link upelio - pilvas gurgti pradeda… Taip
ir numirė per vidurį…
Tad, vyrai, nebūkim ožiai - pirma išgerkim, o po to užkaskim!
Mes cia susirinkome ishgerti, taip, kad ishgerkime uz tai, kad susirinkome 
Geras tostas
pticku zalko!
ir ne kitaip!
sako isgerus taurele ikalamas vinis i graba, tad isgerkim, kad grabas nesubyretu!
p.i.s.a.m cierka - atsigausim!