Straipsniai...

Truputis baikeriu filosofijos…

Vabalai vidurnaktį – patys skaniausi

Gyvenk kad važiuotum – važiuok kad gyventum

Naujos odos kvapas ne toks, koks jis turėtų būti

Geriausias žadintuvas yra saulės spinduliai, apsispindintys nuo chromo

Gerai išlavinti refleksai yra geriau nei nusišypsojusi laimė

Žiema – tai metų laikas, kada reikia poliruoti, o ne važinėti

Iš motociklų nevarva tepalai – jie paprasčiausiai pasižymi savo teritoriją

Jei važiuosi taip, lyg ši diena būtų paskutinė tavo gyvenime, tai kitos ir nesulauksi

Niekada nesiginčyk su moterimi, laikančia rankose didelį raktą

Saugokis to baikerio, kuris sako kad motociklai niekada negenda

Geriausių motociklų modifikacijų iš išorės nepastebėsi

Nevažiuok kolonos priekyje jei nežinai kur važiuoji

Visi krenta. Kai kurie užlipa atgal, kai kurie niekada nebeužlipa, kai kurie nebeįstengia

Niekad neskolink savo motociklo kitam, ir niekada iš kito nesiskolink motociklo

Audra atrodo graži tik tada, kai į ją žiūri pro veidrodėlį

Niekada neprašyk savo motociklo rėkti, kol jis neapšildė savo gerklės

Jei visada važiuosi greičiau nei kiti, tai būk garantuotas kad kitąkart važiuosi vienas

Jei mergina tepalus keičia dažniau nei savo nuomonę – vesk ją

Mūvėk sunkius kerzus. Su lengvais sportbačiais bus sunku spardyti veidrodėlius

Sunkiau pasidalinti galine sėdyne nei savo lova

Gerbk tą žmogų, kuris pamatė tamsiąją motociklizmo pusę ir išgyveno

Nesusikurk sau tokios reputacijos nuo kurios paskui tektų bėgt

Tiktai baikeriai supranta kodėl šunys mėgsta iškišti galvą pro važiuojančios mašinos langą

Stūmoklio dydis dar nieko nepasako apie jo eigos ilgį

Jauni bakeriai pasirenka vietą ir į ją keliauja. Seni baikeriai pasirenka pusę ir į ją keliauja

Yra girtų baikerių. Yra senų baikerių. Nėra senų girtų baikerių

Niekada nespausk signalo kol neįsitikinai, kad pavojus nebegresia. Tada priartėk prie pavojaus šaltinio ir spausk signalą iki dugno.

Ilgas pasivažinėjimas išvalys jūsų protą, atgaivins tikėjimą ir ištuštins benzo baką

Tavo namai yra ten, kur motociklas stovi pakankamai ilgai, kad jau ir tepalas pradeda varvėt.

Plona oda gal ir gražiai atrodo, bet ji tavęs neišgelbės po susilietimo su asfaltu

Jei norėsi įsidarbinti, tai tau teks rasti kompromisų tarp tavo ir darbdavio principų, o gal netgi ir nusiskusti

Jei tu pastoviai viskuo skundiesi, tai geriau važiuok kolonos gale kad ir kitų tuo neužkrėstum

Skaičius, kiek kartų tu bandysi kojele užvesti savo motociklą, tiesiogiai proporcingas žiūrovų skaičiui

Šaltas kotletas gali būti vėl šiltas, jie jūs jį pririšit prie duslintuvo ir nuvažiuosit 20 km

Moteris jus myli, jei leis jums važinėti jos motociklu. Ji jus dar labiau pamils, jei atsisakysite.

Jei jau skundiesi kelionės vadovo sudarytu maršrutu, tai geriau būk pasiruošęs pats tapti vadovu.

Tikras draugas yra tas, kuris 2 val. nakties pasikels iš lovos ir važiuos su fura parvežti tavęs ir tavo sugedusio motociklo

<p>siaip jei kam idomu. man kaikurie pasisakymai prajuokino.
Egzaminelis Vytauto gatveje (is vietines reiksmes laikrascio “Birzieciu zodis” 2004 06 03)</p>

<p>Ar zinote, kiek Birzu rajone yra motociklu?</p>

<p>Povilas, 63 m.:
Prie ruso daug buvo motociklu. Kaimuose kas antras turejo. O dabar ju jau nebeliko. Kam pirkti motocikla, jeigu masina pigiau kainuoja? Na, gal keli simtai motociklu dar ir like.</p>

<p>Maryte, 50 m.:
Na ir paklausei. Nei supratimo neturiu. Sakyciau, kad iki tukstancio.</p>

<p>Albina:
Oi, ka tu, Maryt, tiek nebus. Keli simtai, ne daugiau. Kartais per visa diena nei vieno motociklo birbimo neisgirsti.</p>

<p>Albertas, 67 m.:
Zmones taupus ir seno slamsto neismeta. Gal techniskai tvarkingu ir nedaug, bet kaimuose zmones motociklu dar turi. Sakyciau, birzieciai turi kelis tukstancius motociklu.</p>

<p>Liuda, 36 m.:
Daugiau nei automobiliu. Jeigu Birzu rajone yra apie 30 tukstanciu gyventoju, tai bus kokie 15 tukstanciu motociklu. Tiesa, tik mazai ju iregistruotu. Labai daug nevaziuojanciu motociklu pakluonese metosi. Mano tevelis, pavyzdziui, turi tris motociklus.</p>

<p>Rima, 30 m.:
Ne, 15 tukstanciu motociklu Birzuose nebus. Kur tau - kas antras zmogus tikrai negali tureti motociklo. Sakyciau, yra kokie 7 - 8 tukstanciai motociklu.</p>

<p>Tomas, 28 m.:
Jaunimas turi nusipirke keliasdesimt sportiniu “britvu”, maciau keleta verslininku, vaziuojanciu brangiais “Harlejais”. Na, dar kaimuose turbut bus like simtas “Izu” ir “Dniepru”. Is viso bus pusantro simto.</p>

<p>Audrius:
Tukstantis, ne daugiau.</p>

<p>IS TIKRUJU:
2004 m. sausio 1 d. Birzuose buvo iregistruoti 562 motociklai - 191 su priekaba ir 471 be priekabos. Kiek yra “pakluonese” - niekas neskaiciuoja. Birzieciai dar turejo 12 triraciu. Per metus musu rajone atsirado dviem motociklais daugiau.</p>

motomanai.lt/users/files/photos/Malonumas%20ir%20Saugumas%2 0(straipsnis).jpg BUTINA PERSKAITYT !!!

Gerai Taip Gerai - ir kad blin visi tai skaitytu reiktu i autobanginius nuoroda imesti taciau tai turetu prilygti savizudybei

Ranku signalai: mwsbike.com/hand_signal.html Neidetas tapsnojimas per salma, kuris reiskia POLICIJA.

pas mus iprasta pranesti apie policija rodant zenkla, kuris cia reiskia uzvesti variklius, beje tas pats metodas naudojamas ir pas furu vairuotojus.

ten užvesti - pas mus KP postas atkreipti demesį į kelio danga - rodoma koja iš kurios puses…na dar ir posūkis rodomas koja Juokiasio tokiu dalyku kaip slow ar ten dar kažkas tai nera … Juokiasi

kodel nera??? taigi parodai slow down &gt; KP Mirkt

Apie tai kaip issirinkti ir priziureti apranga.(versta is motorcycle-rider-training.co.uk/motorcycle/main.html ) Pagalvokite prieš perkant Prieš tai kai aplankysite vietinę parduotuvę jūs turėtumėte atsakyti į sekančius klausimus: 1. Priedo prie apsauginių savybių apsaugančių nuo sužeidimų avarijos metu, ar reikia aprangos atliekančios kitą paskirti – kaip apsauga nuo lietaus/šalčio ar net priemones darančias jus labiau matomais kitiems? 2. Kur, kada ir kaip ilgai ji bus dėvima? – Ar vairuojate motociklą visais sezonais ir paprastai kokio ilgio (trukmės) yra kelionė? Jeigu vairuojate tiktai kai oras šiltas, tai tuomet ieškokite aprangos turinčios ventiliacinių savybių. 3. Paprastai, pirmiausia bus renkamasi tarp patogumo ir ne didelio svorio, o po to tarp galimo apsaugos lygmens įvykio metu. Taigi turėtumėte pagalvoti apie greičius ir apie tai kiek judėsite bevažiuodamas. Tai turėtų padėti pasirinkti geriausią variantą jūsų asmeniniai situacijai. 4. Pasisiūti ar pagaminti drabužiai? Pasiuvimas gali nebūti brangiausias sprendimas ir gali sumažinti komfortą, todėl automatiškai neatmeskite šios galimybės. 5. Iš kokios medžiagos apranga turėtų būti pagaminta? Patirtis rodo, kad geros kokybės, t.y. turinčios gerų apsauginių savybių (pasipriešinimo trinčiai), jaučio odą yra sunku pagaminti. Avies ir ožkos oda yra mažiau atspari plyšimui ir yra plonesnė, todėl skirtingai nuo jaučio odos yra blogiau apsauganti. Laboratorijose vykdomi stipraus nudėvėjimo testai imituojantys motociklo avarijas parodė, kad viengubo sluoksnio nesustiprintas džinsinis audinys, naudojamas standartiniuose džinsuose, suteikia tiktai dešimtąją dalį tos apsaugos, kuria pasižymi geros kokybės, 11.2 - 1.4 mm storio jaučio oda. Skirtumas gali matytis esant keliems nežymiems nubrozdinimams ir apsilankymo ligoninėje dėl sunkiai gydomų, nešvarumais užterštų atvirų žaizdų. Sintetinės medžiagos, tokios kaip kevlar, cordura siūlo asortimentą pasižymintį įvairiomis eksploatacinėmis savybėmis. Vienintelis tikras būdas sužinoti kokias apsaugines savybes turi konkreti apranga, tai atkreipti dėmesį į tai ar ji buvo testuota pagal EN 13595 standartą, o apytikris būdas yra tas, kad kuo storesnė ar sunkesnė medžiaga naudojama aprangai, tuo labiau tikėtina, kad apsauginės savybės bus geresnės, tačiau kaip ir visos taisyklės taip ir ši gali turėti išimčių. Įdėmiai patikrink Pirmiausiai ir labiausiai ieškok Œ simbolio ir nuorodos apie Europos standartus tokius kaip EN 1621-1 ir EN 13595. Aprangos, kurios pažymėtos šiais ar panašiais standartais paprastai turės sekančius požymius: 1. Visos bus su pamušalu ne pritvirtintu prie išorinio sluoksnio 1-oje ir 2-oje zonose (žiūrėti 1 paveikslėlį). Pamušalai paprastai yra gaminami arba iš nailono arba medvilnės. Medvilnė yra natūralus audinys, kuris sugeria drėgmę, tuo tarpu nailonas yra stipresnis, bet gali tirpti. 2. Dvigubo išorinio sluoksnio medžiagą, didesnės rizikos vietose, kaip, kad zonos 1 ir 2 (žiūrėti 1 paveikslėlį). 3. Apsauga poveikiui į zonų vietas bus testuota pagal EN 1621-1 standartus. 4. Keletą uždengtų siūlių eilių visose konstrukcinėse siūlėse (žiūrėti 2 paveikslėlį). Uždengiant keletą siūlių eilių, jos apsaugomos nuo saulės ir bendro nudilimo, kurie gali susilpninti siūles esant avarijai. 5. Atitinkamus reguliatorius, kurie prie kulkšnų ir rankogalių užtikrina, kad apranga išliktų savo vietoje avarijos metu ir kelio paviršiui neleistų paveikti jūsų kūno. Prieš įsigydamas aprangą visada ją pasimatuok Atsižvelk į sekančius dalykus: 1. Ji per daug ankšta ar laisva – ką paprastai dėvėsite po apranga? Odinės aprangos parastai turi būti gerai prigludę, taip, kad pernelyg nejudėtų ant kūno. 2. Ar poveikio (smūgio) apsaugos teisingoje vietoje? 3. Ar apsivilkus aprangą galite judėti patogiai? 4. Užsidėkite šalmą, pirštines ir batus. Tada pabandykite imituoti vairavimui būdingus veiksmus. Ar jaučiate kokius nors nepatogumus ar ankštas vietas? Jei abejojate, tai nepirkite. Nesijaudinkite, kad atrodysite kvailai, geriau tai negu nusipirkus aprangą nesugebėti užlipti ant savo motociklo. Savo aprangos naudojimas ir priežiūra Po to kai padarėte investiciją, jums teks prižiūrėti aprangą, kadangi vieną dieną jūs galite būti dėkingas už jos apsaugines savybes. 1. Atidžiai perskaitykite gamintojo instrukciją ir visada jos laikykitės. 2. Valykite aprangą tiktai taip kaip nurodyta etiketėje. 3. Visada dėvėkite aprangą pilnai užsektą ir teisingai sureguliuotą (sutvarkytą). 4. Niekada nenešiokite stambių (nepatogių) ar aštrių daiktų kišenėse ar ant kūno, nes avarijos metu jie gali būti sužeidimų priežastimi. 5. Pažeista apranga nesuteiks optimalios apsaugos, todėl kaip galima greičiau ji turėtų būti sutvarkyta kompetentingo asmens. 6. Jeigu apranga pagaminta iš odos sušlaptų, nedžiovinkite jos priverstiniais būdais laikydami ją arti šilumos šaltinių tokių kaip radiatorius ar liepsna, leiskite jai išdžiūti natūraliai. 7. Visada atsimink, kad nežiūrint į tai kiek gera yra apranga, ji vistiek neapsaugos nuo traumų, todėl visada važinėk atidžiai ir mėgaukis motociklo valdymo patirtimi.

Suzuki turėtojams ir planuojantiems įsigyti turėtų padėti šis puslapis: suzukicycles.org/

Kaip ir zadejau, dedu pora straipsneliu MirktBandymas suklasifikuoti motociklus “Visas klasifikavimas yra Š…” Karlas Linėjus Genijus Motociklų įvarovė primena benamių šunų gaują. Įvairiausi “snukiai”, “uodegos”, “letenos” ir neribotos galimybė kryžmintis. Tas pats ir apie motociklininkus – ne visi jų užsikrėtę grynaveisliškumo liga. Remiantis Vakarų Europos ir Rusijos specialistų tyrimais, bandome įsprausti į rėmus dviratę motorizuotą techniką. 1. Motorinis dviratis. Visų dabartinių motociklų proprosenelis. Būdingi bruožai – ratai be amortizatorių, dviračio tipo rėmas, paprastas dvitaktis ar elektrinis varikliukas, maksimalus greitis apribojamas iki 25 km/h, pavarų dėžės nėra. Iš jaunystės prisiminimų, tai buvo modelis RIGA 11, arba ant “Ereliuko” dviračio prikabintas D-5 arba D-6 varikliukas. 2. Mopedas Šiek tiek rimtesnis aparatas. Pavadinimas kilęs iš “MOTORAS” ir “PEDALAI”. Ankstesnių modelių skiriamas bruožas buvo dviratinio tipo pedalai, bet mūsų laikais pedalai keičiami kik arba elektriniu starteriu. Nuo motorinio dviračio skiriasi didesniu komfortu, yra amortizatoriai priekyje ir gale, pilnaverčiai stabdžiai. 3. Skuteretta Tai būtų tarpinė grandis tarp motorolerio ir mopedo . Nuo mopedo skiriasi tuo, kad turi skydelius kaip motoroleryje, o nuo motorolerio tuo, kad variklis yra ne po sėdyne, o tarp vairuotojo kojų. Iš senų pavyzdžių prisimenu “Jawetta” ir kai kuriuos buvusios VDR Simson modelius. 4. Skuteriai ( Motoroleriai) Išskirtinis bruožas – variklis yra po sėdyne, dažniausiai sujungtas su galinio rato pakaba. Dėl to po vairuotojo kojomis yra lygios grindys. Dar vienas bruožas – geriausia apsauga nuo purvo ir vėjo, kai kurie net su stogu ( pvz. BMW C1), ir nedideli ratai – nuo 10 iki 13 colių. Skuteriai dar skirstomi į pogrupius, kuriems paskirsime atskirą temą. 5. Minimotociklai ( Minibaikai) Labai neapibrėžta klasė. Ryškiausias požymis – maži, ne didesni ne 13 colių ratai. Minibaikus galima suskirstyti į pogrupius: a) sudedami, kurių konstrukcija leidžia juos sulankstyti ir patalpinti, tarkim į automobilio bagažinę. b) Mopediniai – miniatiūriniai mopedai c) Skuteriniai – komponuoti kaip skuteriai, bet neturi skuteriams būdingų skydelių ir panelių. d) Motociklinai – motociklai mažais ratais. 6. Klasikiniai motociklai Pati didžiausia grupė, į ją patenka ir 50 kub.cm “darbinis arkliukas” ir 1400 kub.cm milžinai. Būdingiausias bruožas – vertikali vairuotojo sėdėsena ir spoilerių nebuvimas. Klasikinius motociklus galima skirstyti į pogrupius: a) retro stiliaus motociklai – primena 50-60 praėjusio amžiaus metų mašinas. Ryškiausi pavyzdžiai – Triupmh Bonneville, Kawasaki W 650. b) Mega klasikai ( Muscle bikes) – didelio darbinio tūrio ( ne mažiau 900 ccm) varikliai, dažniausiai c) deforsuoti sportbaikų varikliai, pavyzdžiui Honda X-11, YAMAHA FJR 1300, KAWASAKI ZEPHYR 900, SUZUKI BANDIT. d) Skrembleriai ( Scramblers) – šiuolaikinių enduro motociklų protėviai. Ryškus bruožas – aukštai išvestas išmetimo vamzdis, pakelti purvasargiai. e) Strit faiteriai ( Street fighters) – sportbaiko ir klasiko mišinys: standi važiuoklė, galingas sportbaiko variklis, palinkusi į priekį sėdėsena. Spoilerių nėra. Geriausia žaliava jiems – “pagulėjęs ant šono” sportbaikas. 5. Amerikietiško stiliaus motociklai Skiriamasis bruožas – atsiplalaidavusi sėdėsena, išneštos į priekį pakojos, laipto formos sėdynė ( keleivis (dažniausiai keleivė) sėdi gerokai aukščiau už vairuotoją. Pogrupiai būtų tokie: a) Kastomai ( Custom bikes) – klasikiniai motociklai, kurių siluetas primena amerikinį, t.y. laipto formos sėdynė, aukštas vairas, pvz. KAWASAKI LTD serijos modeliai. b) Čiopperoidai – toli į priekį išneštas priekinis ratas, didelis priekinės šakės palinkimo kampas, priekinis ratas siauresnis ir gerokai didesnis už galinį, pvz. SUZUKI INTRUDER, YAMAHA VIRAGO. c) Kruizeriai – pagaminti pagal 50 –ujų metų Harley Davidson pavyzdį – nedidelio skersmens ( 16-17 colių) platūs ratai, tvirta priekinė šakė, apgaubiantys ratus purvasargiai, pvz. KAWSAKI VN 15 Drifter, Classic tourer. d) Dregsteriai – ilga bazė, žemas vairas, labai plati galinė padanga (YAMAHAV-MAX, HONDA MAGNA). e) Dreseriai ( dressed bikes) – kruizeriai su bagažo dėžėmis ir spoileriais, pvz. Harley-Davidson Electra Glide. f) Čioperiai ( Choppers) – savos konstrukcijos arba kardinaliai perdirbtas motociklas su V 2 varikliu, siluetas: žr. Čioperoidas. g) Sport-Cruiser – jų važiuoklė ir varikliai leidžia daug agresyviau važiuoti, turi didelią galios atsarga, pvz – HONDA MAGNA 7. Sportbaikai ( Sportbikes) Pagrindinis matomas bruožas – visiškai uždengtas spoileriais, kaip žiedinių lenktynių motociklai, liaudyje vadinami “britvomis”. Vairuotojo sėdėsena “embriono pozoje” : kūnas stipriai palinkęs į priekį, vairuotojas beveik guli ant degalų bako. Ši klasė skirstoma į pogrupius: a) sportbaikas – labai dinamiškas, bet ne per daug komfortiškas, pvz. KAWASAKI ZX-7 b) Replikos – “pusfabrikačiai” “superbike” kategorijos lentyniniams motociklams, pvz, YAMAHA R-6, SUZUKI GSX-R 600. c) Sportiniai-turistiniai motociklai sunkesni už sportbaikus ir sėdėsena ant jų ne tokia “griežta” kaip ant tikrųjų sportbaikų. Pvz Honda CBR 1000 F, KAWASAKI ZZR 1100 8. Turistiniai motociklai Būdingiausi bruožai – labai gera apsauga nuo vėjo, leidžianti “ryti” kilometrus nenuvargstant, turi daug papildomos komforto įrangos, pvz audio sistema, šildomos rankenos, pneumatiškai reguliuojama “penktojo taško” sistema !!! , tiesi vairuotojo sėdėsena. Ši motociklų grupė skiriama į du pogrupius: a) Liukso klasės turistiniai motociklai – dideli ir masyvūs, prifarširuoti visokios įmanomos komforto įrangos, ryškiausias pavyzdys – Honda Gold WING b) Grand Tourismo – turistinio motociklo komfortas jungiamas su sportbaiko dinamika ir valdymu., pvz.: HONDA VTR 1000, BMW K1 9. Dvejopos paskirties motociklai Liaudyje vadinami “Enduro”, “pusiau krosiniais” , kurių būdingi požymiai – ilgos eigos važiuoklė, universalus padangų protektorius, elastingi varikliai. Šios mašinos gali būti skirstomos į tokias grupes: a) “minkštieji” ( parketiniai) enduro – skirti važiuoti keliais su kieta danga, bet jai galima važiuoti ir sąlyginiu “offroad’u”, šios klasės atstovai – YAMAHA XT 600, HONDA NX DOMINATOR, KAWASAKI KLR 650; SUZUKI DR 650; b) “Kieti enduro” – artimiausi grynai sportiniams ( krosiniams motociklams), bet turi elektrinę įrangą, leidžiančią juos eksploatuoti bendrojo naudojimo keliais, pvz SUZUKI DR-Z 400, HONDA XR, KTM LC04. c) “miesto enduro”, arba “supermoto” – 17 colių ratai, plentinės padangos, trumpesnės eigos važiuoklė, pvz. GILERA NORD WEST d) Kelioniniai enduro – skirti tolimoms kelionėms su didelio darbinio tūrio varikliais, dažniausiai 2 cilindrų, pavyzdžiai: HONDA XRV 750 Africa TWIN, BMW R 1100 GS, Triumph Tiger trail. Čia bandžiau suklasifikuoti dvirates mašinas, kuris važinėja bendrojo naudojimo keliais, o dar lieka grynai krosiniai, spidvėjaus, trialo ir kitokie spec paskities motociklai, kaip keturračiai ( ATV), motociklai su šonine priekaba, traikai ( trikes). Tikiuosi, kad tai padės būsimiems motociklininkams išsirinkti norimą grupę, kuriuoje yra dar daug pogrupių.

Drambliai Gerbiamieji motociklų mėgėjai, šiuo straipsniu pabandysiu apžvelgti skirtumus ir bendrumus tarp enduro motociklų, kurie liaudyje vadinami “daugiadieniais”, pusiau krosiniais ir panašiai. Iš esmės, sių motociklų klasifikavimas panašus į visureigių automobilių, vieni jų yra taip vadinami “parketiniai” , gi kiti yra tikri visureigiai. Šios klasės motociklai labai išpopuliarėjo po pirmųjų Paryžiaus- Dakaro ralių, kuriame dalyvavo beveik standartiniai, mūsų dienų legenda tapę HONDA XL 500, YAMAHA XT 500, SUZUKI DR 500 ir panašūs motociklai. Šių dienų enduro turi mažai ką bendro su savo protėviais, nebent 1 cilindro didelės kubatūros variklį. Pasikeitė važiuoklės, daugelis didesnių kaip 600 ccm motociklų įgijo 2 cilindrų variklius iki 1000 ccm, yra netgi 3 cilindrų modelis Triumph Tiger. Pirmieji serijiniu būdu 1980 metais didžiuosius enduro pradėjo gaminti BMW, kurių modelis R80 GS ir mūsų dienomis turi gausybę gerbėjų bei gerokai aukštesnę kainą, lyginint su konkurentais. Honda prototipas, kurį pažįstame XRV “Africa twin” modelyje irgi yra labai ryškus savo klasės atstovas. Pirmoji kregždė buvo YAMAHA XT 600, pasirodęs 1976 metais. Yamaha XT serijos mašinų populiarumą lėmė pergalės Paryžiaus – Dakaro ralyje ir sąlyginai nedidelė kaina. Gerą, be “galvos skausmo” XT galima būtų įsigyti už 1500 – 2000 USD. Honda, po savo protototipų triumfo 1984 ir 1985 metais pagamino jau kultiniu tapusį XLV 600 Transalp, kuris vėliau išsivystė į dar didesnį ir agresyvesnį XRV 750 Africa Twin. Šių aparatų kainos – nuo 2500 USD. Paprastai jų savininkai labai nenori skirtis su savo dviračiu draugu. Yamaha nuėjo kitu keliu – pagamino XTZ Super Tenere su 2 cilindrų vienaeiliu varikliu, kuris savo klasėje buvo vienas greičiausių, išvystydavęs iki 200 km/h. Šio modelio prototipai šventė pargalę Dakaro ralyje 1991-1993 ir 1995-1998 metais. Šio modelio pradedantiesiems nerekomenduočiau, nes tai yra aukštas, galingas ir gerokai “isteriškai” valdomas aparatas. Kawasaki irgi įnešė savo indėlį į šią klasę, pristačiusi KLR 600/KLR 650 ir Tengai 650 modelius. Deja, jie nėra tokie populiarūs kaip YAMAHA ar Honda. Kadangi pats važinėju KLR 600, galiu pareikšti, kad tai gana vykęs modelis, bet jis reikalauja dėmesio. Labai didelis pliusas yra tai, kad variklis aušinamas skysčiu ir turi ventiliatorių. Gali gąsdinti tepalo suvartojimas – iki 1 litro 1000 km. Pražiopsojus tepalo lygį galima drąsiai “palaidoti” variklio galvutę ( 600 USD), paskirstymo velenus ( 200 USD/vnt) bei paskirstymo grandinę ( apie 100 USD)

PERKANTIEMS ENDURO Dauguma dvejopos paskirties motociklų perkama ne lakstymui bekele, bet kaip manevringos transporto priemonės važinėjimui mieste, arba su didesnio darbinio tūrio varikliais mototurizmo tikslu. Pirmas veiksmas, perkant tokį motociklą, jį pasimatuoti, t.y. ar siekiate kojomis žemę. Daugelis šių motociklų turi labai aukštą prošvaisą, o ir sėdynė būna 80 – 100 cm nuo žemės. Jeigu siekiate žemę bent jau batų nosimis, tai jau yra neblogai. Jeigu savo motociklu ruošiatės ilgesnėms kelionėms, pasitikrinkite ar užtenka sėdynės pločio ir ilgio. Motociklai, stilizuoti pagal Dakaro ralio ir kitus maratoninkus turi didelius kuro bakus, o tai jau didelis privalumas tolimose kelionėse, bet mieste ne taip jau lengva juos valdyti dėl gana aukšto svorio centro. Kiti modeliai turi sąlyginai nedidelius bakus, kurių kuro rezervo užtenka kokiems 250 – 300 km. Daugelyje turistinių enduro yra nebloga apsauga nuo vėjo, padidinanti važiavimo komfortą. Kaip rodo praktika, daugelis enduro stiliaus motociklų naudojama kasdieniam važinėjmui mieste ir keliais su kieta danga. Pasirinkite tinkamas padangas, nes grubaus protektoriaus krosinės blogai sukibimba su asfaltu. Jeigu priekinis motociklo ratas yra 21 colio, tai rodo, kad jis gali važiuoti sąlygine bekele. Jeigu turite ambicijų važinėti tikra bekele, įsitikinkite savo sugebėjimais valdyti motociklą. Jeigu nesate tuo įsitikinę, paprašykite profesionalių sportininkų pagalbos. ĮSPĖJIMAS: Į BEKELĘ NIEKADA NESILEISKITE VIENI. ATSITIKUS NELAIMEI AR GEDIMUI NEBUS KAM IŠKVIESTI PAGALBOS. VISADA MŪVĖKITE ŠALMĄ, APSAUGINIUS AKINIUS, STRIUKĘ SU APSAUGOMIS IR TINKAMĄ AVALYNĘ.

Nu tikras daktaras Labas

Dar vienas tekstas apie aprangas ir patarimai. Versta is (By David L. Hough soundrider.com/archive/safety-skills/crash_padding-pt1.htm_ Crash Padding – Pirma Dalis** Kostiumai, Batai ir Pirštinės Rimti motociklistai daug dėmesio skiria motociklo valdymo rizikos taktikai. Važiavimas vingiuotu keliu nesiekiant grunto, reikalauja gerų įgudžių, o ne tik kvailos sėkmės. Šiandieniniai keliai taip pat yra pilni įvairių siurprizų, kurie gaudo neatsargius vairuotojus, todėl yra svarbu žinoti kaip jie atrodo ir kaip jų išvengti. Ir netgi jei kelias, paviršius ar eismas nekelia problemų, mes vistiek turim žinoti kaip prižiūrėti savo motociklą, kaip važiuoti grupėje, vežtis keleivius, susidraugauti su dumblinais aplinkeliais ir išgyventi sudėtingomis oro sąlygomis. Mintis yra ta, kad rimti motociklistai kaupia žinias ir įgudžius tam, kad išvengtų avarijų. Ko mes visi negalime išvengti, tai šanso anksčiau ar vėliau patekti į avariją. Statistika užsimena, kad tipinis gatvės motociklistas turės vieną ar dvi rimtas avarijas per visą savo vairavimo laiką. Visa esmė yra ta, kad kai ateis tau laikas nukristi, tu slysi keliu nežiūrint į tai kokia aprangą tu nusprestum dėvėti prieš nuspausdamas starterį. Patogumas prieš Saugumą Galutinė motociklisto įrangos paskirtis yra apsaugoti odą ir smegenis netikėtų smūgių metu. Jeigu norite pamatyti kaip atrodo tikrai gera apsauginė įranga, nagrinėkite ką dėvi lenktynininkai. Lenktynininkai neketina nukristi, bet jie supranta, kad avarija susijusi su kontakto plotu ir trinties jėga. Žinoma lenktynininkų aprangos nėra labai praktiškos kasdieniniam važinėjimui ar kelionėms. Paprastiems motociklistams, kurie dienas, o kartais savaites praleidžia motociklo balne naudodamiesi labiau civilizuotu greičiu, svarbiausias faktorius renkantis motociklisto įrangą gali būti patogumas, o ne pasipriešinimas trinčiai. Apsauga nuo karščio, šalčio, vėjo, triukšmo, lūžių ar net įrangos stilius gali būti taip pat svarbūs jums kaip ir pasipriešinimas trinčiai ar smūgiams. Įranga, ėch Įranga**Pagrindinės motociklisto įrangos dalys yra: striukė, kelnės, batai, pirštinės, šalmas ir akių apsauga. Taip pat yra ir kaikurių egzotinių apsauginės įrangos gaminių, pvz. nugaros ir kaklo apsaugos. Taigi galvokime apie svarbiausias apsaugos priemones. Ar tau ištikrųjų reikia egzotinės motociklisto įrangos, ar negali paprasčiausiai vilkėti alpinisto striukės ir džinsų, o galbūt slidininko kelnių? Pradedantieji motociklistai gali pamanyti, kad bet kokie patvarūs lauko drabužiai tiks važinėti motociklu, bet patyrę motociklistai žino kodėl motociklistams skirta įranga yra speciali. Pavyzdžiui, alpinisto striukė yra šilta ir patogi vaikščioti, bet važiuojant greitkelyje motociklu ji gali plaikstytis, plyšti ar išsipūsti. Motociklisto apranga palyginti turi būti standi tam, kad išvengtumia erzinančio plazdėjimo vėjyje, ji turi turėti reguliuojamus užtrauktukus ar įtemtumus, kurių pagalba kontroliuojamas oro srautas, turi aprūpinti ir izoliacija ir oro pasipriešinimu, taip pat suteikti apsaugą nuo trinties ir smūgių. Ir atminki, kad motociklistų aprangos turi būti “sukirptos” patogiam važiavimui. Teisingas sėdijimas ant motociklo pakels kelnių klešnias keliais coliais, suklostys medžiagą kelių kitoje pusėje ir išties rankas. Aprangos sukirpimas pagal užsakymą gali būti reikalingas derinant tavo motociklo ergonomiką ir kūno formą. Tai yra, jeigu vairuoji palinkęs į priekį link vairo, vertinsi striukės rankoves įsiūtas labiau priekinėje padėtyje ir padidintus įsiuvus nugaroje. “Kelioninė” (kruizinė) striukė sumodeliuota tiesiam sėdėjimui, jeigu būtų dėvima ant sportinio motociklo, tampriai aptemtų apie pažastis, įdubtų krūtinėje ir užliptų ant nugaros. Patarimas perkant motociklisto striukę ar visą komplektą yra geriausia matuotis sėdint ant motociklo, o ne stovint priešais motociklo veidrodėlį. Jeigu tavo motociklas ne po ranka, pasinaudok panašiu modeliu pas pardavėją, ar bent jau imituok vairavimo padėtį prisėsdamas ant kėdės. Striukės rankovės ir kelnių klešnės turi būti pakankamai ilgos, kad dengtų visą neapsaugotą odą, kaip kad ir norėtumėt, kad būtų kai vaikščioji. Taip pat būtų protinga pasitikrinti kaip apranga tinka su normaliais motociklisto batais, pirštinėmis ir šalmu. Dar vienas papildomas patarimas matuojantis aprangą būtų dėvėti storą megztinį ar striukės pašiltinimą tam, kad įsitikinti ar motociklisto striukė yra pakankamai didelė. Jeigu pardavėjas nepataria pasitikrinti kaip viskas tinka važiuojant motociklu, tai esi netinkamoje parduotuvėje. Tu praleisi daugelį valandų dėvėdamas motociklisto įrangą, todėl nesileisk skubinamas apsispręsti per daug uolaus pardavėjo ar viliojančios kainos.Stilius ir FunkcionavimasMotociklisto kostiumai yra vienos ir dviejų dalių. Apskritai atskiras dalis kaip, kad striukę ir kelnes yra lengviau apsivilkti ar nusivilkti, ir tai suteikia universalumo. Pavyzdžiui, jeigu paprasčiausiai nori pasivaikščioti aplink masinio susitelkimo vietą vėsų vakarą ar nueiti iki restorano po to kai užsiregistruoji viešbutyje, ar nebūtų patogu dėvėti savo motociklisto striukę? Vienos dalies kostiumai suteikia geresnią apsaugą blogo oro ir avarijų metu, bet jie yra sudėtingiau apsivelkami ir blogiau pritaikomi situacijose esant be motociklo. Ir odos ir medžiagos kelnės yra gaminamos džinsų stiliumi su diržais, petnešomis ar prijuostės stilliumi su integruotomis petnešomis. Motociklisto audinio kelnės ar kostiumas paprastai dėvimos ant kasdieninių drabužių. To privalumas yra tas, kad gali nusimesti motociklisto aprangą sustojus kur nors pietų ar kokioje nors susibūrimo vietoje. Paprastai odinės kelnės dėvimos atskirai, o ne ant kasdieninių kelnių tokių kaip džinsai, kadangi džinsų ir odos kombinacija būtų per stora. Kalbant apie stilių, pripažinkime, kad daugelis motociklistų labiau rūpinasi apie išvaizdą negu apie apsaugą. Tu pamatysi daug motociklistų, kurie dėvi odines striukes ir medvilninius džinsus. Neabejotina, kad mėlyni džinsai yra didi amerikietiška kelioninė uniforma, bet medvilnė beveik neturi jokio pasipriešinimo trinčiai. Jeigu nusiversi nuo motociklo vilkėdamas džinsus be jokių papildomų kojų apsaugų, nučiuožus penkias pėdas medvilnė nusitrins iki odos. Viena alternatyva odinėms ar sintetinėms kelnėms yra dėvėjimas odinių antkelnių (naudojami kaubojų). Antkelnius yra lengva nusimauti važiavimo pabaigje, bet kita vertus jie neuždengia dviejų pagrindinių poveikio taškų: t.y. užpakalio apvalumų. Taip pat yra džinsai pagaminti iš specialios medžiagos, kuri atlaiko didelę trintį. Paprastai medžiaga yra audžiama iš medvilnės, Spandex’o ir Kevlaro pluošto. Tokie džinsai yra pigesni negu odinės kelnės, bet yra nepatogūs, nepraktiški siūti, jeigu reikia siūti pagal užsakymą ir visose situacijose gali nesuteikti pakankamo pasipriešinimo trinčiai. Žinoma neprivalai vilkėti tą pačią aprangą kiekvieną dieną. Aš renkuosi savo apsaugos lygį pagal tai kokia mano manymu rizika bus. Pavyzdžiui, jeigu aš važiuoju aplink slėnį sunkvežimio priekaboje, aš greičiausiai dėvėsiu medžiaginį kostiumą, arba paprasčiausiai švarką, kadangi tikimybė apsiversti mažai tikėtina. Bet jeigu aš greitai važiuoju per kalnus ant dviejų ratų, tada renkuosi pilną odą. Jeigu renkiesi aprangą pagal atitinkamą riziką, atmink, kad dauguma visų moto įvykių atsitiko miesto gatvėse, arti namų, esant geroms oro sąlygoms.ApsaugosDalis išlaidų skirtų kokybiškai motociklisto aprangai yra patogumas, stilius, tinkamumas, pagražinimų ilgaamžiškumas ir apsauga nuo oro sąlygų, bet taip pat pasipriešinimas smūgiams ir trinčiai. “Pasipriešinimas smūgiui” tai medžiagos gebėjimas sušvelninti smūgius į kietus objektus, ar kelio paviršių, kitą transporto priemonę, benzo baką, vairą. “Pasipriešinimas trinčiai” tai medžiagos gebėjimas priešintis nusitrinimui, kai motociklistas slysta grindiniu. Paprastai kalbėdami apie apsaugojimą nuo smūgio ir trinties, kalbame kaip apie “apsaugą”. Rimti motociklistų įrangos gamintojai didelį dėmesį skiria apsaugoms. Jie susidomėją ne tik ieškojimu (kūrimu) medžiagų pasižyminčių geriausiomis eksploatacinėmis savybėmis, bet taip pat kur apsaugas patalpinti, jų forma ir išlaikymu. Save gerbiantys gamintojai skiria daug laiko ir pastangų apsaugos sistemų gamybai naudodamiesi vėliausiomis technologijomis ir auto įvykių ataskaitomis. Jie atlieka abejus sistemų testavimus, kaip laboratorinius taip ir realius. Taip pat jie nagrinėja ataskaitas gautas iš motociklistų patyrusių avarijas, pritaikydami asmeninę patirtį tolimesniam įrangos tobulinimui. Abu Andy Goldfine (Aerostich) ir Wayne Boyer (Motoport U.S.A.) sutaria, kad norint apsaugoti nuo sužeidimų smūgio kaušialiai yra taip pat svarbūs kaip ir pasipriešinimas trinčiai. “Asfalto liga” gali būti skausminga ir žiauri, bet susidūrimas gali sukelti rimtus ir tikėtina mirtinus vidinius sužalojimus. Kažkur keturiose iš penkių avarijų patiriami kojų sužeidimai, o daugiau nei pusė aukų patiria rankų sužeidimus. Kitos kūno vietos, kurios paprastai būna paveiktos sunkių sužeidimų yra pečiai, krūtinė ir raktikauliai. Pečiai, alkūnės, sėdmenys ir keliai yra pagrindės poveikio vietos kai motociklistas trenkiasi į grindinį. Dilbiai ir viršutinės šlaunų dalys yra antrinės poveikio vietos. Daugelis motociklistų supranta apsaugų ant pečių, sėdmenų, kelių ir alkūnių svarbą. Paprastai šios motociklisto kostiumo vietos yra sustiprinamos medžiagos papildomu išoriniu sluoksniu. Bet papildomai apsaugai gali būti naudojami specialūs kaušeliai įdėti svarbiausiose vietose. Šie apsauginiai kaušeliai paprastai yra sudėtingas plastmasės ir putoplasto mišinys. Motociklistai taip pat turėtų suvokti, kad viršutinės kojų dalys yra pirminė poveikio vieta, kadangi motociklistas atsiskiria nuo motociklo susidūrimo metu. Pavyzdžiui, kruopščiai pagaminta motociklisto apranga kaip, kad Aerostich’s “Roadcrafter” kostiumas turi išorinius sustiprinančius lopus ant pečių, dilbių, sėdmenų ir blauzdų, priedo įvarų pasirinkimą skirtingų apsauginių kaušelių įsidedančių į vidų. Aerostich pirmi pritaikė motociklisto kostiumui viskolastinį (viscoelastic) putoplastą, kuris yra minkštas ir suteikiantis komfortą, bet įvykus staigiam smūgiui akimirksniu sutvirtėja. Motoport’s Triarmor sistema naudoja sluoksniuotą trijų sluoksnių konstrukciją: standaus išorinio putoplasto, minkšto plastikinio skydo ir viduje minkštos “atminties” putoplastą. Odinė apranga paprastai sustiprinama prisiūnant papildomą išorinį sluoksnį iš storos odos ar odinį/plastikinį derinį kritinėse poveikio vietose. Silpnos odos gali būti sustiprintos suformuotais kaušeliais, kurie įsideda kritinėse vietose į įsiūtas kišenes. Bates’ Bob Rudolph pagrįstai papbrėžia apsaugų gero prigludimo svarbą ir betkokių kietų plastikinių kraštų aprangos viduje išvengimą. Palaidas motociklisto kostiumas linkęs susiraukšlėti smūgio metu, o per raukšles susidėvima greičiau, plyštant per jas oda yra atidengiama sužeidimams. Kieta (nepaminkštinta) plastikinė apsauga smūgio metu veikia kaip aštrus peilis pjaunantis per odą. Beito (Bates) apsauginiai kaušeliai yra lankstus tvirtas plastikas įvilktas į putoplastą tam, kad neleistų tvirtam plastikui pjauti oda smūgio metu. Kai kurios aprangos pagamintos su stuburo apsauga, taip pat jose yra ir kaklo apsaugos, skirtos važiavimui bekelėmis (motokrosui). Neck-Pro-Tech yra putoplasto pagalvėlė apgaubianti kaklą ir padedanti išvengti raktikaulio ir kaklo sužeidimų, randama PowerSports saugos įmonėje (PowerSports Safety Company). Motoport sukūrė lengvą tinklinį indėklą su Triarmor kaušeliais, kuris vadinamas"Kūno Apsaugos Švarkas" (“Body Guard Jacket” Mirkt ir dėvimas po betkuria striuke neturinčia apsaugų.**Oda ar Audinys?**Kuri yra geriasnė motociklisto kostiumui, oda ar dirbtinis audinys? Oda yra puikus pasirinkimas. Oda yra patogi, stilinga, ji nesiplaiksto, turi puikų atsparumą karščiui ir nusitrinimui, t.p.gerai atrodo po daugelio metų. Stora oda pasižymi geromis pasipriešinimo trinčiai savybėmis. Pavyzdžiui, sustiprinta karvės odą slys kažkur nuo 80 iki 100 pėdų kol kiaurai prasitrins. Todėl nėra neįprasta lenktynininkui apsivilkusiam odine apranga nukristi ir slysti lenktyniniu greičiu, po to atsistoti ir nueiti be jokių sužeidimų išskyrus keliatą sumušimų (mėlynių). Neigiama odinės motociklistų aprangos pusė yra ta, kad ji yra griozdiška, sunkiai valoma ir iš esmės nepadaroma neperšlampanti. Gera oda yra brangi ir norint išlaikyti ją elastingą ir apsaugoti nuo pelėsio, tau reikės dažnai prižiūrėti ją padengiant minkštikliu. Jeigu ketini važiuoti per lietų, tu norėsi uždengti savo brangią odą vandeniui atsparia apranga. Ir jeigu tavo odinė apranga suprakaituos nuo šilto pasivažinėjimo, tikėkis nemalonaus kvapo.Tu negali paprasčiausiai įmesti odinių rūbų į skalbimo mašiną, o pasitikėti gali tik keliatu valyklų, kurios išvalys odinius drabužius nepažeisdamos jų. Tačiau oda yra patogi, stilinga ir patvari. Odiniai drabužiai laikys visą gyvenimą, jeigu bus prižiūrimi tinkamai, apsidėvėjus jie gali būti atstatyti ilgiasniam laikui, visa tai odą daro mėgstamu pasirinkimu tarp daugelio motociklistų.Pirkėjau būk atsargusŽinok, kad yra didelis odų skirtumas, įskaitant skirtingas odos rūšis, apdirbimo procesą, storį (“svorį” Mirkt ir odos idividualų stiprumą. Karvės oda yra labiausiai paplitusi oda. Ožkos oda yra kietesnė ir lankstesnė už karvės oda. Elnio oda yra labai elastinga ir atspari trinčiai, bet sušlapusi praranda savo pavidalą. Arklio oda yra nepaprastai patvari oda, bet sunkiai apdirbama. Bet kokios odos rauginimo ir užbaigimo procesai yra lemiami kokybei. Save gerbiantys odos gaminių gamintojai yra išrankūs odoms, kurias jie perka, kadangi jų reputacija priklauso nuo jų gaminių kokybės. Odinė striukė su nedidele kaina gali atrodyti patraukli, bet kita vertus tai gali tapti pinigų švaistymu jeigu oda ar užtrauktukai greitai suirs.**Kaip apie sintetiką?**Motociklisto apranga pagaminta iš sintetinės medžiagos gali būti tokia pat patogi kaip ir oda, turėti tokias pačias “motociklines” savybes, bet per pus lengvesnė, priedo pranašumas tas, kad ji gali būti neperšlampama ir skalbiama. Andy Goldfine, Aerostich kompanijos smegenys, sukūrė Cordura Roadcrafter kaip, kad “žingsnį į” kasdieniniam važinėjimui skirtą kostiumą naudojamą Minesotoje. Cordura yra ypatingai atsparus vandeniui poliamido (poliamide) pluoštas, kuris yra lankstus, bet atsparus trinčiai. Motoport stipriai remiasi Europoje sukurtomis aprangomis ir medžiagomis, įskaitant Kevlar’ą ir Cordura, bet juda link Ultra Cordur’os, labiau grubaus rašto su žymiai didesniu pasipriešinimu plyšimui ir trinčiai, t. p. geresnėmis ventiliacinėmis savybėmis. Yra dvi skirtingos teorijos apie neperšlampamos medžiagos aprangą, tokią kaip Gore-Tex iš vidaus ar atskiras neperšlampantis švarkas-pamušalas. Teoriškai striukė geriau kvėpuos su atskiru pamušalu, bet tai reiškia, kad striukė per lietų permirks. Ir jeigu neperšlampantis pamušalas turi savyje izoliacinės medžiagos, tai reikškia tu negali pašalinti izoliacinės medžiagos dėl šlapio, šilto važiavimo. Praktiškai yra žymiai naudingiau turėti neperšlampamą sluoksnį ant išorinės medžiagos ir išimamą izoliacinės medžiagos pamušalą, tokį metodą naudoja Aerostich. Norint aprūpinti pilnu neperšlampamumu siūlės turi būti apklijuotos lipnia juosta gamybos metu. Nėra įmanoma padaryti pačius užtrauktukus neperšlampamais, todėl motociklisto aprangos turi būti su uždengimais jiems, kurie neleistų vandeniui prasiskverbti.Kevlar prieš CorduraKevlar įpatingai stiprus sintetinis pluoštas, kuris atrodytu gali būti idealus gaminys motociklisto įrangai, bet pasipriešinimas trinčiai nėra paprasčiausiai stipraus pluošto klausimas. Akivaizdžiai Cordura nailono pluoštas įsitemps nuo nelygumų ir staigiai atgaus buvusią formą, kai tuo tarpu nesitampantis Kevlaro pluoštas pasigaus paviršiaus nelygumus ir perplyš. Štai kodėl “Kevlariniai” motociklistų rūbai nėra iš gryno Kevlar’o audinio, bet iš specialaus lankstaus Kevlar’o pluošto, Cordur’os Neilono (Cordura Nylon) ir elastingos Likros (Lycra) mišinio. Tiktai viena įmonė pasaulyje gamina Kevlaro audinį tinkamą motociklistų aprangai: tai Schoeller Textile Company, Šveicarijoje. Kalifornijos gamykla Motoport esanti Carlsbad’e pagal tavo užsakymą padarys Kevlar’o kostiumą naudodama Schoeller audinį. Marsee reklamuoja Ultra Balistine Kevlaro striukę (Ultra Ballistics Kevlar Jacket). Aerostich toliau naudoja tiktai Cordur’os nailoną jų gerai vertinamuose Roadcrafter ir Darien kostiumuose.Nuo lentynos prieš Pagal užsakymąYra daugiau dydžių negu S (Small-Mažas), M (Medium-Vidutinis), L (Large-Didelis) ir XL Extra Large-Ypač didelis). Būtų žymiai paprasčiau gamintojams, jeigu mes motociklistai visi būtume vienodo dydžio ir formos, bet daugeliu atveju mūsų liemuo, rankų, kojų diametras ir ilgis skiriasi. Jeigu negali rasti tinkančios savo figūrai aprangos parduotuvių lentynose pagalvok apie aprangą gaminamą pagal užsakymą. Odinių aprangų gamintojai, tokie kaip Langlitz, Bates, Z Custom Leathers ir Vanson specializuojasi gamybai pagal užsakymą. Audinių gamintojai tokie kaip Aerostich ir Motoport paprastai suprojektuos ir pasiųs aprangą. Siųdamasis pagal užsakymą tu ne tik gauni tikslų dydį, bet taip pat gali pasirinkti aprangos savybes, tokias kaip medžiagą, spalvą, pamušalą, apykaklę, diržą, kišenes ir apsauginius kaušialius.Stok į eilę Jeigu prašysi padaryti pagal užsakymą ar pasiūti, tikėkis, kad teks palaukti eilėje. Pavyzdžiui Langlitz per metus rankomis pagamina maksimum 1,600 aprangų, taigi busi išmatuotas ir tada teks laukti savo eilės.Gamintojai tokie kaip Bates ir Vanson turi šiek tiek didesnio našumo galimybių, bet vis tik turėtum užsisakyti odinę aprangą gerokai ankščiau negu ketini važinėti su ja. Pirmiausia norėdamas gauti užsakytą aprangą turėtum įsigyti kokius nors katalogus, pageidautina su medžiagų pavyzdžiais. Tada gali apsispręsti dėl modelio ir padaryti atitinkamus išmatavimus tinkančius tau ir tavo motociklui. Be abejo pagal užsakymą siuvamos motociklisto aprangos medžiaga yra labai brangi. Bet jeigu ketini važinėti motociklu eilę metų, atsižvelg į savo aprangą, kaip į svarbią šio reikalo dalį. Aukštos kokybės medžiaga nebus vien tik labiau patogi kiekvieną kartą važiuojant motociklu, bet ir laikys metai iš metų. Ir kai pagaliau užtrauktukas išsiskirs, garbingi gamintojai su malonumu jį sutvarkys. Nenuostabu matyti vis dar gerame stovyje trisdešimties metų senumo Langlitz ar Bates odinę striukę. KainaPagal užsakymą pagaminta odinė striukė su 10 kišenių, antpečiais, diržu ir apsauginiais kaušeliais kainuos apie 750 $. Labai geros džinsinio stiliaus odinės kelnės kainuos apie 450 $. Rimto audinio striukė su pagal užsakymą darytomis rankovėmis ir pečiais, įsiutais užtrauktukais rankogaliuose, juosmens reguliavimu, kišenėmis, ventiliacinėmis angomis po pažastimis ir izoliaciniu pamušalu kainuos apie 600 $. Suderinto audinio kelnės su užsakomo ilgio klešnėmis, apsaugomis ir kelių slaideriais kainuos 450 $. Kita vertus galima gauti “bizono odos” Magistralinę Striukę (“buffalo leather” Highway Jacket) ir standartinius antšlaunius už 300 $. Ar jei teiki pirmenybę taupaus audinio kostiumui be apsaugų, gali įsigyti tradicinį Britišką vaškuotos medvilnės striukę ir kelnias už panašią kainą. Tu rasi daugybę stilingų odinių drabužių parduotuvių lentynose ir katalogose skirtuose prekėms užsakyti paštu, kartais už labai priimtiną kainą, o kaikurios iš jų funkcionuos kaip motociklisto apranga. Bet net jeigu rastum pigią striukę, kuri tau tiktų ir darytų tave panašų į Wild Ones narį, tu nebusi patenkintas sugedusiu užtrauktuku, odos dažais per pirmą lietų tekančiais tavo kūnu ar siūlėmis irstančiomis tada kai susiruoši keliauti kitą vasarą. Ir žinoma būsi nesužavėtas kada tau reikės visą tai susitvarkyti kelyje, išsiaiškinus, kad bendrovė išsikėlė į kitą miestą. Motociklisto aprangai puikiai tinka sena patarlė “kiek moki, tiek ir gauni”.Perspėjimas dėl Varovo Apsiausto Kaikurie motociklistai-keliautojai dėvi atskirų skvernų “Australian Outback” stiliaus Varovo Apsiaustą. Šie ilgi vaškuotos medvilnės apsiaustai yra patvarūs, neperpučiami, neperšlampami ir pagrystai įkainuoti. Ir griežtas stilius nusipelno betarpiško dėmesio. Varovo Apsiaustas gali būti labiau patrauklus jodinėjimui retai apgyvendintais rajonais ar klajonėms išilgai Čikagos pakrantės, negu važinėjimui motociklu. Vienas rimtas pavojus yra tas, kad ilgas apsiaustas gali įsipainioi į judančius įrenginius. Gali įsivaizduoti kas atsitiks kai storas audinys užstrigs tarp grandinės ir galinio rato žvaigždės. Geriausias patarimas būtų nedėvėti Varovo Apsiausto važinėjant motociklu. BataiOdiniai batai teikia žymiai didesnią apsaugą negu medžiaginiai sportiniai bateliai. Odinis paviršius nukreipia nuolaužas ir apsaugo nuo nudegimų. Nelaimingo atsitikimo metu odiniai batai apsaugos pėdą nuo smūgio ir nubrozdinimo. Įsivaizduok kas, pavyzdžiui, galėtų, atsitikti tavo kojos pirštams greitai slystant asfaltu. Pakopinis batų kulnas padeda laikyti kojas ant pakojų. Įmaunami ar užtrauktuku užsegami batai yra tinkamesni, už batus su šniureliais, kurie statant koją ant žemės gali užkliūti už atsikišusių motociklo detalių. Aukšti batai (11 colių (27,5 cm) ar aukštesni) apsaugo kelius nuo akmenų, geliančių vabzdžių ir karštų duslintuvų. Neužmiršk padų. Kompoziciniai padai teikia žymiai daugiau sukibimo jėgos negu lygi oda. Pasiūloje yra daugybė specialių motociklistų batų, populiariausi yra Alpinestars, AGV, Fieldsheer, Gaerne, SIDI (Acerbis USA), Bates Fastlane ir Motoline gamintojų. RiderWearhouse (parduotuvė Amerikoje) turi įdomius SIDI batus vadinamus “Turistinių Kelionių Batais” (angl. “Combat Touring Boot” Mirkt (“kai tik įprastiniai motokroso batai yra per griozdiški, o tradiciniai gatvių batai yra silpni…” Mirkt. Motociklistų batai turi specialias priemones, tokias kaip užtrauktukų uždengimai, aptempimo sagtys, apsauginiai kaušeliai ir tepalui atsparųs padai. Kaikurie batai yra iškloti neperšlampama kvėpuojančia membrana, kuri koją išsaugo sausą.Jeigu batas tinkaDeja, daugelis motociklistų specifinių batų gaminami vidutinio (“D” Mirkt pločio, tai yra pagrindinė problema motociklistams, kurių pėda nėra vidutinių matmenų. Jeigu pagal tavo pėdos formą reikalinga kažkas platesnio, siauresnio ar su skirtinga forma, gali tekti paieškoti batų, kurie tiks. Motoport turi vieną neperšlampamų batų rūšį, kuri išsiplės esant platesniai kojai. Bates gali parūpinti siauresnių batų. Justin dabar gamina įvairių pločių motociklistų batus. Vienas praktinis pasirinkimas yra “Wellington” stiliaus odiniai batai gaminami tokių gamintojų kaip, kad Red Wing ar Frey. “Wellington” nėra tokie spalvingi ir sportiški kaip, kad itališki ar vokiški motociklistų batai, bet yra pakankamai priimtini konservatyviam važiavimui ir yra gaminami įvairių dydžių ir stilių. Jeigu nori tikrai rimtų batų rinkdamasis formą, plotį, aukštį, pamušalą, kulną, blauzdą ir padą, pagalvok apie WESCO batus. Jų kaina apie 300 $. Langlitz Leathers gali padėti specialiai užsakant WESCO batus arba gali tiesiogiai susisiekti su pačia West Coast batų kompanija (West Coast Shoe Company). Taip pat batus pagal užsakymą gamina Dayton batų kompanija (Dayton Shoe Company) esanti vakarų Kanadoje.PirštinėsAr tu eidamas užkliūtum už bordiūro ar skristum nuo motociklo avarijos metu, normali žmogiška savisaugos reakcija yra ištiesti rankas į priekį. Tai greičiausiai reakcija “apsaugok savo veidą” (“save-your-face” Mirkt. Reikalas tas, kad jeigu šendien tau tektų griūti, būtum žymiai laimingesnis turėdamas storą odą po delnais. Yra svarbu, kad mūsų pirštinės būtų patogios, lanksčios ir tuo pačiu atsparios trinčiai. Oda yra svarbiausia renkantis pirštinias, bet yra daug skirtingų ir formų, su tokiomis savybėmis kaip, kad ilgi riešai, užtrauktukai, išlenkti pirštai, lanksčios plokštės, apsauginiai kaušeliai, izoliacinės medžiagos, neperšlampamas paviršius ir kvėpuojantis neperšlampamas pamušalas. Pirštinės išlenktais pirštais padėtos ant lentynos gali atrodyti keistai, bet jos kietesnę odą padaro patogesnę kai ranka apgaubia rankeną. Kaip ir striukių taip ir pirštinių stardantinė oda yra karvių oda, bet elnio, briedžio ir ožio odos yra lankstesnės. Aš teikių pirmenybę pirštinėms pagamintoms iš izoliuotos ožio odos su pailgintais riešais skirtomis šaltam orui ir paprastoms briedžio odos “žokėjaus/kaubojaus” (angl. “roper” Mirkt labiausiai tinkančiomis važinėjimui vasarą. Briedžio odos pirštinių privalumai yra formos išlaikymas, tvirtumas, izoliacinės savybės esant drėgnam orui ir yra didelis atsparumas trinčiai. Prailginti riešai neleidžia vabzdžiams ir šaltam orui patekti pro atsegtas striukės rankoves, o taip pat apsaugo riešus nuo saulės ir vėjo nudegimo. Važiuok Saugiai (angl. Ride Save – RS)!

Straipsnis Honda VTX 1800 patalpintas biker.lt ir motomanai.lt

HONDA CBR 600 RR “F” Devinto dešimtmečio viduryje po pasaulį išsibarstė nauja karta plentinių motociklų, visiškai nepanašių į " Mad Max" laikų sunkiasvorius universalus. Tai buvo šiuolaikinių, žiedinių motociklų pirmtakai: Suzuki GSX-R, Yamaha FZ, Honda (CBR-F, VFR-F), Kawasaki ( GPZ-R, GPX-R). Jų Sportinis charakteris nekėlė jokių abejonių. Motociklų rėmų konstrukcijoms buvo pradėti naudoti duraliuminio lydiniai, variklių galingumas sparčiai šoktelėjo virš 100 AG kartelės, tachometro skalės raudonoji riba iki12000 aps/min, stabdžių diskų skersmuo pasiekė 300 mm, priekinių stabdžių apkabose atsirado po 4 stūmoklius, pasirodė pirmieji 17 colių ratlankiai. Prie viso to pridėjus pirmąsias radialines padangas galima teigti kad 84-88 m. ypatingi motociklų vystymo raidoje. Japonų koncernai nusprendė, kad visi norintys privalo pasijausti lenktynininkais. Tačiau ne kiekvienas sportinių motociklų gerbėjas buvo pasiruošęs įsibėgėti nuo 0 iki 100 km/h per 3,2 s, juo labiau didžioji dauguma, besižavinčių sportiniasis motociklais, dažniausiai tik sklaidydami žurnalų lapus. Būtent tuomet, po pirmos bangos naujų motociklų, į gatves išriedėjo Honda CBR-600F modelis. 600 cm3 variklis atrodė kukliai šalia 750 iki 1100 cm3 “dragsterių”, tačiau daugumai žmonių 87AG sportinis motociklas buvo tikra dovana . Draugiškas 600cm3 variklio charakteris leido ne tik saugiai pasijausti, net pirmą kartą užlipusiems ant motociklo, bet ir sumažino visų motociklo dalių apkrovimą. Mažesnių gabaritų , lengvam ir ne tokiam audringam varikliui atitinkamai reikėjo ir kompaktiškesnės, bei lengvesnės važiuoklės. Lengvai valdomas, komfortabilus ir patikimas CBR tapo vienu perkamiausiu ir labiausiai mėgstamu motociklu pasaulyje. Be to 600 klasės motociklai buvo pigesni. Tačiau būtent tai ir nulėmė, kad techniniu požiūriu jie tapo labiausiai skriaudžiami. Rėmo, galinės švytuoklės komponentai, kaip ir apatinis priekinių amortizatorių tiltas buvo štampuojami iš plieno, paprastos amortizatorių konstrukcijos turėjo ribotas reguliavimo galimybes. Visa tai buvo skirta nereikliai ir ramiai publikai, kuri kiekvienais metais darėsi vis “agresyvesnė” ir greitai susigaudė, kad 600-tukai nežiūrint silpnesnio variklio, savo svoriu ir valdymo savybėmis yra arčiausiai lenktyninių motociklų. Greitai susigaudė ir pasaulio Superbike lenktynių čempionato globėjas italas Pablo Flamini, priglaudęs “mažylius” į naują Supersport klasę, kurioje leidžiami tik labai minimalūs serijinio motociklo pakeitimai.Tai reiškė kad visas krūvis tenka patiems gamintojams: koks bus serijinis, toks bus ir lenktyninis. Visi plieniniai “daiktai” buvo greitai pamiršti ir 600-tukai iš nuskriaustųjų atrodo tampa labiausiai techniškai išpuoselėtais serijiniais motociklais. Paskutinius 5 metus Honda tik vijosi pagrindinius varžovus, o 16 metų iš eilės atnaujinamas motociklas su ta pačia didžiąja "F"ir visais jai būdingais komforto atributais, atrodė senamadiškai šalia naujausių, pusiau lenktyninių R-6 ir GSX-600R. Išleistas 2002 metų modelis CBR 600F Sport tik suvienodino visų galimybes, bet ne daugiau. RR Ilgai lauktas motociklas buvo pristatytas praėjusių metų rudenį , beveik tuo pat metu, kuomet pasaulio motociklų žiedinių lenktynių čempionate italas V. Rossi tapo naujos Moto GP klasės čempionu su revoliuciniu 5 cilindrų Honda RC 211V. Būtent RC211V replika tapo naujasis CBR600RR. Vien tik žvilgtelėjus į naują “RR” galima suprasti kokį didelį žingsnį padarė Honda inžinieriai ir kaip gaila tų kurie praėjusiais metais įsigijo CBR 600 FS. Iš senojo gerojo CBR-o liko nebent trys pirmos raidės. Akį pirmiausia patraukia įspūdingų gabaritų galinė švytuoklė, po sėdyne įkomponuotas išmetimo sistemos slopintuvas ir puikus klasikinis lenktyninio motociklo dizainas, kurio paskutiniais metais taip trūko naujuose modeliuose. Variklis Naujasis variklis buvo pradėtas nuo švaraus lapo, tačiau baziniai parametrai išliko nepakitę. Po intensyvių bandymų ir skaičiavimų buvo nustatyta kad 4 cilindrų 600cm3 varikliui idealiausiai tinka senojo "F"variklio 67mm stūmoklių skersmuo ir 42,5mm eiga. Pagrindinis dėmesys buvo skirtas variklio gabaritų, masės, trinties sumažinimui ir efektyvesniam kuro išnaudojimui. Starterio krumpliaračiai, tradiciškai komponuojami šalia generatoriaus, buvo perkelti į dešinę variklio pusę ir tai įgalino patį generatorių ir jo dangtelį 21,5mm paslinkti arčiau variklio centro. Kartu, pakeitus sankabos padėtį ir jos dangtelio formą , motociklo pasvirimo kampas posūkyje padidėjo 3o į abi puses, kas ypač svarbu lenktynėse. Kitas svarbus pakeitimas- trumpesnis variklis, užleidęs atsiradusią vietą ilgesnei galinei švytuoklei. Dėka naujai suprojektuotos pavarų dėžės, variklis sutrumpėjo 34mm. Pirminis pavarų dėžės velenas kartu su sankaba buvo pakeltas 50mm į viršų. Tai įgalino antrinį veleną kartu su varančiąja žvaigždute perkelti arčiau alkūninio veleno , kartu prailginant 43mm galinę švytuoklę, nekeičiant atstumo tarp ratų ašių. Ilgesnė švytuoklė ne tik pagerina galinės pakabos charakteristiką, bet ir sumažina grandinės įsitempimą judant švytuoklei. , buvo paslinktas kartu su sėdyne į priekį, arčiau motociklo masių centro. Tai pagerino manevringumą tikslesnis valdymas posūkiuose Cilindrų galvutės išmetimo kanalai buvo 300 pakreipti žemyn, lyginant su CBR600F, dėl to 4 išmetimo vamzdžiai neturi būdingo staigaus lenkimo viršutinėje dalyje ir yra labiau prigludę prie variklio priekio… Standartinio “RR” galingumas 119 AG prie 13000 aps/min, tačiau variklis lengvai išsisuka iki 15000 aps/min. Galima spėti kad ruošiant motociklą Supersport lenktynėms galingumas sieks 130-135 AG. Be abejo, tam reikėjo ne tik maksimaliai sumažinti pagrindinių judančių variklio detalių masę bei tarpusavio trintį, bet tuo pačiu padidinti jų patikimumą. Dėl to stūmokliai naujajam varikliu gaminami kalimo būdu iš specialaus aliuminio lydinio. Taip gaunama tvirta ir lengva stūmoklio konstrukcija. Kaip ir daugelyje naujausių variklių , siekiant sumažinti trintį ir svorį, stūmoklių sijonėlio aukštis neįtikėtinai trumpas… Naujų kompresinių žiedų aukštis sumažintas iki 0.8mm. Ploni ir lengvi žiedai užtikrina normalią variklio kompresiją ir sumažina trinties nuostolius esant ypač dideliems sūkiams. Pavyzdžiui išsukus "RR"variklį iki 15000 aps/min jo stūmoklių vidutinis greitis cilindruose siekia 79 km/h, o momentinis maksimalus-120 km/h! Dėl to visų naujų sportinių variklių cilindrų darbinis paviršius padengtas metalo keramikos sluoksniu kurio pagrindą sudaro nikelio, silicio, fosforo, anglies junginiai. Tai ženkliai sumažina trinties koeficijentą , ir pagerina šilumos atidavimą aušinimo skysčiui, padidina atsparumą dilimui. Standesnės vožtuvų spyruoklės, nauja paskirstymo velenų kumštelių forma Švaistiklų konstrukcija, siekiant sumažinti jų masę, tai pat buvo pakeista. Švaistiklį sujungiant su jo apatine dalimi vietoje smeigių ir veržlių naudojami varžtai įsukami į švaistiklio korpusą (Honda VTR-1000F, SP-2). Tokia konstrukcija 140 gramų sumažino bendrą visų švaistiklių svorį ir pagerino variklio dinamines charakteristikas. 600 klasės motociklai paskutinieji, tarp visų “sportininkų”, buvo aprūpinti kuro įpurškimo sistemomis. Priversti “šešis šimtukus” patikimai veikti su “purkštukais” labai plačiame sūkių itervale ( nuo 4000 iki 15000 aps/min) pasirodė ne taip paprasta. Tam kad variklis greitai reaguotų į akseleratoriaus rankenėlės judesius ir turėtų gerą galingumo charakteristiką esant mažiems ir vidutiniems sūkiams, purkštukai turi buti įmontuoti arčiau degimo kameros, tai yra tiesiai į isiurbimo kolektorių. Tai ypač svarbu važiuojant mieste.Tačiau esant didesniems sūkiams, kurui paprasčiausiai nepakanka laiko tinkmai susimaišyti su stipriu oro srautu siurbiamu į cilindrus (esant 15000 aps/min, per 1s įvyksta 125 siurbimo taktai), variklis neišvysto pilno galingumo, dalis nesudegusio kuro susimaišo su išmetamomis dujomis. Išvengti tokio reiškinio “RR” variklyje, pavyko nemažą dalį kuro išpurškiant pro papildomus 4 purkštukus išdėstytus indukcinėje oro dėžėje virš kiekvieno iš keturių 40mm skersmens įsiurbimo kolektorių (kaip F-1, Moto GP varikliai). Kuras pro juos išpurškiamas esant tik pilnai atsuktai akseleratoriaus rankenėlei ir varikliui pasiekus 6000aps/min. Į pilnai atvertus kolektorius patenka jau paruoštas kuro ir oro mišinys. Mažesnės darbinės apimties varikliai labai jautrūs kuro išpurškimo kokybei, todėl naujo ypač greitaeigio variklio maitinimo sistemos tikslesniam visų 8 purkštukų valdymui panaudotas 32 bitų procesorius ( CBR-F modelyje 16 bitų) . Tai ypač svarbu esant aukštiems variklio sūkiams “RR” išmetimo sistema – puikus pavyzdys visiems likusiems. Keistai atrodo naujausi žiediniai modeliai su styrančiais vienoje pusėje, kasmet vis didėjančio skersmens, visur kliūnančiais slopintuvais. Naujajame CBR-RR nerūdijančio plieno slopintuvas elegantiškai įkomponuotas virš galinio rato, po sėdyne. Toks sprendimas suvienodino motociklo maksimalų pasvirimo kampą į abi puses, pagerino aerodinamines charakteristikas ir suteikė visam motociklui sportiškesnę ir agresyvesnę išvaizdą. Važiuoklė Per paskutinius 5 metus projektuojant žiedinius motociklus kompanijos daug dėmesio skyrė viso motociklo svorio koncentrcijai arčiau masių centro. Kompaktiškas variklis, trumpas rėmas ir kuro bakas, lengvi ratlankiai, stabdžių diskai ir pakabos elementai – visa tai sudaro pagrindą tiksliam ir lengvam motociklo valdymui važiuojant dideliu greičiu. Siekiant to CBR600RR modeliui buvo suprojektuotas fundamentaliai naujos konstrukcijos rėmas ir galinė švytuoklė. Didžia dalimi naujus pakeitimus sąlygojo unikali galinio amortizatoriaus tvirtinimo konstrukcija ir Honda kompanijos įdiegta plonasienių aliumininių detalių liejimo technologija. Genialu ir paprasta – taip galima būtų apibūdinti naują , galinio amortizatoriaus tvirtinimo shemą, kuri lenktyniniame RC211V.Viršutinė amortizatoriaus dalis tvirtinama prie švytuoklės, o ne prie rėmo, kaip įprasta. Tokiu būdu viršutinė rėmo dalis ir vairo kolonėlė izoliuojami nuo didelių apkrovų veikiančių per amortizatorių nuo galinio rato, o visos jėgos tenka švytuoklei ir apatinei rėmo daliai. Tam kad kompensuoti švytuoklės su amortizatoriumi judėjimą parinkta geometriškai progresyvesnė traukių veikimosistema. Rėmo masė buvo sumažinta ne tik atsisakius nereikalingo masyvaus amortizatoriaus laikiklio, bet ir dėka patobulintos liejimo technologijos, kurią panaudojus , uždaro tipo tuščiavidurių detalių sienelių storis buvo sumažintas iki 2.5 mm (1mm mažiau nei iki tol).Be to naujas lielimo procesas pilnai kompiuterizuotas ir tekančio į formą skysto aliuminio lydinio greitis valdomas priklausomai nuo jo teperatūros. Taip išvengiama smulkių oro ertmių susidarymo kurios trukdo ne tik kokybiškai suvirinti lietas detales, bet ir sumažina visos konstrukcijos standumą. CBR600RR rėmas suvirintas iš 12 atskirų dalių, iš kurių 5 pagrindinės (vairo kolonėlė, 2 priekiniai kevalo formos variklio laikikliai, 2 galinės tuščiavidurės plokštės) pagamintos liejimo būdu. Galinė CBR600RR švytuoklė-įspūdingiausia naujo motociklo dalis, galėtų pretenduoti į geriausios serijinės švytuoklės vardą. Kruopščiai suprojektuota, puikiai išbaigta konstrukcija apjungia savyje naujausius pasiekimus projektuojant lenktyninius RC211V ir VTR-SP2. Suvirinta iš aliuminio lydinio lietų ir presuotų detalių, įspūdingų gabaritų švytuoklė kur kas standesnė ir lengvesnė, nei senojo CBR600F ir viena ašimi sujungta tiek su rėmu tiek su varikliu. Skirtingai nei naujame Kawasaki ZX-6 R priekiniai “RR” amortizatoriai išliko “neapversti”, tik pasikeitė jų matmenys ir konstrukcija. Taip plonasienių nešančiųjų plieninių vamzdžių skersmuo padidintas iki 45 mm, pilnai pakeista vidinio amortizatoriaus veikimo schema ir charakteristika (panaši į “Fireblade” ir VTR1000SP-2), praplėstos reguliavimo galimybės, padėsiančios tinkamai suderinti priekinę pakabą tiek lenktynėms, tiek ramioms iškyloms. Tam kad palengvinti priekinį ir galinį aliuminio lydinio ratlankius buvo naujai suprojektuotos jų vidinės dalys prie kurių tvirtinasi stabdžių diskai ir galinės žvagždutė korpusas. RR stabdžių sistemos pagrindinės dalys taip pat įgijo lenktyninius parametrus. Priekinių diskų skersmuo 310mm (F modelyje 296 mm), priekinės 4 darbinių cilindrų apkabos pritaikytos nuo VTR SP-2 ir komplektuojamos metalo keramikos kaladėlėmis.Darbinė ir vidinė stabdžių diskų dalys tarpusavyje sujungtos panaudojus 10 aliuminio lydinio sagų , kas sumažino jų masę. 220 mm skersmens galinis stabdžių diskas kmplektuojamas su lengvos konstrukcijos vieno darbinio cilindo apkaba. Žinant kad pagal Supersport klasės rekalavimus stabdžių sistemos pagrindiniės dalys ir ratlankiai turi būti orginalios konstrukcijos, tokie pakeitimai ypač svarbūs. Įprastinės formos kuro baką pakeitė nauja , 18 litrų talpos,sudėtinga, trumpa plieninė konstrukcija paslėpta po plastikiniu gaubtu, imituojančiu bako formą. Panaši schema pirma kartą buvo panaudota 1990 m. Honda NR-750 modelyje, taip pat lenktyniniame RC211V. Įdeali bako forma sąlygojanti gerą valdymą, negali būti motociklo dizaino dalimi. 18 litrų benzino apytiksliai sveria 13 kg (1 litras vidutiniškai 710 gramų), todėl labai svarbu sukoncentruoti visus 13 kg benzino kuo arčiau motociklo masių centro, taigi baką tenka daryti labai įmantrios formos, užpildant tuščias ertmes virš variklio. Priekinėje rėmo dalyje, kurią anksčiau užėmė dalis bako, įkomponuota 6 litrų plastikinė oro filtro dėžė į kurią per šoninius kolektorius patenka oras iš priekinės motociklo dalies. Važiuojant dideliu greičiu, oro filtro dėžėje susidaro nemažas slėgimas suteikiantis varikliui papildomas 7-10 AG. Tai ypač svarbu mažos darbinės apimties motociklams, kuriems galingumo niekuomet nebūna per daug. Motociklų vagys tap pat susidurs su naujom technologijom. Pagrindinis valdymo blokas integruotas su visomis uždegimo ir maitinimo sistemų dalimis, todėl net pakeitus jį nauju, užkurti variklio nepavyks. Visiem ištikimiems senojo F gerbėjams bus gaminamas 2002 metų modelis. Robertas Nutautas

Minkštas Nusileidimas Avarijoje – Antra Dalis** Apsaugant Tavo Galvą**By David L. Hough soundrider.com/archive/safety-skills/crash_padding-pt2.htm Pirmoje dalyje mes apžvelgėme viską kas yra žemiau tavo kaklo. Šitoje dalyje padiskutuosime apie tavo smegenis, ausis ir akis.Šalmo Realybės Jeigu stipriai trenksies į kairėn sukantį automobilį ar prarasi sukibimo jėgą važiuodamas per telkšančią tepalo balą, tu slysi ir tai bus gera proga trenkti galvą į ką nors. Bet kuriuo atveju ar tu pasirinksi dėvėti šalmą ar ne, mes pakankamai gerai suprantame ką šalmai gali ar ko negali atitinkamoje situacijoje, priedo keletas patarimų kada pakeisti seną šalmą nauju. Galbūt matei video, kai du prinokę melionai buvo numesti ant šaligatvio – vienas “atvira galva”, o kitas su užsektu šalmu. Jeigu nematei, tai gali įsivaizduoti viso to rezultatus. Na žinoma tu esi teisus – melionas be šalmo sudužo plačiai atsiverdamas, išliedamas savo “smegenis” – tarsi ant asfalto būtų išvirtę viduriai. Tokios klaikios demonstracijos neabejotinai patraukia mano dėmesį, bet iš tikrųjų ta apie melionus buvo labiau informatyvi negu su žmogiškomis galvomis. Matai, kai trenkiesi galva į kažką, didelė rizika nėra išoriniai kaukolės skilimai, bet tai kas yra jos viduje: tavo smegenys. Kraujuojančios Smegenys Smegenų sutrenkimas yra Didelė Problema, kadangi smegenys yra ypatingas organas, kuris savaime neužgyja kaip, kad kitos kūno dalys. Jeigu įsipjauni pirštą, įpjovimas užgys savaime, galbūt po kelių savaičių, palikdamas tiktai menką randą. Bet smegenų audinys nesugyja taip lengvai. Ne didelis smegenų sutrenkimas labai tikėtina bus rimtas, ilgalaikis sužeidimas. Ir net jeigu auto įvykio metu sugebi išvengti trauminio smegenų sutrenkimo, vis tik nėra neįprasta, kad sumuštoje smegenų vietoje praėjus dviem ar trim metams nuo įvykio prasideda uždegiminiai atsitiktiniai impulsai. Daktarai vadina tai “epilepsija”, o tu žinomo to nenori. Savęs AukojimasKą šalmas gali padaryti, tai išskirstyti ir sumažinti smūgio jėgą į galvą apsaugant smegenis nuo smarkaus sutrenkimo kaukolės viduje. Išorinis šalmo sluoksnis yra svarbus, kadangi išskirsto smūgį po platesnį paviršių, išlaiko putoplastinį pošalmį savo vietoje, palaiko akių apsaugą, teikia galimybę sujungti šalmą su galva. Mes linkę galvoti apie šalmą, kaip apie spalvotą kietos plastmasės gaubtą, bet svarbiausia dalis yra viduje supresuotas (suspaustas) putoplasto pošalmis. Putoplasto pošalmis sugeria energiją smūgio metu, mažindamas smūgį į kaukolę ir tuo būdu mažindamas galimybę gauti smegenų sukrėtimą. Smūgis gali atrodyti momentinis (staigus), bet jis ištikrųjų įvyksta per kelias milisekundes, o tiek laiko kaip tik ir užtenka tam, kad būtų sugerta daug energijos. Gali suvokti kaip šalmas veikia, bandydamas kumščiu sulaužyti du ar tris suglaustus putoplasto puodukus. Putoplastas gali sulūžti į mažus gabaliukus, bet nežiūrint į tai jis labai greitai sugers daug energijos.Smūgis į ŽemęMotociklistui didelis klausimas yra: kokios rūšies smūgio jėga būna tipinės motociklų avarijose? Ir kokios klasės apsaugos realiai mes galime tikėtis iš gero šalmo? Daiktai judesyje gali sukelti ganėtinai daug sunkio jėgos, net ir esant milisekundės daliai. Kokio tipo smūgio greitis sukeltų pakankamai didelis sunkio jėgą, kuri pažeistų smegenis? David Thom yra Galvos Apsaugos Tyrimų Laboratorijos (the Head Protection Research Laboratory) viceprezidentas Paramount’e, Kalifornijoje, jis daug laiko praleido tyrinėdamas šalmus ir motociklų avarijas. Thom užsimena, kad 9 iš 10 galvos sutrenkimų yra smūgiai į kelio paviršių ir, kad smūgio jėga sukelta paprasčiausiai krentant nuo motociklo ir trenkiantis galvai į žemę yra pakankama, kad sukeltų negrįžtamus smegenų sužeidimus. Motociklistų laimei, mes kartais trenkiamės tiesiai į stacionarius objektus, tokius kaip elektros stulpai ar plytų siena, bet susidūrimo metu motociklistams palyginti yra įprasta trenktis į mašiną, verstis per galvą, slysti grindiniu ir atšokti nuo šaligatvio bordiūro. Gali įsivaizduoti, kad tokia veiksmų eiga sukuria daugelį galimybių gauti slystamuosius smūgius į galvą.Skirtingi Smūgiai Skirtingiems ŽmonėmsSkirtingo stiliaus šalmai daugiau ar mažiau apsaugo smegenis, net jeigu ir kiekvienas iš jų atitiktų federalinius Transporto ministerijos (Department Of Transportation (DOT)) ar privačius SNELL Fondo (SNELL Foundation) standartus. Tau priimtiną šalmo stilių renkiesi sąlygojamas savo įpročių ir patirties. Jeigu važinėji nuo Black Shadows, Square Fours, Hydra Glides ir Chiefs laikų, apie šalmą gali galvoti kaip apie klaustrofobinį nepatogumą, o apie šalmą “neužaugą” kaip apie vargiai priimtiną. Bet jeigu tavo kaip motociklisto patirtis prasidėjo nuo aparatų tokių kaip Interceptors, CBR, GXR ar FZR, tai be šalmo pilnai dengiančio visą veidą gali pasijausti nuogas. Gali būti naudinga žinoti būdingus smūgio taškus į kuriuos šalmas yra dažniausiai veikiamas. Remiantis Vokietijos avarijų pranešimais, paveikslėlis viršuje rodo smūgio vietų pasiskirstymą. Kai spręsi kokio stiliaus šalmą pirkti turėk šiuos skaičius omenyje. Trumpiau sakant, kuo daugiau šalmas dengia tuo daugiau saugumo jis teikia.Šalmo Išorinis Sluoksnis (Gaubtas) Šalmų gamintojai nuolat ieško išorinio sluoksnio medžiagos, kuri būtų geriausias variantas renkantis gamybos praktiškumą, tvirtumą, svorį, energijos sugėrimą ir kainą. Mes norim, kad šalmo išorinis sluoksnis būtų tvirtas tam, kad paskleistų smūgio krūvį per daug nesideformuodamas. Atrodytų, kad labai stiprus ir lengvas šalmo išorinis sluoksnis būtų idealus variantas, bet ištikrųjų mes norime, kad išorinis sluoksnis nebūtų per daug stiprus, tai reiškia, kad jis turėtų sugerti energiją pats suirdamas. Stiklo pluošto mišinys tapo puikia išorinio sluoksnio materija, kadangi stiklo pluoštas nėra tiktai lengvas ir pagrįstai tvirtas, bet taip pat pasižymi unikalia savybe sugerti smūgį dalinai suskylant ar subyrant smūgio metu. StandartaiJungtinėse Amerikos Valstijose yra du pagrindiniai šalmų testavimo standartai: Federal Department Of Transportation (DOT) ir Snell Memorial Foundation (SNELL). Abu standartai testuoja išorinio sluoksnio skvarbumą, smūgio sumažinimą, išsaugojimą ir periferinį regėjimo lauką, bet testavimo procedūros ir apribojimai yra šiek tiek skirtingi. Ankstesniais metais buvo ANSI Z90 standartas, kuris buvo beveik panašus į SNELL ’68 ir DOT vertinimo pirmtaką. DOT standartas buvo nustatytas Jungtinių Valstijų federalinės valdžios per “Motor Vehicle Safety Act” 1974 metais ir šiuo metu taikomas visose 50 valstijose. Visi motociklistų šalmai parduodami visuomeniniam naudojimui turi atitikti DOT standartus, nežiūrint į tai ar valstija turi privalomą šalmų įstatymą. SNELL standartas buvo nustatytas Snell Memorial Foundation prieš ANSI ir DOT standartų sukūrimą, jis naudojamas dabar ir keičiantis technologijoms yra atnaujinamas kas penkeri metai. SNELL buvo sukurtas transporto priemonių varžyboms, kur gali įvykti didesni smūgio greičiai ir daugeriopi susidūrimai. Vėliausias SNELL standartas taip pat testuoja smūgiams į lenktyninių automobilių sutvirtinimus. SNELL standartas skirtingai negu DOT, paprastai reikalauja aukštesnio smūgio energijos sumažinimo. Šalmas gali atitikti ir DOT ir SNELL įvertinimus, bet SNELL įvertinimas nebūtinai reiškia geresnę motociklisto apsaugą nuo smegenų sutrenkimo. Daugelis ekspertų pataria, kad standartas turėtų pajungti ir kitas aplinkybes tokias kaip reikiamas atitikimas ir patogumas. Brangūs šalmai nebūtinai suteikia geresnį saugumą, bet siūlo naudingų savybių tokių kaip lengvesnis svoris, praktiškesnis veido gaubto veikimas, pritaikomas individualiam naudojimui šalmo vidus, geresnis aptakumas, geresnis atsparumas lietaus poveikiui, žemesnis triukšmo lygis. Bruce Porter iš Arai tiki, kad šalmo kaina yra ganėtinai geras požymis nustatant jo kokybę ir naudingumą.Tinkamas Užsegimo Būdas Nežiūrint į standartą ir šalmo stilių, svarbiausia yra, kad šalmas gerai priglustų prie motociklisto galvos ir avarijos metu nuo jos nenulėktų. Skirtingų rūšių šalmai turi skirtingas vidaus formas, o skirtingi motociklistai turi skirtingas galvos formas. Kadangi skirtingų šalmų gamintojų nuomonė apie “tobulą” galvos formą skiriasi, todėl geriausias patarimas yra bandyk ir pirk pas vietinį pardavėją, pas kurį gali palyginti skirtingas rūšis ir dydžius, ir nuspręsti kuri rūšis ar stilius tinka tavo galvai geriausiai. Kadangi naudojant šalmą jis turi tendenciją išlaisvėti, todėl naujas šalmas turėtų būti pakankamai prigludęs, kad energingai purtant galvą jis nesisukiotų aplinkui. Jeigu manai, kad naujas šalmas yra truputį per daug prigludęs, tai greičiausiai taip ir yra. Naudojant šalmą kelias dienas jis išlaisvės ir taps patogesnis. Laikymas (Retention) Žinok, kad DOT “laikymo” testai bendrai testuoja tik smakro dirželio ir užsegėjo tvirtumą. Palaipsniui mes suprantame, kad dirželio forma yra tiek pat svarbi kiek ir jo tvirtumas. Galima problema yra ta, kad šalmas avarijos metu gali nusimauti nuo kaktos. SNELL 95 standartas šiuo metu Amerikoje yra vienintelis standartas, kuris apima svarbų šalmo nusimovimo testą, nors ir DOT ketina pasipildyti nusimovimo testu. “Y” formos tvirtinimo dirželis ar tikslaus pavienio tvirtinimo dirželis padeda išvengti nuslinkimo. Pats lengvai gali pasitikrinti šalmą. Užsisek dirželį, tada per šalmo viršų suimk už žemiau pakaušio esančio šalmo krašto ir trauk į priekį. Jeigu gali numauti šalmą su užsegtu dirželiu, tai tada geriau būti atsargiam. Bruce Porter iš Arai šalmų kompanijos praneša bauginančią tendenciją apie jaunus motociklistus, kurie važinėja palaidais smakro dirželiais, šitaip motociklistas sustodamas prie stop ženklų gali ant kaktos kilstelėti šalmą. Saugiai neužsidėjus šalmo ir neužsisegus smakro dirželio, avarijos metu šalmui suteikiama proga nusimauti ir palikti motociklistą be šalmo teikiamos apsaugos. Atgyvenę ŠalmaiKartą šalmui sudalyvavus avarijoje jis neturėtų būti naudojamas. Jis bus atlikęs savo darbą. Net jeigu šalmas iš išorės turi tiktai kelis nedidelius įbrėžimus, greičiausiai viduje bus įtrūkimų ir putoplasto sluoksnis esantis po pamušalu dalinai bus sutrūkęs. Taigi, net jeigu šalmas ir neatrodo pažeistas, juo neturi būti naudojamasi arba jis turi būti nusiųstas gamintojui patikrinti. Bet ką daryti su šalmu, kuris yra pakankamai senas? Kada reikėtų nustoti naudotis šalmu, kuris nedalyvavo avarijoje? Bendras patarimas yra pakeisti šalmą kas dveji metai, jeigu jis naudojamas reguliariai. Arai šalmai turi penkerių metų garantiją, ilgiausią šiame versle. Jeigu neturi kantrybės rūpintis savo šalmu tai patarimas būtų keisti jį kas dveji ar penkeri metai. Bet daugelis iš mūsų nesutinka mokėti 500 $ už ankstyvą šalmo atitarnavimą tuo labiau, kad jis vis dar yra naudingas. Jeigu laikysimės keliomis protingomis priežiūros taisyklėmis, šalmas išlaikys savo eksploatacines savybes eilę metų. Jim Tatung iš Gerard Design dažo šalmus ir žino juos puikiai kaip iš vidaus taip ir iš išorės. Pats Jim asmeniškai naudojasi šalmais, kurie yra senesni nei 7 metai, bet jis labai rūpestingai juos prižiūri. Eilę metų Pietų Karolinos Universiteto Galvos Apsaugos Tyrimų Laboratorija (the University of Southern California Head Protection Research Lab) praleidžia pasenusius šalmus per tuos pačius standartus dėl kurių jie pradžioje buvo projektuoti, siekdami išsiaiškinti kaip jie išsilaiko senėdami. Nuostabu, bet senesni šalmai įskaitant ir kaikuriuos 25 metų senumo antikvarinius išlaiko savo originalius testus. Galvos Apsaugos Tyrimų Laboratorijos laborantas David Thom teigia, kad yra tiktai keletas “senų” šalmų keliančių susirūpinimą, tokių kaip 1970 metų laidos su polikarboniniu (polycarbonate ) išoriniu sluoksniu ir kaikurie šalmai gaminti pagal SNELL standartą nuo 1985 ir 1986 metų. Taigi atrodo gera žinia yra ta, kad geros kokybės šalmai, jeigu jie yra prižiūrimi gali apsaugoti eilę metų. Vis dėlto daugelis ekspertų su kuriais teko kalbėtis taip pat teigia, kad šalmų technologijos progresuoja taip greitai, kad turbūt norėtumėm atnaujinti dizainą (modelį) kas keli metai. Pagal laboratorijos testus naujesni šalmai siūlo žymiai geresnį saugumą negu prieš dešimt metų. Ir žvelgiant į šiuolaikinius šalmus galima tvirtinti, kad savybės tokios kaip greitas veido apsauginio stiklo pakeitimas ir oro cirkuliavimo angos yra nežymiai pažengusios į priekį.Šalmo priežiūraAtsimink kaip šalmas veikia – svarbi jo dalis yra putoplasto sluoksnis. Mes nekalbame apie medžiaginius patogius pamušalus, mes kalbame apie supresuotą Polistirolo (Expanded PolyStyrene (“Styrofoam™” Mirkt) sluoksnį priklijuotą šalmo išorinio sluoksnio viduje. Palyginti yra lengva padaryti nepastebimus įdubimus Polistirolo sluoksnyje maunant šalmą ant atsikišusių daiktų, tokių kaip veidrodėliai ar keleivio atlošas (sissy bar), todėl turėtum vengti šio blogo įpročio. Arba kabink savo šalmą ant užsegimo dirželio arba padėk jį ant žemės. O jeigu su savimi turi ir atsarginį šalmą tai laikyk jį šalmo krepšyje arba tvirtink ant užpakalinės sėdynės. Porter turi dvi sveiko proto taktikas ir “slaptų žinių” šalmo priežiūrai: • Panaudojąs savo šalmą leisk jam “kvėpuoti” tam, kad jis išdžiūtų. • Tam, kad panaikinti prakaitą, rūgštis ir nešvarumus išvalyk šalmą iš vidaus su muilu ir vandeniu. • Kai nesinaudoja savo šalmu, Porter įdeda į jį bekvapį antistatinį medžiagos džioviklio sluoksnį, jis padeda sugerti kvapus. Thom pataria periodiškai tikrinti Polistirolo sluoksnį. Sluoksnio paviršius turėtų būti švarus, lygus ir be įtrūkimų. Ir bendras patarimas – niekada nedėk savo šalmo ten kur nenorėtum padėti pats savęs.Garų PoveikisVisų degalų garai turi tendenciją atklijuoti Polistirolį, todėl nedėk savo šalmo ant tirpiklio ar kuro šaltinio. Porter iš Arai užsimena, kad šalmas patupdytas ant motociklo bako kuro įpylimo angos vienai karštai popietei galėtų sugadinti Polistirolo sluoksnį. Dėl tos pačios priežasties yra labai svarbu apsaugoti Polistirolą nuo dažų tirpiklio perdažant savo seną šalmą. Abu ir Porter ir Tatung pataria palikti šalmo dažymą tos srities specialistams. Yra svarbu atsargiai nuimti pamušalą plius visas išorės detales, taip pat naudoti “didelio intensyvumo žemo slėgio” (“high volume low pressure” (HVLP)) įrangą ventiliuojamoje dažymo kabinoje, kurioje garai greitai išsisklaidys. Tiems, kurie netiki, kad dažai tirpdo polisterolą, Jim pataria įpilti truputį lako skiediklio į polisterolinį puoduką ir stebėti rezultatus.Falsifikuoti Šalmai Žinok, kad pardavime yra falsifikuotų pigių motociklisto šalmų. Juos gali rasti pardavinėjamus motociklistų renginių metu ar pas motociklų pardavėjus. Yra nelegalu pardavinėti tokius šalmus, bet kaikurie motociklistai atrodo yra linkę nepaisyti įstatymo, o kaikurie nesąžiningi pardavėjai parūpina falsifikuotų DOT lipdukų padedančių motociklistui įrodyti privalomą šalmo taisyklių laikymąsi. Mes čia nepalaikome nei vienos pusės, bet yra svarbu suprasti, kad lankstaus plastiko kamuolys be vidinio smūgį sugeriančio sluoksnio net ir minimaliai neapsaugos tavo galvos. Klausos Apsauga Viena savybė, kurią šalmų gamintojai vis dar diegia yra pasyvi klausos apsauga. Vėjo ūžimas aplink motociklisto galvą, kuris važiuoja greitkeliniu greičiu yra pakankamai stiprus, kad pažeistų klausą, bet šalmų gamintojai vis dar diegia pasyvią vėjo ūžimą mažinančią sistemą į standartinį motociklisto šalmą. Žinoma šalmų gamintojai balansuoja tarp klausos apsaugos ir eismo saugumo. Kol pamatysime triukšmo mažinimo sistemą motociklistų šalmuose, pats patogiausias būdas apsaugoti klausą bus ausų kamšteliai. Akių ApsaugaAkių apsauga yra svarbi ne tik dėlto, kad akys yra lengvai pažeidžiamos avarijos metu, bet ir dėlto, kad antikūniai akyje gali būti tokie blaškantys, kad motociklistas gali prarasti kontrolę. Daugelis valstijų reikalauja akių apsaugos, tokios kuri dedasi tiesiai ant akių, arba ant motociklo tvirtinamo stiklo nuo vėjo. Akių apsauga motociklistui turėtų būti pagaminta iš grūdinto (beskeveldrio) stiklo. Akiniai nuo saulės su stikliniais lęšiais nėra tinkami važinėti motociklu, kadangi tvirtam daiktui atsitrenkus į juos stiklo šukės atskilusios nuo vidinio paviršiaus patenka tiesiai į akį. Jeigu privalai nešioti daktaro išrašytus akinius, tai juos turėtum nešioti po grūdinto stiklo apsauga. Daugelis valstijų turinčių akių apsaugos taisykles tiksliai jas apibrėžia VESC-8 standartu.PabaigaiGaliausiai kalbant apie apsauginę motociklisto aprangą būtų tai, kad neturėsi laiko išsitraukti jos iš spintos ir užsidėti akimirksniu kai ateis tavo laikas. Pripažinkime, kad apsauginė apranga paprastai reiškia nelanksčius, sunkius, nepatogius šarvus. Visada yra pagunda palikti rimtą aprangą namuose ruošiantis trumpam pasivažinėjimui. Bet jeigu skirsi pakankamai laiko ir pastangų ieškodamas motociklisto aprangos, kuri yra praktiška ir patogi, bus labiau tikėtina, kad ją dėvėsi kiekvieną kartą važiuodamas motociklu. O jeigu visada dėvėsi ir gerą šalmą, bus labiau tikėtina, kad išvengsi ilgalaikio smegenų pažeidimo nedidelių avarijų metu. Pagal požiūrį to, kurio įvykių skaičius siekia tik pora per ištisus važinėjimo motociklu metus, galiu tave patikinti, kad tai yra verta pastangų ir išlaidų.

sory, jajgu tai visi zinot ir jajgu tai yra ishversta y lietuviu kalba Labas Pace Yourself The street is not the track–it’s a place to Pace By Nick Ienatsch , Jon Berndt Two weeks ago a rider died when he and his bike tumbled off a cliff paralleling our favorite road. No gravel in the road, no oncoming car pushing him wide, no ice. The guy screwed up. Rider error. Too much enthusiasm with too little skill, and this fatality wasn’t the first on this road this year. As with most single-bike accidents, the rider entered the corner at a speed his brain told him was too fast, stood the bike up and nailed the rear brake. Goodbye. On the racetrack this rider would have tumbled into the hay bales, visited the ambulance for a strip of gauze and headed back to the pits to straighten his handlebars and think about his mistake. But let’s get one thing perfectly clear: the street is not the racetrack. Using it as such will shorten your riding career and keep you from discovering the Pace. The Pace is far from street racing-and a lot more fun. The Pace places the motorcycle in its proper role as the controlled vehicle, not the controlling vehicle. Too many riders of sport bikes become baggage when the throttle gets twisted-the ensuing speed is so overwhelming they are carried along in the rush. The Pace ignores outright speed and can be as much fun on a Ninja 250 as on a ZX-11, emphasizing rider skill over right-wrist bravado. A fool can twist the grip, but a fool has no idea how to stop or turn. Learning to stop will save your life; learning to turn will enrich it. What feels better than banking a motorcycle into a corner? Using all of the available lane while entering the corner (square line) provides a number of benefits. It allows you to brake while upright, see farther through the corner and use a later corner apex. With a later apex, you can get on the throttle earlier as you stand the bike up out of the corner. The low entrance line (dotted line) forces you to lean over even after the apex and is a major contributing factor to overshooting a corner. Always give the centerline some room: stay right except to pass. The mechanics of turning a motorcycle involve pushing and/or pulling on the handlebars; while this isn’t new information for most sport riders, realize that the force at the handlebar affects the motorcycle’s rate of turn-in. Shove hard on the bars, and the bike snaps over; gently push the bars, and the bike lazily banks in. Different corners require different techniques, but as you begin to think about lines, late entrances and late apexes, turning your bike at the exact moment and reaching the precise lean angle will require firm, forceful inputs at the handlebars. If you take less time to turn your motorcycle, you can use that time to brake more effectively or run deeper into the corner, affording yourself more time to judge the corner and a better look at any hidden surprises. It’s important to look as far into the corner as possible and remember the adage, “You go where you look.” DON’T RUSH The number-one survival skill, after mastering emergency braking, is setting your corner-entrance speed early, or as Kenny Roberts says, “Slow in, fast out.” Street riders may get away with rushing into 99 out of 100 corners, but that last one will have gravel, mud or a trespassing car. Setting entrance speed early will allow you to adjust your speed and cornering line, giving you every opportunity to handle the surprise. A tire has a given amount of traction that can be used for cornering, accelerating, decelerating or a combination of these. A tire that’s cornering hard won’t have much traction left for acceleration or deceleration. Imagine a linkage connecting your rear tire to your throttle hand. As the tire stands up from full lean, your throttle can be rolled open; the tire’s traction used for cornering can now be converted to acceleration traction. We’ve all rushed into a corner too fast and experienced not just the terror but the lack of control when trying to herd the bike into the bend. If you’re fighting the brakes and trying to turn the bike, any surprise will be impossible to deal with. Setting your entrance speed early and looking into the corner allows you to determine what type of corner you’re facing. Does the radius decrease? Is the turn off-camber? Is there an embankment that may have contributed some dirt to the corner? Racers talk constantly about late braking, yet that technique is used only to pass for position during a race, not to turn a quicker lap time. Hard braking blurs the ability to judge cornering speed accurately, and most racers who rely too heavily on the brakes find themselves passed at the corner exits because they scrubbed off too much cornering speed. Additionally, braking late often forces you to trail the brakes or turn the motorcycle while still braking. While light trail braking is an excellent and useful technique to master, understand that your front tire has only a certain amount of traction to give. If you use a majority of the front tire’s traction for braking and then ask it to provide maximum cornering traction as well, a typical low-side crash will result. Also consider that your motorcycle won’t steer as well with the fork fully compressed under braking. If you’re constantly fighting the motorcycle while turning, it may be because you’re braking too far into the corner. All these problems can be eliminated by setting your entrance speed early, an important component of running at the Pace. Using your brakes entering a corner, or trail braking, takes a delicate touch on the lever. As the bike leans in and the tire begins cornering in earnest, there won’t be much traction left for braking. Imagine a connection between the front-brake lever and the front tire: as the tire goes to full lean, all traction will be used for cornering; grabbing the front brake at this point will lock the wheel. Since you aren’t hammering the brakes at every corner entrance, your enjoyment of pure cornering will increase tremendously. You’ll relish the feeling of snapping your bike into a corner and opening the throttle as early as possible. Racers talk about getting the drive started, and that’s just as important on the street. Notice how the motorcycle settles down and simply works better when the throttle is open? Use a smooth, light touch on the throttle and try to get the bike driving as soon as possible in the corner, even before the apex, the tightest point of the corner. If you find yourself on the throttle ridiculously early, it’s an indication you can increase your entrance speed slightly by releasing the brakes earlier. As you sweep past the apex, you can begin to stand the bike up out of the corner. This is best done by smoothly accelerating, which will help stand the bike up. As the rear tire comes off full lean it puts more rubber on the road, and the forces previously used for cornering traction can be converted to acceleration traction. The throttle can be rolled open as the bike stands up. This magazine won’t tell you how fast is safe; we will tell you how to go fast safely. How fast you go is your decision, but it’s one that requires reflection and commitment. High speed on an empty four-lane freeway is against the law, but it’s fairly safe. Fifty-five miles per hour in a canyon might be legal, but it may also be dangerous. Get together with your friends and talk about speed. Set a reasonable maximum and stick to it. Done right, the Pace is addicting without high straightaway speeds. Riding fast everywhere hurts our image, your license and eventually your bike and body. Set realistic freeway and city speed limits, stick to them and save the speed for the racetrack or dragstrip. The group I ride with couldn’t care less about outright speed between corners; any gomer can twist a throttle. If you routinely go 100 mph, we hope you routinely practice emergency stops from that speed. Keep in mind outright speed will earn a ticket that is tough to fight and painful to pay; cruising the easy straight stuff doesn’t attract as much attention from the authorities and sets your speed perfectly for the next sweeper. GROUP MENTALITY Straights are the time to reset the ranks. The leader needs to set a pace that won’t bunch up the followers, especially while leaving a stop sign or passing a car on a two-lane road. The leader must use the throttle hard to get around the car and give the rest of the group room to make the pass, yet he or she can’t speed blindly along and earn a ticket for the whole group. With sane speeds on the straights, the gaps can be adjusted easily; the bikes should be spaced about two seconds apart for maximum visibility of surface hazards. It’s the group aspect of the Pace I enjoy most, watching the bikes in front of me click into a corner like a row of dominoes, or looking in my mirror as my friends slip through the same set of corners I just emerged from. Because there’s a leader and a set of rules to follow, the competitive aspect of sport riding is eliminated and that removes a tremendous amount of pressure from a young rider’s ego-or even an old rider’s ego. We’ve all felt the tug of racing while riding with friends or strangers, but the Pace takes that away and saves it for where it belongs: the racetrack. The racetrack is where you prove your speed and take chances to best your friends and rivals. I’ve spent a considerable amount of time writing about the Pace (see Motorcyclist, Nov. '91) for several reasons, not the least of which being the fun I’ve had researching it (continuous and ongoing). But I have motivations that aren’t so fun. I got scared a few years ago when Senator Danforth decided to save us from ourselves by trying to ban superbikes, soon followed by insurance companies blacklisting a variety of sport bikes. I’ve seen Mulholland Highway shut down because riders insisted on racing (and crashing) over a short section of it. I’ve seen heavy police patrols on roads that riders insist on throwing themselves off of. I’ve heard the term “murder-cycles” a dozen times too many. When we consider the abilities of a modern sport bike, it becomes clear that rider technique is sorely lacking. The Pace emphasizes intelligent, rational riding techniques that ignore racetrack heroics without sacrificing fun. The skills needed to excel on the racetrack make up the basic precepts of the Pace, excluding the mind-numbing speeds and leaving the substantially larger margin for error needed to allow for unknowns and immovable objects. Our sport faces unwanted legislation from outsiders, but a bit of throttle management from within will guarantee our future. The Pace Principles 1 Set cornering speed early. Blow the entrance and you’ll never recover. 2 Look down the road. Maintaining a high visual horizon will reduce perceived speed and help you avoid panic situations. 3 Steer the bike quickly. There’s a reason John Kocinski works out-turning a fast-moving motorcycle takes muscle. 4 Use your brakes smoothly but firmly. Get on and then off the brakes; don’t drag ‘em. 5 Get the throttle on early. Starting the drive settles the chassis, especially though a bumpy corner. 6 Never cross the centerline except to pass. Crossing the centerline in a corner is an instant ticket and an admittance that you can’t really steer your bike. In racing terms, your lane is the course; staying right of the line adds a significant challenge to most roads and is mandatory for sport riding’s future. 7 Don’t crowd the centerline. Always expect an oncoming car with two wheels in your lane. 8 Don’t hang off in the corners or tuck in on the straights. Sitting sedately on the bike looks safer and reduces unwanted attention. It also provides a built-in safety margin. 9 When leading, ride for the group. Good verbal communication is augmented with hand signals and turn signals; change direction and speed smoothly. 10 When following, ride with the group. If you can’t follow a leader, don’t expect anyone to follow you when you’re setting the Pace. This article was originally published in the June 1993 issue of Sport Rider. Riding Skills Series: Body Positioning Increased confidence and control in a variety of situations By Andrew Trevitt Photography: Dean Groover You’ve seen the extreme race shots of riders hanging off their machines like monkeys, but while it helps out cornering on the racetrack, it’s not necessarily the optimum body position for street riding. A more centered riding stance may not look all that cool, but it will give you increased confidence and control in a variety of situations. For most cornering, you should be centered on the seat, and leaning with your bike so that your head is either on or just to the inside of the centerline. Tilting your head to match the horizon stops your brain from getting confused by mixed visual and balance signals. If your controls don’t fit correctly, adjust them to match; never adjust your style to fit. Keeping your inside elbow locked, and using the weight of your upper body on that arm to countersteer is a common lazy habit. This prevents you from making small steering corrections, and limits your control of the motorcycle; in addition, any bump in the road will unsettle your upper body, and that movement will transmit directly down your locked arm and into the bar-unintentionally steering your bike. It’s important to remember that the handlebar is more for steering your machine rather than for holding onto it. Experiment with holding your body in position using your stomach muscles and pressing your outside knee against the tank, while keeping your elbows bent with as much weight off the bars as possible. Using the centered riding stance puts your outside knee in the correct position and will help to distribute your weight properly. If your bike has low clip-ons, it will require substantial knee pressure to unweight them; try variations until you find something comfortable. With as little weight on your arms as possible, you’ll find it much easier to make small steering corrections, and bumps will unsettle your bike less as your weight has a reduced effect on steering. Also, experiment with foot position to find what works for you; it’s usually best to keep your toes on the footpegs, especially the inner foot to avoid dragging. If you like to use the rear brake (RSS, April ‘00), keep your foot as far back and tucked in as possible. There are instances where some hanging off helps with maneuverability or traction. For instance, on wet or slippery surfaces, moving your body to the inside of the turn will allow you to keep your bike more upright to take maximum advantage of the available traction. And during quick countersteering swerves, when you’re avoiding an obstacle on the road, keeping your body upright during the entire sequence lessens the amount of mass you have to throw from side-to-side, and lets you push against your bike using your own inertia. Body position has a significant effect on your bike’s handling, and it’s well worth trying different techniques to find something that gives you more confidence as well as comfortableness. This article was originally published in the June 2000 issue of Sport Rider. Urban Guerrilla Motorcycle riding tips for in the city By Nick Ienatsch , Scott Fike Ten years ago I signed on at Motorcyclist magazine and began commuting to work on a motorcycle over the busiest freeways and streets of Los Angeles. In those 10 years of commuting, two staff members had commuting accidents, neither of which caused significant damage or pain. That’s five to seven editors riding to work every working day for 10 years. If we were the survey panel, the conclusion would be that commuting on a motorcycle is an extremely safe way to get to work. And with the proper skills, it can be. Experience is a great teacher, but an often painful one. To help shortcut experience, we’ve compiled five basic steps to existing in traffic to help get commuters out of their cars and onto motorcycles. You’ll save time (one of the few nonreplenishable resources we have!) and reduce parking problems, and your work day will begin and end with less stress and more pleasure. One thing we know for sure: That sport bike in your garage isn’t just for Sunday mornings. URBAN GUERRILLA STEP ONE: TRUST NO ONE This missing mirror lens blinds the driver to your presence until you are alongside and is a detail you must learn to automatically recognize and avoid as you scan traffic. Learn to rely on one person, and one person only: yourself. Be paranoid. When you see a dented, dirty or neglected car, be especially paranoid. Dents are a rolling history of mistakes, and you don’t want to be involved. Dirt and neglect show disinterest, and that disinterest probably bleeds into their driving as well. Experience has taught us to watch for particular car types in addition to neglected cars. Volvo works hard to promote the safety of its cars, and that means some owners of Volvos buy them because they know they’re going to be in an accident. Sure, it’s an unfair generalization of Volvo owners, but it’s an observation made after a decade in Los Angeles. Watch for minivans. They’re usually purchased to carry the kids, so the driver is often dealing with much more than the road. Beware of high-performance cars in a hurry; a modern car can accelerate and change lanes surprisingly quickly, so give them room if they’re driving aggressively. Give four-wheel drive pickups some room because (another unfair generalization) they’re often driven by aggressive young men who believe that might makes right. What car types can you trust? None. URBAN GUERRILLA STEP TWO: AVOID BLIND SPOTS How other drivers interpret your actions has a great deal to do with urban riding skill. If this rider uses his turn signal to show his intention to make a right turn on the upcoming street, the Volkswagen driver exiting the 7-Eleven may assume the rider is pulling into the 7-Eleven and mistakenly accelerate directly into the bike’s path. In this case, the rider must stay in the left side of the right lane and signal his right turn immediately before the street-and keep a close eye on the VW. If one thought rules your urban riding, let it be this: Stay out of blind spots. If you can’t see the driver’s face in the car’s mirror, that driver can’t see you and you simply don’t exist. Place blind-spot avoidance on top of your priority list for urban survival. Use acceleration, deceleration and lane position to “ride in the mirrors” of the cars around you. Develop a blind-spot warning buzzer that blares every time you approach a blind spot. The Highway Patrol teaches its riders to constantly move through traffic, to ride slightly (slightly!) faster than traffic and move through blind spots rather than sitting in them. Good advice. Of course, just because you’re riding in the mirrors of a car doesn’t mean that driver will use that mirror before changing lanes into you. Position yourself so that if the driver fails to see you in the mirror, you still aren’t in danger of getting tagged. You will know when you’re riding well and staying clear of blind spots because you are no longer using your horn to warn encroaching drivers of your presence; they’ve already seen you in the mirror, alongside or ahead. In fact, our response to “loud pipes save lives” is “get out of the blind spot.” URBAN GUERRILLA STEP THREE: BE DEFENSIVE, BE AGGRESSIVE By predicting this car’s last-second freeway flop, this rider has made plenty of room for the expected mistake. Avoid passing on the right, and never pass immediately before a freeway exit, intersection or driveway; give the driver a chance to drive poorly without your involvement. Accelerate ahead or fall behind. Combining defensive tactics and aggressive riding will create a riding portfolio that will weather any storm. The secret is knowing when to use each of the tactics. After all, blasting aggressively down Main Street is an open invitation for trouble. Conversely, creeping slowly down Main Street invites different but still deadly trouble, putting you at the mercy of other drivers’ skills-or lack thereof. Defensive riding means being aware of your space and maintaining that space by positioning yourself in surrounding traffic. Riding defensively is a way of looking at traffic to predict its effect on you, and making sure that effect is minimal. Riding aggressively is much less a way of riding than an applied technique to be exercised only occasionally. As motorcyclists, we must put ourselves in view, and sometimes that means a bit of aggressive throttle use to come up even with a driver’s window. Simply put, sometimes slowing down is extremely dangerous and some aggressive acceleration or lane changing is called for. Correct lane positioning will allow you to be seen and keep you away from danger. This rider approaches the cab in the right side of his lane so the cab driver will see him in the cab’s mirrors. As the rider approaches the cab’s blind spot, he moves left to gain valuable space in case of a sudden lane change. Create your own traffic destiny. Put yourself in a position with an escape route if your worst-case predictions come true. Look for traffic patterns and try to move through traffic, rather than sit within a knot of traffic. The time you become lethargic will be the time somebody parks a Suburban in your lap at 60 mph. URBAN GUERRILLA STEP FOUR: MAKE ROOM FOR OTHERS’ MISTAKES In case you haven’t noticed, drivers make mistakes. Dozens of them, from no turn signal to last-minute freeway exits to locked brakes at a yellow light to-well, how long a list do you need? America’s current driver’s training programs aren’t going to correct America’s drivers in the foreseeable future, so the secret is to plan on and predict the mistakes and make sure you’re not affected. In other words, give 'em room to screw up. A car’s blind spot varies according to the vehicle, mirror size and mirror adjustment. Anytime you’re parallel to a car, truck or van, you’re in the most dangerous spot on the road. Learn to move through this Death Spot aggressively; don’t ride in a blind spot, even for a few seconds. Understand this: You won’t change the mistakes being made out there, but by recognizing and giving them room to happen, you won’t be negatively affected by them either. There’s no reason to get upset, violent, aggressive or reactionary; once you begin to make room for mistakes, it becomes almost humorous to watch the stupidity around you because you will no longer be taken by surprise or put in danger. URBAN GUERRILLA STEP FIVE: SLOW DOWN IN TOWN Speed itself doesn’t kill, but it sure makes those sudden stops painful. Basically, too much speed makes us unreadable. The car driver looks down the street, sees a headlight approaching at what he guesses to be the speed limit, and proceeds through the intersection. Unfortunately, the bike is doing double the speed limit and slams into the side of the car. Whose fault is it? Not the car driver’s. Slow down to be seen; slow down to avoid being misread. An ugly chain reaction can be started when a car squeezes into the right lane of a crowded freeway, and you’ll be affected if you don’t take action. Predict possible outcomes and place yourself safely in surrounding traffic. Often that means safely accelerating ahead of the mess. Slowing down allows you to stop before becoming involved in someone else’s mistake. Even if you’re the Kevin Schwantz of braking, it takes more distance to stop a bike from 50 mph than it does from 30 mph; that extra distance usually isn’t available to urban guerrillas. Slowing down gives your brain a chance to notice things and more time to react. Your peripheral vision widens and you relax enough to read and predict traffic. Try walking down the supermarket aisle and reading labels, then try running down the same aisle. Now imagine all those soup cans are about to jump into your path and you’ll see how slowing down affects your perception. There are plenty of places to go fast, but in and around traffic isn’t one of them. If you can’t slow down in town, put me in your will. URBAN GUERRILLA BONUS STEP: PRACTICE Intersections are our toughest challenges. This rider is moving into the right side of his lane to gain and give the most unobstructed view possible, a good idea since the car waiting to turn left is all but blinded by the UPS truck. Slow down, cover your brakes, and use your lane to position yourself for maximum conspicuity. When everything goes wrong and the above five steps fail to keep you in safety’s arms, you’d better be a good motorcycle rider. Get to an empty parking lot and practice braking; take a Motorcycle Safety Foundation Experienced RiderCourse. Experiment with flicking lane changes. Become intimately familiar with the effects of countersteering, experimenting with differing pressures on the handgrips. Practice quick glances in the mirrors and hurried looks over your shoulder, as if you were initiating an emergency lane change. Use your turn signals in all conditions so that you’ll remember to cancel them when things get stressful. Know the route you and your neighborhood commuters take on the way to the freeway and study the mistakes being made; when you’re not on your bike, watch traffic patterns and instances that would get a rider in trouble. All this is practice, and it’s just as important for the urban guerrilla as it is for the expert-level roadracer. You can’t win a trophy with your commuting prowess, but you can step out of the car or bus and add two irreplaceable things to your life: time and enjoyment. This article was originally published in the August 1995 issue of Sport Rider.

Minkštas Nusileidimas Avarijoje – Antra Dalis** Apsaugant Tavo Galvą**By David L. Hough soundrider.com/archive/safety-skills/crash_padding-pt2.htm Pirmoje dalyje mes apžvelgėme viską kas yra žemiau tavo kaklo. Šitoje dalyje padiskutuosime apie tavo smegenis, ausis ir akis.Šalmo Realybės Jeigu stipriai trenksies į kairėn sukantį automobilį ar prarasi sukibimo jėgą važiuodamas per telkšančią tepalo balą, tu slysi ir tai bus gera proga trenkti galvą į ką nors. Bet kuriuo atveju ar tu pasirinksi dėvėti šalmą ar ne, mes pakankamai gerai suprantame ką šalmai gali ar ko negali atitinkamoje situacijoje, priedo keletas patarimų kada pakeisti seną šalmą nauju. Galbūt matei video, kai du prinokę melionai buvo numesti ant šaligatvio – vienas “atvira galva”, o kitas su užsektu šalmu. Jeigu nematei, tai gali įsivaizduoti viso to rezultatus. Na žinoma tu esi teisus – melionas be šalmo sudužo plačiai atsiverdamas, išliedamas savo “smegenis” – tarsi ant asfalto būtų išvirtę viduriai. Tokios klaikios demonstracijos neabejotinai patraukia mano dėmesį, bet iš tikrųjų ta apie melionus buvo labiau informatyvi negu su žmogiškomis galvomis. Matai, kai trenkiesi galva į kažką, didelė rizika nėra išoriniai kaukolės skilimai, bet tai kas yra jos viduje: tavo smegenys. Kraujuojančios Smegenys Smegenų sutrenkimas yra Didelė Problema, kadangi smegenys yra ypatingas organas, kuris savaime neužgyja kaip, kad kitos kūno dalys. Jeigu įsipjauni pirštą, įpjovimas užgys savaime, galbūt po kelių savaičių, palikdamas tiktai menką randą. Bet smegenų audinys nesugyja taip lengvai. Ne didelis smegenų sutrenkimas labai tikėtina bus rimtas, ilgalaikis sužeidimas. Ir net jeigu auto įvykio metu sugebi išvengti trauminio smegenų sutrenkimo, vis tik nėra neįprasta, kad sumuštoje smegenų vietoje praėjus dviem ar trim metams nuo įvykio prasideda uždegiminiai atsitiktiniai impulsai. Daktarai vadina tai “epilepsija”, o tu žinomo to nenori. Savęs AukojimasKą šalmas gali padaryti, tai išskirstyti ir sumažinti smūgio jėgą į galvą apsaugant smegenis nuo smarkaus sutrenkimo kaukolės viduje. Išorinis šalmo sluoksnis yra svarbus, kadangi išskirsto smūgį po platesnį paviršių, išlaiko putoplastinį pošalmį savo vietoje, palaiko akių apsaugą, teikia galimybę sujungti šalmą su galva. Mes linkę galvoti apie šalmą, kaip apie spalvotą kietos plastmasės gaubtą, bet svarbiausia dalis yra viduje supresuotas (suspaustas) putoplasto pošalmis. Putoplasto pošalmis sugeria energiją smūgio metu, mažindamas smūgį į kaukolę ir tuo būdu mažindamas galimybę gauti smegenų sukrėtimą. Smūgis gali atrodyti momentinis (staigus), bet jis ištikrųjų įvyksta per kelias milisekundes, o tiek laiko kaip tik ir užtenka tam, kad būtų sugerta daug energijos. Gali suvokti kaip šalmas veikia, bandydamas kumščiu sulaužyti du ar tris suglaustus putoplasto puodukus. Putoplastas gali sulūžti į mažus gabaliukus, bet nežiūrint į tai jis labai greitai sugers daug energijos.Smūgis į ŽemęMotociklistui didelis klausimas yra: kokios rūšies smūgio jėga būna tipinės motociklų avarijose? Ir kokios klasės apsaugos realiai mes galime tikėtis iš gero šalmo? Daiktai judesyje gali sukelti ganėtinai daug sunkio jėgos, net ir esant milisekundės daliai. Kokio tipo smūgio greitis sukeltų pakankamai didelis sunkio jėgą, kuri pažeistų smegenis? David Thom yra Galvos Apsaugos Tyrimų Laboratorijos (the Head Protection Research Laboratory) viceprezidentas Paramount’e, Kalifornijoje, jis daug laiko praleido tyrinėdamas šalmus ir motociklų avarijas. Thom užsimena, kad 9 iš 10 galvos sutrenkimų yra smūgiai į kelio paviršių ir, kad smūgio jėga sukelta paprasčiausiai krentant nuo motociklo ir trenkiantis galvai į žemę yra pakankama, kad sukeltų negrįžtamus smegenų sužeidimus. Motociklistų laimei, mes kartais trenkiamės tiesiai į stacionarius objektus, tokius kaip elektros stulpai ar plytų siena, bet susidūrimo metu motociklistams palyginti yra įprasta trenktis į mašiną, verstis per galvą, slysti grindiniu ir atšokti nuo šaligatvio bordiūro. Gali įsivaizduoti, kad tokia veiksmų eiga sukuria daugelį galimybių gauti slystamuosius smūgius į galvą.Skirtingi Smūgiai Skirtingiems ŽmonėmsSkirtingo stiliaus šalmai daugiau ar mažiau apsaugo smegenis, net jeigu ir kiekvienas iš jų atitiktų federalinius Transporto ministerijos (Department Of Transportation (DOT)) ar privačius SNELL Fondo (SNELL Foundation) standartus. Tau priimtiną šalmo stilių renkiesi sąlygojamas savo įpročių ir patirties. Jeigu važinėji nuo Black Shadows, Square Fours, Hydra Glides ir Chiefs laikų, apie šalmą gali galvoti kaip apie klaustrofobinį nepatogumą, o apie šalmą “neužaugą” kaip apie vargiai priimtiną. Bet jeigu tavo kaip motociklisto patirtis prasidėjo nuo aparatų tokių kaip Interceptors, CBR, GXR ar FZR, tai be šalmo pilnai dengiančio visą veidą gali pasijausti nuogas. Gali būti naudinga žinoti būdingus smūgio taškus į kuriuos šalmas yra dažniausiai veikiamas. Remiantis Vokietijos avarijų pranešimais, paveikslėlis viršuje rodo smūgio vietų pasiskirstymą. Kai spręsi kokio stiliaus šalmą pirkti turėk šiuos skaičius omenyje. Trumpiau sakant, kuo daugiau šalmas dengia tuo daugiau saugumo jis teikia.Šalmo Išorinis Sluoksnis (Gaubtas) Šalmų gamintojai nuolat ieško išorinio sluoksnio medžiagos, kuri būtų geriausias variantas renkantis gamybos praktiškumą, tvirtumą, svorį, energijos sugėrimą ir kainą. Mes norim, kad šalmo išorinis sluoksnis būtų tvirtas tam, kad paskleistų smūgio krūvį per daug nesideformuodamas. Atrodytų, kad labai stiprus ir lengvas šalmo išorinis sluoksnis būtų idealus variantas, bet ištikrųjų mes norime, kad išorinis sluoksnis nebūtų per daug stiprus, tai reiškia, kad jis turėtų sugerti energiją pats suirdamas. Stiklo pluošto mišinys tapo puikia išorinio sluoksnio materija, kadangi stiklo pluoštas nėra tiktai lengvas ir pagrįstai tvirtas, bet taip pat pasižymi unikalia savybe sugerti smūgį dalinai suskylant ar subyrant smūgio metu. StandartaiJungtinėse Amerikos Valstijose yra du pagrindiniai šalmų testavimo standartai: Federal Department Of Transportation (DOT) ir Snell Memorial Foundation (SNELL). Abu standartai testuoja išorinio sluoksnio skvarbumą, smūgio sumažinimą, išsaugojimą ir periferinį regėjimo lauką, bet testavimo procedūros ir apribojimai yra šiek tiek skirtingi. Ankstesniais metais buvo ANSI Z90 standartas, kuris buvo beveik panašus į SNELL ’68 ir DOT vertinimo pirmtaką. DOT standartas buvo nustatytas Jungtinių Valstijų federalinės valdžios per “Motor Vehicle Safety Act” 1974 metais ir šiuo metu taikomas visose 50 valstijose. Visi motociklistų šalmai parduodami visuomeniniam naudojimui turi atitikti DOT standartus, nežiūrint į tai ar valstija turi privalomą šalmų įstatymą. SNELL standartas buvo nustatytas Snell Memorial Foundation prieš ANSI ir DOT standartų sukūrimą, jis naudojamas dabar ir keičiantis technologijoms yra atnaujinamas kas penkeri metai. SNELL buvo sukurtas transporto priemonių varžyboms, kur gali įvykti didesni smūgio greičiai ir daugeriopi susidūrimai. Vėliausias SNELL standartas taip pat testuoja smūgiams į lenktyninių automobilių sutvirtinimus. SNELL standartas skirtingai negu DOT, paprastai reikalauja aukštesnio smūgio energijos sumažinimo. Šalmas gali atitikti ir DOT ir SNELL įvertinimus, bet SNELL įvertinimas nebūtinai reiškia geresnę motociklisto apsaugą nuo smegenų sutrenkimo. Daugelis ekspertų pataria, kad standartas turėtų pajungti ir kitas aplinkybes tokias kaip reikiamas atitikimas ir patogumas. Brangūs šalmai nebūtinai suteikia geresnį saugumą, bet siūlo naudingų savybių tokių kaip lengvesnis svoris, praktiškesnis veido gaubto veikimas, pritaikomas individualiam naudojimui šalmo vidus, geresnis aptakumas, geresnis atsparumas lietaus poveikiui, žemesnis triukšmo lygis. Bruce Porter iš Arai tiki, kad šalmo kaina yra ganėtinai geras požymis nustatant jo kokybę ir naudingumą.Tinkamas Užsegimo Būdas Nežiūrint į standartą ir šalmo stilių, svarbiausia yra, kad šalmas gerai priglustų prie motociklisto galvos ir avarijos metu nuo jos nenulėktų. Skirtingų rūšių šalmai turi skirtingas vidaus formas, o skirtingi motociklistai turi skirtingas galvos formas. Kadangi skirtingų šalmų gamintojų nuomonė apie “tobulą” galvos formą skiriasi, todėl geriausias patarimas yra bandyk ir pirk pas vietinį pardavėją, pas kurį gali palyginti skirtingas rūšis ir dydžius, ir nuspręsti kuri rūšis ar stilius tinka tavo galvai geriausiai. Kadangi naudojant šalmą jis turi tendenciją išlaisvėti, todėl naujas šalmas turėtų būti pakankamai prigludęs, kad energingai purtant galvą jis nesisukiotų aplinkui. Jeigu manai, kad naujas šalmas yra truputį per daug prigludęs, tai greičiausiai taip ir yra. Naudojant šalmą kelias dienas jis išlaisvės ir taps patogesnis. Laikymas (Retention) Žinok, kad DOT “laikymo” testai bendrai testuoja tik smakro dirželio ir užsegėjo tvirtumą. Palaipsniui mes suprantame, kad dirželio forma yra tiek pat svarbi kiek ir jo tvirtumas. Galima problema yra ta, kad šalmas avarijos metu gali nusimauti nuo kaktos. SNELL 95 standartas šiuo metu Amerikoje yra vienintelis standartas, kuris apima svarbų šalmo nusimovimo testą, nors ir DOT ketina pasipildyti nusimovimo testu. “Y” formos tvirtinimo dirželis ar tikslaus pavienio tvirtinimo dirželis padeda išvengti nuslinkimo. Pats lengvai gali pasitikrinti šalmą. Užsisek dirželį, tada per šalmo viršų suimk už žemiau pakaušio esančio šalmo krašto ir trauk į priekį. Jeigu gali numauti šalmą su užsegtu dirželiu, tai tada geriau būti atsargiam. Bruce Porter iš Arai šalmų kompanijos praneša bauginančią tendenciją apie jaunus motociklistus, kurie važinėja palaidais smakro dirželiais, šitaip motociklistas sustodamas prie stop ženklų gali ant kaktos kilstelėti šalmą. Saugiai neužsidėjus šalmo ir neužsisegus smakro dirželio, avarijos metu šalmui suteikiama proga nusimauti ir palikti motociklistą be šalmo teikiamos apsaugos. Atgyvenę ŠalmaiKartą šalmui sudalyvavus avarijoje jis neturėtų būti naudojamas. Jis bus atlikęs savo darbą. Net jeigu šalmas iš išorės turi tiktai kelis nedidelius įbrėžimus, greičiausiai viduje bus įtrūkimų ir putoplasto sluoksnis esantis po pamušalu dalinai bus sutrūkęs. Taigi, net jeigu šalmas ir neatrodo pažeistas, juo neturi būti naudojamasi arba jis turi būti nusiųstas gamintojui patikrinti. Bet ką daryti su šalmu, kuris yra pakankamai senas? Kada reikėtų nustoti naudotis šalmu, kuris nedalyvavo avarijoje? Bendras patarimas yra pakeisti šalmą kas dveji metai, jeigu jis naudojamas reguliariai. Arai šalmai turi penkerių metų garantiją, ilgiausią šiame versle. Jeigu neturi kantrybės rūpintis savo šalmu tai patarimas būtų keisti jį kas dveji ar penkeri metai. Bet daugelis iš mūsų nesutinka mokėti 500 $ už ankstyvą šalmo atitarnavimą tuo labiau, kad jis vis dar yra naudingas. Jeigu laikysimės keliomis protingomis priežiūros taisyklėmis, šalmas išlaikys savo eksploatacines savybes eilę metų. Jim Tatung iš Gerard Design dažo šalmus ir žino juos puikiai kaip iš vidaus taip ir iš išorės. Pats Jim asmeniškai naudojasi šalmais, kurie yra senesni nei 7 metai, bet jis labai rūpestingai juos prižiūri. Eilę metų Pietų Karolinos Universiteto Galvos Apsaugos Tyrimų Laboratorija (the University of Southern California Head Protection Research Lab) praleidžia pasenusius šalmus per tuos pačius standartus dėl kurių jie pradžioje buvo projektuoti, siekdami išsiaiškinti kaip jie išsilaiko senėdami. Nuostabu, bet senesni šalmai įskaitant ir kaikuriuos 25 metų senumo antikvarinius išlaiko savo originalius testus. Galvos Apsaugos Tyrimų Laboratorijos laborantas David Thom teigia, kad yra tiktai keletas “senų” šalmų keliančių susirūpinimą, tokių kaip 1970 metų laidos su polikarboniniu (polycarbonate ) išoriniu sluoksniu ir kaikurie šalmai gaminti pagal SNELL standartą nuo 1985 ir 1986 metų. Taigi atrodo gera žinia yra ta, kad geros kokybės šalmai, jeigu jie yra prižiūrimi gali apsaugoti eilę metų. Vis dėlto daugelis ekspertų su kuriais teko kalbėtis taip pat teigia, kad šalmų technologijos progresuoja taip greitai, kad turbūt norėtumėm atnaujinti dizainą (modelį) kas keli metai. Pagal laboratorijos testus naujesni šalmai siūlo žymiai geresnį saugumą negu prieš dešimt metų. Ir žvelgiant į šiuolaikinius šalmus galima tvirtinti, kad savybės tokios kaip greitas veido apsauginio stiklo pakeitimas ir oro cirkuliavimo angos yra nežymiai pažengusios į priekį.Šalmo priežiūraAtsimink kaip šalmas veikia – svarbi jo dalis yra putoplasto sluoksnis. Mes nekalbame apie medžiaginius patogius pamušalus, mes kalbame apie supresuotą Polistirolo (Expanded PolyStyrene (“Styrofoam™” Mirkt) sluoksnį priklijuotą šalmo išorinio sluoksnio viduje. Palyginti yra lengva padaryti nepastebimus įdubimus Polistirolo sluoksnyje maunant šalmą ant atsikišusių daiktų, tokių kaip veidrodėliai ar keleivio atlošas (sissy bar), todėl turėtum vengti šio blogo įpročio. Arba kabink savo šalmą ant užsegimo dirželio arba padėk jį ant žemės. O jeigu su savimi turi ir atsarginį šalmą tai laikyk jį šalmo krepšyje arba tvirtink ant užpakalinės sėdynės. Porter turi dvi sveiko proto taktikas ir “slaptų žinių” šalmo priežiūrai: • Panaudojąs savo šalmą leisk jam “kvėpuoti” tam, kad jis išdžiūtų. • Tam, kad panaikinti prakaitą, rūgštis ir nešvarumus išvalyk šalmą iš vidaus su muilu ir vandeniu. • Kai nesinaudoja savo šalmu, Porter įdeda į jį bekvapį antistatinį medžiagos džioviklio sluoksnį, jis padeda sugerti kvapus. Thom pataria periodiškai tikrinti Polistirolo sluoksnį. Sluoksnio paviršius turėtų būti švarus, lygus ir be įtrūkimų. Ir bendras patarimas – niekada nedėk savo šalmo ten kur nenorėtum padėti pats savęs.Garų PoveikisVisų degalų garai turi tendenciją atklijuoti Polistirolį, todėl nedėk savo šalmo ant tirpiklio ar kuro šaltinio. Porter iš Arai užsimena, kad šalmas patupdytas ant motociklo bako kuro įpylimo angos vienai karštai popietei galėtų sugadinti Polistirolo sluoksnį. Dėl tos pačios priežasties yra labai svarbu apsaugoti Polistirolą nuo dažų tirpiklio perdažant savo seną šalmą. Abu ir Porter ir Tatung pataria palikti šalmo dažymą tos srities specialistams. Yra svarbu atsargiai nuimti pamušalą plius visas išorės detales, taip pat naudoti “didelio intensyvumo žemo slėgio” (“high volume low pressure” (HVLP)) įrangą ventiliuojamoje dažymo kabinoje, kurioje garai greitai išsisklaidys. Tiems, kurie netiki, kad dažai tirpdo polisterolą, Jim pataria įpilti truputį lako skiediklio į polisterolinį puoduką ir stebėti rezultatus.Falsifikuoti Šalmai Žinok, kad pardavime yra falsifikuotų pigių motociklisto šalmų. Juos gali rasti pardavinėjamus motociklistų renginių metu ar pas motociklų pardavėjus. Yra nelegalu pardavinėti tokius šalmus, bet kaikurie motociklistai atrodo yra linkę nepaisyti įstatymo, o kaikurie nesąžiningi pardavėjai parūpina falsifikuotų DOT lipdukų padedančių motociklistui įrodyti privalomą šalmo taisyklių laikymąsi. Mes čia nepalaikome nei vienos pusės, bet yra svarbu suprasti, kad lankstaus plastiko kamuolys be vidinio smūgį sugeriančio sluoksnio net ir minimaliai neapsaugos tavo galvos. Klausos Apsauga Viena savybė, kurią šalmų gamintojai vis dar diegia yra pasyvi klausos apsauga. Vėjo ūžimas aplink motociklisto galvą, kuris važiuoja greitkeliniu greičiu yra pakankamai stiprus, kad pažeistų klausą, bet šalmų gamintojai vis dar diegia pasyvią vėjo ūžimą mažinančią sistemą į standartinį motociklisto šalmą. Žinoma šalmų gamintojai balansuoja tarp klausos apsaugos ir eismo saugumo. Kol pamatysime triukšmo mažinimo sistemą motociklistų šalmuose, pats patogiausias būdas apsaugoti klausą bus ausų kamšteliai. Akių ApsaugaAkių apsauga yra svarbi ne tik dėlto, kad akys yra lengvai pažeidžiamos avarijos metu, bet ir dėlto, kad antikūniai akyje gali būti tokie blaškantys, kad motociklistas gali prarasti kontrolę. Daugelis valstijų reikalauja akių apsaugos, tokios kuri dedasi tiesiai ant akių, arba ant motociklo tvirtinamo stiklo nuo vėjo. Akių apsauga motociklistui turėtų būti pagaminta iš grūdinto (beskeveldrio) stiklo. Akiniai nuo saulės su stikliniais lęšiais nėra tinkami važinėti motociklu, kadangi tvirtam daiktui atsitrenkus į juos stiklo šukės atskilusios nuo vidinio paviršiaus patenka tiesiai į akį. Jeigu privalai nešioti daktaro išrašytus akinius, tai juos turėtum nešioti po grūdinto stiklo apsauga. Daugelis valstijų turinčių akių apsaugos taisykles tiksliai jas apibrėžia VESC-8 standartu.PabaigaiGaliausiai kalbant apie apsauginę motociklisto aprangą būtų tai, kad neturėsi laiko išsitraukti jos iš spintos ir užsidėti akimirksniu kai ateis tavo laikas. Pripažinkime, kad apsauginė apranga paprastai reiškia nelanksčius, sunkius, nepatogius šarvus. Visada yra pagunda palikti rimtą aprangą namuose ruošiantis trumpam pasivažinėjimui. Bet jeigu skirsi pakankamai laiko ir pastangų ieškodamas motociklisto aprangos, kuri yra praktiška ir patogi, bus labiau tikėtina, kad ją dėvėsi kiekvieną kartą važiuodamas motociklu. O jeigu visada dėvėsi ir gerą šalmą, bus labiau tikėtina, kad išvengsi ilgalaikio smegenų pažeidimo nedidelių avarijų metu. Pagal požiūrį to, kurio įvykių skaičius siekia tik pora per ištisus važinėjimo motociklu metus, galiu tave patikinti, kad tai yra verta pastangų ir išlaidų.