Straipsniai...

Auto Moto Motomanai
#41

Sector
Patyręs dalyvis

Klube: VIP narys

Parašė žinučių: 802
2003-06-03 12:47 4 žinutė iš 14
Oj kiek ilgai teko versti … Klaidu netaisiau, kai kurie sakiniai nelabai logiski, bet klaidas ir logika taisykite patys.

Kodel mes vazinejames:
Motociklizmo teikiami malonumai
Stephen M. John

Kas zavi motocikluose?
Visa gyvenima pasventes motociklizmui bando paaiskinti nepaiskinama dalyka …

Kas traukia zmones prie motociklu? Sutikus dideli skaiciu vairuotoju ir motociklu asmenybiu klausimas negali buti atsakytas vienareiksmiskai. Nepaisant skirtumu tarp kelioniniu vairuotoju ir kroso vairuotoju, chromuotu kruizeriu ir vikriu Grand Prix sportiniu motociklu yra universalus pozymiai kurie erzina motociklu vairuotojus ir maitina ju nora vazinetis motociklu.

Laisve daznai cituojama kaip potraukis bet ka tai reiskia? Motociklas lyginant su masina siulo laisve nuo 4 raciu fizikos suvarzimu. Kai masina vaziuoa i posuki, ji verciasi i priesinga posukio puse stengdamasi islaikyti judejimo krypti. Motociklas lenkiasi I posuki.

Tai galbut neatrodo daug, taciau kol nepatirsite abieju vaziavimu, jus nesuprasite sitokio keliavimo budo neeilinio gragstumo ir paprastumo. Vaziavimas posukiu vietoje slikstaus megavimosi ir dantu bei nagu kovos su keliu tampa tiksliu judesiu simfonija skambancia su keliu harmonijoje.

Laisves pojutis
Issilaisvinus is metalinio narvo jus istumia i platesni pojuciu pasauli kuriame pojuciai nesupancioti HEPA filtru ar kondicionieriumi. Jusu nosis suspiazins su turtingu lavoneliu ir dyzelio kvapu, bet taip pat atskleis kepamos duonos ir zydinciu geliu kvapa. Jusu kunas jaus tukstancius lietaus lasu atsitrenkimus ir sugers vejo pasipriesinima. Jusu oda jaus lengvai kylancia temperatura kai jus pakile i kalniuka pradesite leistis i sleni. Jus daugiau nesate sugrustas uz vairo ir atskirtas nuo gamtos. Tai tas pats kas ziureti dykumos panorama kine vietoje kupranugario kupros.

Visa sia laisve suviniokite maloniu charakteristiku kaspinu ir gausite tai ka ekspertai vadina malonumu. Ne suklastotas variklio dangcio gaubtas, chrominiai rata ar dvi sportines juostos per visa masina. Geriau isivaizduokite naikintuvo pakilima nuo lektuvnesio ir busite netoli to, jums net nereiks tarnauti 7 metu. Geriausia is visko, kad sios charakteristikos yra ziauriai pigios. Maziau negu uz puses daugelio masinu kainos jus galite nusipirkti nemodifikuota motocikla galinti 1/4 mylios vaziuoti per 9s.

Geriau nebandykite atspeti serijines masinos kainos kuri turetu panasias charakteristikas, todel, kad tokiu nerasite. AMG kartu su Mercedes padare masina galincia 1/4 mylia vaziuoti per 9.4s ir "tik" uz 1.000.000$. Sportines masinos turi geresnes aerodinamines savybes ir didesni greiti, bet joms jums reikia islosti teleloto ir autobano.

Visa sita laisve nera uz dyka. Pirmiausia jums rteikia ismokti vaziuoti. Trint geras salygas mokinimuisi ir teisinga poziuri ismokti vaziuoti motociklu gali kiekvienas. Reikia irodymu? Vienas mano pirmu vaziavimu buvo su tevo 1975 Honda CB125s, toks lengvas vaziavimas, sunku patiketi kad motociklas is vis gali deginti kura. As buvau taip uzvaldytas, kad pamirsau kaip stabdyti ir pasinaudojau patogiai pastatytu pikapu tai padaryti.

Motociklai? Praktiski?

O kaip del praktiskumo? Per daugeli metu su motociklu man teko vezti kalakuta, (velnias zino), tuzina roziu, ramentus ir knygu lentyna, bet as niekada nebandiau vezti kudikio ar didelio prietaiso. Bet kiek daznai jums tenka isnaudoti masinos bagazine? Nedaug, sprendziant is daugybes masinu tik su vienu vairuotoju springdanciu kelia, vejais leidziancu degalus ir laika savo 3/4 tuscioje plienineje dezeje.
Galu gale yra mylimiausias visu tevu ir motinu: pavojus. Ant motociklo jus esate labiau pazeidziamas ir jums geriau susitaikyti su siuo faktu ir vaziuoti atitinkamai. As visada vaziuoju taip lyg as esu nematomas masinu jurai aplink mane, todel kad per daznai tai yra tiesa. As visada uzsidedu salma, striuke, batus, pirstines nepriklausomai nuo temperaturos ar keliones ilgio. Jus galvotumete, kad tai per daug vargo nuvaziuoti iki kampines parduotuves ir tai uztrunka ilgiau negu uzsisegti dirza. Man tai svarbus ritualas, tai tarsi priminimas, kad as isiveliu i nemaza asmenine rizika. Salmo uzsidejimas tarsi sako man, kad turiu buti budrus jei nenoriu tapti masinos priekinio kapoto ornamentu.

Rizika motociklizme yra paveldima, bet su ja galima susitvarkyti ir paversti ja privalumu, tokiu kuris tikras ilgalaikis vazinejimo patrauklumas. Naujas motociklistas pirmiausia turi igyti patirti, nes pradzioje viskas yra isleidziama tam, kad motociklas nenuvirstu. Palaipsniui jungiant begius ir ieskant "Pacuko" pralekencio pro STOP zenkla reikalauja maziau pastangu, kadangi smegenys prisitaiko naujoje jausmu plokstumoje.

Pasineriant i Pasauli aplink jus
Kai vaziuojate motociklu jus vis tiek esate pilnai pasinere i aplinkini pasauli, bet likusi smegenu dalis yra laisva tyrineti kelius, kurie kitu budu yra neimanomi. Su jusu protu laisvu nuo prieziuros ir savimones ivairios problemos yra issprendziamos pasamoneje ir itampa isgaruoja. Visiskai priesinga nutinka masinoje. Vairavimui nereikalaujant pastangu musu protas ir kunas vairuoja autopilotu. Kiek kartu jus vaziavote pazystamu keliu ir atvazeve supratote, kad neatsimenate didziosios keliones dalies?

Norite dar dviracio stebuklo racionalizacijos? Motociklizmas yra didelis socialinis pliusas: sumazeja parkavimo problemos, taupo kura, maziau ismetamu duju. Motociklu turejimas turetu buti Zaliuju partijos preimone. Gaila bet sie privalumai yra pasimete tarp lietuviu (cia prikuriau). Bendras pujutis, kad esate atstumtas ir zinojimas kiek malonumo galima patirti vazinejant motociklu risa visus (beveik) motociklo vairuotojus. Ar kada matete, kad du automobiliu vairuotojai mojuotu vienas kitam tik todel kad jie vairuoja ? Mat tai nutinka praktiskai kiekviena diena. Baisu, baisu.

Laisve. Malonumas. Svarus protas ir sazine. Tai yra stiprios priezastys sedeti ant motociklo sedynes. Bet dar paprastesne tiesa vercia mane gryzti atgal: as visada jauciuosi geriau po pasivazinejimo motociklu.

#42

ŽURNALAS "AUTOMOTO" 2003 BALANDIS
Suzuki Bandit:

[quote]mafijos kronika
[/quote]

Vytautas Leonavičius
Greitas sportinių motociklų tobulėjimas per pastaruosius du dešimtmečius įtakojo ir klasikinių "baikų" vystymąsi. Motociklai su moderniais ir galingais varikliais, pasižymintys sportišku valdymu, puikiais stabdžiais, nedideliu svoriu, tačiau išlaikantys klasikinių motociklų stilių, komfortą ir paprastumą lengvai randa savo vartotoją. Vieni iš žymiausių ir sėkmingiausių šio sektoriaus atstovų yra Suzuki Bandit serijos motociklai, Lietuvoje jgaunantys vis didesnę paklausą.

Daugeliui Lietuvos motociklistų Suzuki Bandit, visų pirma, asocijuojasi su labiausiai čia paplitusiu 600 cm3 modelių, išleistu 1995 metais. Visgi, pradžią Bandit šeimai davė dar 1989 metais pasirodęs Bandit 400 modelis. Motociklo receptūra paprasta, bet užtikrinta: standus plieno vamzdžių rėmas, laiko patikrintas GSX-R400 variklis, geri dvigubi stabdžiai priekyje, sportinio tipo duslintuvas, klasikinė, tačiau raumeninga ir brutali išvaizda. Kompaktiškas ir lengvas Bandit 400 yra itin paprastai mieste valdomas motociklas, o puikus važiuoklės balansas bei sportinės prigimties variklis teikia malonumą vingiuotuose keliuose Skysčiu aušinamas ir kiek deforsuotas GSX-R400 keturių cilindrų variklis mėgsta sūkius. Galios šuolis juntamas prie 6000 aps /min. Nuo šios ribos iki pat raudonos zonos varikliukas žvaliai stumia motociklą į priekį ir be probleišvysto 160 km/h greitj. 1992 metais buvo išleista Bandit 400 V versija su kintamom dujų paskirstymo fazėm. Bandit 400 visų pirma buvo skirtas Japonijos rinkai, o Europoje oficialiai parduodamas tik trumpa laika. Tai paaiškina nedidelį šio modelio paplitimą senajame žemyne. 1990 metais Suzuki į vietinę rinką išmetė mažiausiąjį šios "kriminalų" šeimos narį - Bandit 250 su modifikuotu GSX-R250 varikliu. J Europą pateko tik "pilkai" importuoti Bandit 250, o susidurti su šiuo modeliu Lietuvoje taip ir neteko Bala žino. kodėl Suzuki iki pat 1995 metų delsė išleisti Bandit 600 Formulę jie turėjo, o poreikis tikrai buvo didelis Po Bandit 400 pasirodymo daugelis sutiko, kad vienintelis dalykas, kurio jam trūko - tai didesnis variklis. Atrodo galutinai Suzuki apsispręsti dėl Bandit 600 gamybos padėjo Yamaha Diver-sion 600 komercinė sėkmė. Pasirodęs Bandit 600 taip puikiai užpildė Diver-sion silpnąsias vietas, jog net lyginti šių motociklų nesinori. Diversion gavo smūgį žemiau juostos ir, švelniai tariant, buvo iškastruotas.
Variklis, kuris GSX 600 F atveju buvo kritikuojamas kaip lėtas ir atgyvenęs, patekęs j Bandit kažkodėl staiga įvertintas kaip puikus ir galingas. Oru ir tepalu aušinamos 600 cm3 jėgainės vidutinių sūkių charakteristikos buvo šiek tiek pagerintos viršutinių sūkių sąskaita, tačiau didelio skirtumo tarp GSXF ir Bandit variklių nėra. Galios kreive kyla tolygiai iki pat raudonosios zonos, o

Suzuki budinga švelni ir tiksli greičių dėžė tik padeda greitai akceleruoti.
Kaip ir visi Bandit modeliai, 600 pagal savo klasės standartus yra puikiai valdomas ir be didesnio vargo leidžia posūkiuose tarkuoti padangų kraštelius. "Banditas" nėra eilinis nuobodus "klasikas", skirtas vežioti paštą ar bulvių maišus. Apskritai žodis "klasikas" jam netinka. Tai chuliganiškas ir išdykęs "baikas", sukurtas siautėti miesto gatvėse. Dėl gan aukštai esančio svorio centro, trumpos ratų bazes, sąlyginai nedidelio svorio ir gerai parinktų perdavimo santykių, Bandit visai nesunkiai stojasi tiek ant galinio, tiek ant priekinio rato.
Kaip ir daugelis Suzuki agregatų, Bandit 600 variklis lengvai pasiduoda tiuningui. Sumontavus laisvą duslintuvą bei DynoJet žiklerių komplektą, prabunda žvėriški Bandit instinktai. Personifikuoti savąjį Bandit yra visiškai nesudėtinga, kadangi aibe firmų siūlo daugybę tiuninginių produktų specialiai Bandit modeliams. Juos nesunkiaigalima užsisakyti iŠ katalogų. Bandit 600 galite pirkti ramia galva, žinodami, kad su juo turėsite tikrai "gerą laiką", o reikalui esant lengvai parduosite ir gausite už jį gerą kainą. Nedaug "baikų" pasižymi tokia savybe. Be kita ko, tai labai universalus motociklas. Jei norite, galite juo ramiai ir patogiai nukeliauti iš taško A į tašką B, leistis i ilgesnę kelionę, o paskui gauti gerą adrenalino dozę. Ir neverta užmiršti patikimumo - visi Bandit agregatai yra laiko patikrinti ir puikiai užsirekomendavę. Bandit genialumas ir fenomenas -paprastume.
1996 metais Japonijos rinkai buvo pristatytas Bandit 750 modelis su seno pavyzdžio oru / tepalu aušinamu de-forsuotu GSX-R750 varikliu. Stiprus pagreitis įgaunamas jau nuo 1500 ir tęsiasi iki 7000 aps./min. Varikliui buvo

pritaikyti nedidelio skersmens CVK32 karbiuratoriai, dėl kurių variklis žvaliai reaguoja į akceleratoriaus komandas nuo žemiausių sūkių ribos. Viršutiniai sūkiai nėra tokie stiprūs kaip GSX-R, tačiau Bandit atveju tai nėra taip aktualu. Bandit 750 išvysto maksimalų 77 AG galingumą prie 9000 aps./min. Tais pačiais metais Suzuki išleido "šeimos bosą" - Bandit 1200. Nuo 600 cm3 modelio jį lengviau šia atskirti pagal juodos spalvos variklį bei storą galinę padangą. Vos pasirodęs, šis motociklas tapo kulto objektu ir gatvių chuliganų favoritu visame pasaulyje. Retas "bai-kas" pasižymi tokiu ryškiu charakteriu ir charizma kaip iš pažiūros niekuo perdaug neišsiskiriantis Bandit 1200. Tai tikras "streetfighter", tai "musele" baikas, tai - žvėris. Kaip ir kitiems Bandit modeliams, taip

ir šiam buvo parinktas jau seniau sukurtas ir gerai užsirekomendavęs, tačiau specialiai modifikuotas variklis. Šiuo atveju tai - 1989 metų pavyzdžio GSX-R1100 agregatas, kurio darbinis tūris "Banditui" padidintas iki 1156 cm3. Jėgainė yra labai silpnai forsuota - jos maksimalus galingumas siekia 98 AG, tačiau sukimo momentas jau nuo pat apatinių sūkių yra žvėriškas. Nedaug motociklų taip lengvai įveikia gravitacijos jėga kaip šis. Viskas ko tam reikia, tai įsijungti pirmą ar antrą pavarą ir suktelt dešinę ranką arba perkelt svorį į priekį, ir spustelt galingus Nissin stabdžius. Daugelis motociklų triukų meistrų (Gary Rothwell, Robbie Bolger ir kt ) savo programoms renkasi būtent Bandit 1200 ir nekeičia jų net į kitų gamintojų dykai siūlomus modelius. O tai šį bei tą pasako apie didžiojo "Bandi-to" potencialą ir patikimumą. Būtent spalvingas charakteris, universalumas, konstrukcijos paprastumas ir patikimumas pelnė Bandit 1200 tiek daug simpatijų. Tai ne tik nesuvaldomai siautėjanti adrenalino gaminimo mašina - norint, Bandit gali demonstruoti nepriekaištingas manieras. Kartu tai puikiai valdomas, paklusnus ir komfortabilus motociklas, lengvai susidorojantis su daugeliu funkcijų. Patikimumo prasme Bandit 1200 taip pat sunku rasti konkurentą. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad Suzuki oru ir tepalu aušinami varikliai yra gan jautrūs alyvos kokybei. Jei laiku ją keisite - variklį iš rikiuotės išvest bus labai sunku. Be to, šis variklis pamalonintas viena iš sėkmingiausių Suzuki pavarų dėžių. Ji turi tik penkis laipsnius - Bandit 1200 to pilnai užtenka. Variklis taip pat ypatingas savo nepaprastu jautrumu tiuningui. Gamyklinė šio motociklo išmetimo sistema yra labai suvaržyta, tad vien tiuninginis duslintuvas pridės 10- 15 AG. Sumontavus pilną tiunin-ginę išmetimo sistemą, DynoJet žiklerius, K&N oro filtrus, pakeitus paskirstymo velenėlius tiuninginiais, Banditą galima paversti 150 AG monstru…

Kalbant apie Bandit 1200 trūkumus, paminėti vertėtų nedidelį 19 l degalų baką, kurio turinys ištuštėja vos po 180 - 200 kilometrų bei minkštokas priekines šakes, kurios puikiai dirba ramiai keliaujant, tačiau greitai parodo savo ribas smarkiau "paspaudus" motociklą posūkiuose. Perkant padėvėtą Bandit vertėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepramušti šakių riebokšliai bei patikrinti vairo kolonėlės guolius - dažni kilnojimai ant vieno rato padaro savo juodą darbą.
2000 metais Suzuki atnaujino Bandit 600 modelį. Šiek tiek pakito rėmo konfigūracija, sėdynės ir degalų bako formos, lengvai patobulintas varikis ir pakaba. Po metų ta pati operacija buvo atlikta ir Bandit 1200, o Japonijos rinkai skirtų 250, 400 ir 750 modelių gamyba nutraukta. Nors pakeitimai nebuvo itin esminiai, jų užteko tam, kad Bandit 600 ir 1200 modeliai iki šiol išliktų tarp perkamiausių Suzuki motociklų.
Reikėtų pridurti, kad gaminamos dvi šių modelių modifikacijos: nuoga "N" ir turinti nedidelį priekinį spoilerį "S". Pastaroji modifikacija labiau orientuota į ilgesnes keliones mėgstantį vartotoją. Dėl šios prie žasties į "S" versiją montuojamos kiek minkštesnės šakių spyruokles nei į "N". Daugiau konstrukcinių skirtumų tarp šių modifikacijų nėra.
Per paskutinius kelerius metus Lietuvos keliuose vis dažniau galima sutikti Bandit 6OO. Tautiečiai netruko įvertinti šio "baiko" privalumus: paprastumą, patikimumą, linksmą charakterį ir palankią kainą. Gerą 1995 - 1996 metų egzempliorių galima nesunkiai įsigyti už 2000 - 2500 eurų. Bandit 1200 kol kas nėra plačiai paplitęs mūsų šalyje. Greičiausiai tam įtakos turi gan dideles jų kainos, prasidedančios maždaug nuo 3500 eurų. Tiek pinigų už motociklą pasiruošęs išleisti lietuvaitis verčiau renkasi madingesnę "britvą" nei paprastą, jokiais blizgučiais neiškabinėtą Bandit. O išvaizda tikrai apgaulinga: adrenalino šis aparatas jums prigamins daugiau nei bet kokia "britvą" už tokią pačią kainą. Bandit 1200, greičiausiai, yra toks, koks ir turėtų būti tikras vyriškas motociklas- paprastas, piktas ir agresyvus, o ne gražus, saugus ir mandagus.

#43

ŽURNALAS "AUTOMOTO"
RADIALINIAI STABDŽIAI

Atrodo, kad radialiai pritvirtintos stabdžių apkabos, arba, trumpiau, radialiniai stabdžiai, netrukus taps viena svarbiausių naujovių, pritaikomų naujiems serijiniams žiediniams motociklams (panašiai kaip ir "apverstos" šakės devintojo dešimtmečio pabaigoje). Nauji Kawasaki ZN-6R ir ZX-6RR modeliai bei Suzuki flagmanas GSX-R1000 nuo šių metų iš gamyklų iškeliauja jau su tokio tipo stabdžiais.
Kodėl radialiniai stabdžiai? Kas tai- naujausias technikos išradimas ar paprasčiausias marketingo triukas? Pabandysime trumpai atsakyti į šiuos klausimus.
Tradicinių stabdžių sistemų suportai prie kronšteinų yra tvirtinami varžtais, lygegrečiais rato ašiai, tuo tarpu radialinių stabdžių apkabos tvirtinamos varžtais, statmenais rato ašiai. Toks tvirtinimas yra kur kas standesnis nei tradicinis, tad apkaba žymiai geriau išlaiko lygiagretumą su stabdžių disku. Tai reikškia, kad stabdžių trinkelės geriau prisispaudžia prie diskų, nesukelia ašinės jėgos diskų atžvilgiu ir generuojama mažiau šilumos.
Tradicinėse sistemose prie kronšteino tvirtinamas vienas apkabos galas, "palydintis" besisukantį diską, tad jėga, veikianti "pasitinkantį" apkabos galą, turi pakankamą petį tam ,akd išvestų ją iš lygegretumo su rotoriumi. Radialinėse sistemose ši problema yra eliminuojama, kadangi abu suporto galai yra užtvirtinami. Naudojant sudėtingas gamybos technologjas ir pempimui atsparų aliuminį bei magnį, galima užtikrinti analogišką tradicinių stabdžių sistemų standumą, tačiau gamybos kaštai tokiu atveju gerokai išaugtų. Tai iš dalies paaiškina, kodėl "superbike" varžybose, kur pinigų klausimas yra antrame plane, kai kurios komandos iki šiol naudoja tradiciniu būdu tvirtinamas stabdžių sistemas. Serijinėje gamyboje , kur stengiamasi tobulinti nekeliant gamybos kaštų, radialiniai stabdžiai yra puiki išeitis.
Kievienas radialinių stabdžių stūmokliukas spaudžia savo atskirą trinkelę, tad, pavyzdžiui, vienoje keturių stūmokliukų apkaboje yra keturios trinkelės, o ne dvi, kaip tradiciniuose stabdžiuose. Tokiu atveju besisukantį stabdžių diską "pasitinka" kerorios trinkelių briaunos. Tai lemia geresnį pradinį stabdžių :sukandimą" ir jautrumą.
Nemažai kritikų teigia, kad tradicinės sistemos yra pakankamai efektyvios, jų visas potencialas ir taip nėra pilnai išnaudojamas, tad radialiniai stabdžiai ir jų nauda yra viso labo reklaminis triukas.
Žinoma, kad dabartinės stabdžių sistemos yra pkankamai efektyvios, tačiau vadovaujantis tokia logika, matyt, būtų sustojusi prieš kokį gerą dešimtmetį. Net ir paprastas motociklininkas aiškiai pajus radialinių stabdžių privalumus.
Radialinių stabdžių konstrukcija yra tokia efektyvi, kad Kawasaki naujajam ZX-6R modeliui stabdžių diskų skersmenį sumažino nuo 300 iki 280mm. Mažesni stabdžių diskai sukuria mažesnę giroskopinę jėgą, kuri priešinasi rato pasukimui, taigi motociklo valdumas tampa lengvesnis. Daugelis tų, kuriems jau teko išbandyti 2003-ųjų ZX-6R modelį sako, kad tai geriausi stabdžiai, kokie kada nors buvo sumontuoti serijiniam motociklui. Panašūs komplimentai, be abejo, laukia ir GSX-R1000.
Beja je ratlankius plauti taip pat lengviau kai diskai mažesni…

#44

Prieš motociklininkus pareigūnai jaučiasi bejėgiai
P. Lideikio gatvėje įvykusią eismo nelaimę, kurioje susidūrė motociklas ir lengvasis automobilis, pareigūnai vadina dar vienu pavojaus signalu. Antradienio vakarą avarijos metu nukentėjo 6 žmonės, iš jų - du vaikai.
Pareigūnai supranta, kad chaosą ir riziką sukeliančius eismo dalyvius, apsižergusius dvirates transporto priemones, būtina pažaboti. Tačiau prisipažįsta, kad eismo priežiūros tarnybos darbuotojai prieš juos yra bejėgiai.
Didžiausią grėsmę, anot pareigūnų, kelia sportinių motociklų, vadinamų "britvų", mėgėjai. Situaciją uostamiesčio keliuose itin apsunkina ir vasarą į pajūrį plūstantys "britvininkai" iš kitų miestų.
Tuo tarpu avariją P. Lideikio gatvėje sukėlęs ir motociklu "Yamaha FZR 600" važiavęs Aleksejus Šamrejus sako, kad avarines situacijas keliuose dažnai sukuria ne motociklininkai, o patys automobilių vairuotojai.

Dėl baikerių rūpesčių mažiau

"Motociklininkų gretos Lietuvoje pastaruoju metu palaipsniui vis didėja. Priklausomai nuo motociklo markės jaunuoliai atstovauja skirtingoms grupelėms - "čioperių", "traikų", "harlėjų". Jeigu kalbėsime abstrakčiau, tuomet visus motociklininkus galima suskirstyti į dvi grupes: baikerius ir "britvininkus". Priklausantieji pirmajai grupei duoklę atiduoda motociklo išvaizdai, o antrosios grupės atstovai - jo galingumui. Būtent "britvomis" skriejantys jaunuoliai ir kelia didžiausią rūpestį ne tik pareigūnams, bet ir kitiems eismo dalyviams", - sakė Klaipėdos miesto Viešosios policijos Patrulių rinktinės inspektorius Aleksandras Kučinskas.

Nespėja sužiūrėti

Anot inspektoriaus, kontroliuoti "britvininkus" yra daug sunkiau nei būtų galima įsivaizduoti. "Jie dažnai nepaiso ne tik kelių eismo taisyklėse aprašyto manevravimo galimybių ir kitus eismo dalyvius lenkia kaip įnorėję, "britvų" mėgėjai nepastebi ir greitį ribojančių ženklų. Būna atvejų, kai keliuose budintys patruliai nespėja sužiūrėti net pro šalį lekiančios "britvos" valstybinių numerių."

Kartais, pasak A. Kučinsko, pareigūnai bando pažeidėją vytis. "Tačiau suprantama, kad automobiliu pavyti dviem ratais riedančią galingą transporto priemonę ne visada pavyksta. Juolab kad reikia neužmiršti, kaip toli gali vytis. Juk besigindamas gali pritrūkti kuro ir į tarnybą grįžti pėsčiomis", - prisiminė skurdžią policijos materialinę bazę inspektorius.
Jo teigimu, sudrausminti motociklininką nėra lengva net tada, jeigu jis yra sustabdomas. "Pavyzdžiui, "britvininkas" neturi reikiamų dokumentų. Vėliau jie atsiranda. Skiriama nedidelė bauda - ir viskas. Kitą kartą, kai užfiksuojamas tik motociklo valstybinis numeris, suradus jo savininką paaiškėja, kad šis tą "britvą" seniai pardavė. Tai - mūsų kasdienio darbo detalės. Tačiau tenka prisipažinti, kad iki galo kontroliuoti motociklininkų mes neturime galimybių. Ir baisiausia, kad "britvos" vis dažniau tampa skaudžių nelaimių priežastimi."

Važiavo lėčiau

Antradienio vakarą P. Lideikio gatvėje įvykusios avarijos metu motociklas "Yamaha FZR 600" atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį automobilį "VW Golf". Po smūgio mašina tapo nebevaldoma ir, nuvažiavusi nuo kelio, atsirenkė į kelmą. Sužalojimų neišvengė ir automobilį vairavusi mokytoja, ir kiti keleiviai. Galvos sumušimas diagnozuotas vienerių ir trejų metų mergaitėms.
Eismo nelaimėje nukentėjo ir pats motociklininkas - Baltijos laivų statyklos bendrovėje dirbantis Aleksejus Šamrejus. 1977 metais gimusiam jaunuoliui, kuris neturėjo teisės vairuoti motociklo, medikai diagnozavo daugybines galvos žaizdas ir abiejų kojų paviršinius sužalojimus.
Nors P. Lideikio gatve leistinas maksimalus greitis siekia 80 km/h, po avarijos užstrigęs motociklo greičio matuoklis rodė 170 km/h greičio padalą.
Vakar mūsų dienraščiui motociklininkas aiškino, kad net automagsitralėje nesivažinėjantis tokiu greičiu. "Važiavau ne didesniu nei 100 km/h greičiu. Kodėl nepaisiau ženklo, negaliu pasakyti."

Dėl nelaimės kaltas nesijaučia

A. Šamrejus sutinka, kad pažeidė kelių eismo taisykles ir nepasirinko saugaus greičio, tačiau nelaiko savęs avarijos kaltininku.
Prieš metus sėdėdamas prie automobilio vairo ir patyręs smulkią avariją, Aleksejus susidūrimui su "golfu" pateisinti, pasirodo, turi ne vieną argumentą.
"Dėl įvykusios nelaimės kaltas ne tik aš, bet ir "Golfas". Juk moteris prie vairo sedėjo, - aiškino jaunuolis.- O ji sakė, kad važiavo ne didesniu nei 70 km/h greičiu. Tai kodėl nepersirikiavo į pirmąją eismo juostą ir be reikalo trukdė greičiau važiuojantiesiems antrąja juosta? Be to, aš niekuo dėtas, kad vairuotoja nežiūrėjo į galinio atvaizdo veidrodėlį. O aš važiavau įsijungęs šviesas. Ji negalėjo manęs nepastebėti."

Per sekundę - 28 metrai

Eismo nelaimių ekspertui Gintarui Vaičekauskui, filmavusiams minėtosios avarijos pasekmes, tokie A. Šamrejaus argumentai atrodo nieko verti. Laidos "Reidas" televizijoje "Balticum" kūrėjas įsitikinęs, jog ar 170, ar 100 kilometrų per valandą greičiu lėkusio motociklininko elgesys - tikra beprotybė.
"Jeigu motociklas važiuoja 100 km/h, tai reiškia, kad per vieną sekundę jis įveikia apie 28 metrus. Tad kartą pasižiūrėjęs į galinio vaizdo veidrodėlį ir nieko nepamatęs, negali būti tikras, kad po dar vienos sekundės iš nugaros neišnirs koks patrakęs "britvininkas".
Jam pritarė ir inspektorius A. Kučinskas: "Sportiniai motociklai yra labai galingi. Pajudėję iš vietos, per kelias sekundes jie sugeba pasiekti 120-130 km/h greitį. Be to, juos vairuojantys asmenys elgiasi drastiškai ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Susidaro toks įspūdis, kad motociklininkams bendra tvarka negalioja."

Greiti ir girti

A. Šamrejus įsitikinęs, kad dėl ekstremalių situacijų keliuose kalti ne motociklininkai, bet automobilių vairuotojai. "Būtent automobilininkai dažnai patys mus išprovokuoja - pavyzdžiui, piktybiškai nepraleidžia. Apskritai kalbant, jeigu važiuoji "britva" tai dar nereiškia, kad esi išprotėjęs ekstremalas."
Policijos departamento duomenimis, galingais motociklais lakstantys ir greičio nepaisantys jaunuoliai, kurie susižaloja patys bei sukelia grėsmę praeiviams arba automobiliams - viena pagrindinių avaringumo priežasčių. Klaipėdoje taip pat jau yra užfiksuota motociklininko mirtis. Vairuotojas mirė po to, kai jo dviratė transporto priemonė rėžėsi į medį Liepų gatvėje.
Kitoje rizikos grupėje - išgėrę arba automobiliais skriejantys vairuotojai.

Policijai reikia motociklų

Inspektorius A. Makauskas tikino, kad artimiausiu metu motociklininkų anarchijos keliuose klausimas bus sprendžiamas gan rimtai. Anot A. Makausko, viena iš priemonių - galimybė įsigyti motociklus patiems. "Jeigu patruliai turėtų 3-4 galingus motociklus, tai iškart sudrausmintų "britvininkus". Bent jau psichologiškai."
Beje, pareigūno teigimu, pastaruosius du mėnesius nieko nebegirdėti, kad Klaipėdoje vėl būtų organizuojamas nelegalios automobilių lenktynės - "dragas". Jose mėgsta dalyvauti ir motociklininkai.
Apie tokio pobūdžio ekstremalius užsiėmimus uostamiestyje viešai imta kalbėti šių metų balandžio mėnesį. Tuomet Liepos plentu milžinišku greičiu lėkęs automobilis partrenkė ir mirtinai sužalojo kariškį. Pareigūnai įtarė, kad tuo metu Liepos plente vyko būtent nelegalios automobilių lenktynės.

pagal "vakaru ekspresas"
na jei norit poa foto nes cia foto patalpinti neimanoma Liūdnas
http://www.vakaru-ekspresas.lt/?id=1058460023

#45

Vaikai,gyvenkime draugiskai

Vasara daugeliui vairuotoju pazystamas sumisimo ir nuostabos kupinas jausmas.Ar atsimenate tokias akimirkas? Jus ramiai, kokiu 150km/h Šypsena greiciu, riedate link juros,drasiai uzsijiemes antraja autostrados eile,-kai viskas labai trumpam apsivercia ir gera puses minutes jus dar sokiruoja. Pradzioje galinio vaizdo veidrodelyje akimirka susmezuoja galingo prozektoriaus atspindys,po to ausis sekundes daliai uzfiksuoja galinga vapsvos riaumojima-jis toks stiprus,kad net isiverzia net ir i steriliausia 600-ojo salono erdve Cha cha. Tai trunka tik niekinga akimirka, kol jus dar nieko nespejote padaryti Šypsena , verzlus siluetas su prie jo prigludusiu raiteliu, paneigdamas visus fizikos ir laiko desnius, prasvilpes pro desini masinos sona tampa tasku, baigianciu isnykti kazkur ties horizonto linija.Cha cha
Pacios agresyviausios ir extremaliausios mechaniniu sutverimu rusies atstovai daugumai vairuotoju sukelia tikra soka Šypsena Nieko nuostabaus,nes 3-4sek iki simto jiems yra vieni niekai.Ne veltui vakaru europoj 80% uzsakomuju zmogzudysciu vykdytoju sprunka butent tokiais zvereliais… Na,o jei palikus ramybej kriminaline statistika,tai galima prisiminti ir kitus pavojus-motociklu gerbeju nesaugo kebulo sarvai,o greitis ir dinamika akceleratoriaus rankenos pasukima neretai pavercia bilietu i anapili.Tai liudija avariju statistika,o kalti del tokiu nelaimiu neretai buna ne tik motociklininkai,bet ir kiti eismo dalyviai.

Idejiniai skirtumai

Norint isvengti nelaimiu visu pirma reikia issiaiskinti idejinius automobiliu ir motociklu skirtumus.Tik tuomet bus galima suprasti, kuo vadovaujasi tokiu skirtingu tranporto priemoniu vairuotojai, kaip jie gali elgtis vienoje ar kitoje situacijoje.Automobilis, nesvarbu koks jis bebutu,visuomet atlieka pagrindine savo funkcija-tai transporto priemone.Galima megti automobilius,aktyvu ir greita vazinejima,vadinti visa tai atgaiva sielai ir kunui, taciau dauguma atveju automobilis veza savo seimininka is tasko A i taska B.Cha cha O stai motociklai, nors ir turi techniniu panasumu su automobiliais,yra visiskai kito pasaulio sutverimaiCha cha. Ideologiskai motociklai ira artimesni kalnu slidems,paraplanams ir suoliams i bedugne skirtoms guminems virvems.Baisu Tiesiog tai yra adrenalino generatoriai…Patogu ar nepatogu,ir vaziavimo kriptis, prabilus apie tokias dvirates transporto priemones,tampa jau antraeiliais dalykais. Tiesiog visa tai galima arba aistringai myleti, arba isvis numoti ranka,ir niekuomet neatverti duru i greicio ir realytivumo desnius paneigianti pasauli. Motociklai-tai aistra ir adrenalinas. Todel vairuotoju prasytume isidemeti-jokios KET neprivers motociklininku vaziuoti letai Cha cha .Prisiminkite tai veidrodelyje isvyde vienisa sviesele kazkur ties horizontu Šypsena.

Kaip nesudaryti pavojingu situaciju?

Pagrindinis dalykas,kuri turi daryti kiekvienas !!! eismo dalyvis,-tai visuomet stebeti situacija aplink automobili.Tai reiskia ,kad neuztenka,pvz., persirikiuojant is vienos juostos i kita, viena karta uzmesti aki i veidrodeli, ir po kokiu 5 sekkundziu parodzius posukio signala pasukti vaira. Mielieji,geitis yra realetyvus dalykas. Jei jus vaziuojate 130km/h,o koks nors itin galingas motociklas prie jusu arteja 260km/h, tai jis mato jus taip pat, kaip jus prie kelio stovinti medi-nejudancia kliuti. Cha cha Eismo situacija , kai atsiranda vazinejanciu tokiu greiciu,gali pasikeisti tiesiog per skeundes dalis.Todel tikras vairuotojas aplinka savo periferiniu regejimu turi sekti nuolat. Jej skriejantis kaip zaibas motociklas kelyje uzklupo netiketai-nepulkite karstligiskai trauktis i viena ar kita eismo juosta !!!. Tai gali tapti skaudzios eismo nelaimes priezastimi. Tokiu atveju gariausia nieko nedaryti. Motociklai yra manevringi ir labai greiti, taciau skriejant dauk kartu greiciau uz stipriausia veja,paskutine akimirka pakeisti judejimo trajektorija yra be galo sunku-fizikos desniu nugaleti neimanoma. Ypac tai aktualu posukiuose, nes jej galingo motociklo vairuotojas savo zveri jau pagulde virs nematomu skreistuvu ant asfalto pro jusu masina nubreztos linijos, tai bet kokia kliutis jo skrydzio trajektorijoje gresia puciamuju orkestru ir priverstiniu giminaiciu susirinkimu Nekaltas. Geriausia pozicija tokiais atvejais-tiesiog nemaisyti,vaziuoti be staigiu judesiu ir stengtis "nepastebeti" sirses. Beje dar vienas pavojus gresia azartiskiems vairuotojams- Piktas nebandykite !!! lenktyniauti su galingais motociklais Kad jie jus aplenks ir paliks, aisku is anksto, taciau prie artimiausio sviesoforo ar posukio jie sustos kaip mat, o jusu sunkusis automobilis tai darys labai letai Cha cha. Motociklu stabdziai yra daug stipresni uz automobiliu, todel neapsirikite vertindami distancija. O paskutinis patarimas skirtas tiems, kas nori isvengti nereikalingu piktumu ir issaugoti soninius veidrodelius, stovedami kamstyje palikite is sono tarpa dviratems transporto priemonems,pasaulyje tai jau iprasta Šypsena.
Bet kuriuo atveju vaziuodami prisiminkite pagrindine vairuotoju taisykle- viska matyti ir prognozuoti situacija , ir sena multiplikacini filmuka kuriame katino Leopoldo gyvenimo principai puikiai tinka siu dienu keliams: Vaikai, gyvenkime draugiskai! Cha cha.

paimta is "Tavo auto"

#46

vertimo teises priklauso Sektor Cha cha

Kodel mes vazinejames:
Motociklizmo teikiami malonumai
Stephen M. John

Kas zavi motocikluose?
Visa gyvenima pasventes motociklizmui bando paaiskinti nepaiskinama dalyka …

Kas traukia zmones prie motociklu? Sutikus dideli skaiciu vairuotoju ir motociklu asmenybiu klausimas negali buti atsakytas vienareiksmiskai. Nepaisant skirtumu tarp kelioniniu vairuotoju ir kroso vairuotoju, chromuotu kruizeriu ir vikriu Grand Prix sportiniu motociklu yra universalus pozymiai kurie erzina motociklu vairuotojus ir maitina ju nora vazinetis motociklu.

Laisve daznai cituojama kaip potraukis bet ka tai reiskia? Motociklas lyginant su masina siulo laisve nuo 4 raciu fizikos suvarzimu. Kai masina vaziuoa i posuki, ji verciasi i priesinga posukio puse stengdamasi islaikyti judejimo krypti. Motociklas lenkiasi I posuki.

Tai galbut neatrodo daug, taciau kol nepatirsite abieju vaziavimu, jus nesuprasite sitokio keliavimo budo neeilinio gragstumo ir paprastumo. Vaziavimas posukiu vietoje slikstaus megavimosi ir dantu bei nagu kovos su keliu tampa tiksliu judesiu simfonija skambancia su keliu harmonijoje.

Laisves pojutis
Issilaisvinus is metalinio narvo jus istumia i platesni pojuciu pasauli kuriame pojuciai nesupancioti HEPA filtru ar kondicionieriumi. Jusu nosis suspiazins su turtingu lavoneliu ir dyzelio kvapu, bet taip pat atskleis kepamos duonos ir zydinciu geliu kvapa. Jusu kunas jaus tukstancius lietaus lasu atsitrenkimus ir sugers vejo pasipriesinima. Jusu oda jaus lengvai kylancia temperatura kai jus pakile i kalniuka pradesite leistis i sleni. Jus daugiau nesate sugrustas uz vairo ir atskirtas nuo gamtos. Tai tas pats kas ziureti dykumos panorama kine vietoje kupranugario kupros.

Visa sia laisve suviniokite maloniu charakteristiku kaspinu ir gausite tai ka ekspertai vadina malonumu. Ne suklastotas variklio dangcio gaubtas, chrominiai rata ar dvi sportines juostos per visa masina. Geriau isivaizduokite naikintuvo pakilima nuo lektuvnesio ir busite netoli to, jums net nereiks tarnauti 7 metu. Geriausia is visko, kad sios charakteristikos yra ziauriai pigios. Maziau negu uz puses daugelio masinu kainos jus galite nusipirkti nemodifikuota motocikla galinti 1/4 mylios vaziuoti per 9s.

Geriau nebandykite atspeti serijines masinos kainos kuri turetu panasias charakteristikas, todel, kad tokiu nerasite. AMG kartu su Mercedes padare masina galincia 1/4 mylia vaziuoti per 9.4s ir "tik" uz 1.000.000$. Sportines masinos turi geresnes aerodinamines savybes ir didesni greiti, bet joms jums reikia islosti teleloto ir autobano.

Visa sita laisve nera uz dyka. Pirmiausia jums rteikia ismokti vaziuoti. Trint geras salygas mokinimuisi ir teisinga poziuri ismokti vaziuoti motociklu gali kiekvienas. Reikia irodymu? Vienas mano pirmu vaziavimu buvo su tevo 1975 Honda CB125s, toks lengvas vaziavimas, sunku patiketi kad motociklas is vis gali deginti kura. As buvau taip uzvaldytas, kad pamirsau kaip stabdyti ir pasinaudojau patogiai pastatytu pikapu tai padaryti.

Motociklai? Praktiski?

O kaip del praktiskumo? Per daugeli metu su motociklu man teko vezti kalakuta, (velnias zino), tuzina roziu, ramentus ir knygu lentyna, bet as niekada nebandiau vezti kudikio ar didelio prietaiso. Bet kiek daznai jums tenka isnaudoti masinos bagazine? Nedaug, sprendziant is daugybes masinu tik su vienu vairuotoju springdanciu kelia, vejais leidziancu degalus ir laika savo 3/4 tuscioje plienineje dezeje.
Galu gale yra mylimiausias visu tevu ir motinu: pavojus. Ant motociklo jus esate labiau pazeidziamas ir jums geriau susitaikyti su siuo faktu ir vaziuoti atitinkamai. As visada vaziuoju taip lyg as esu nematomas masinu jurai aplink mane, todel kad per daznai tai yra tiesa. As visada uzsidedu salma, striuke, batus, pirstines nepriklausomai nuo temperaturos ar keliones ilgio. Jus galvotumete, kad tai per daug vargo nuvaziuoti iki kampines parduotuves ir tai uztrunka ilgiau negu uzsisegti dirza. Man tai svarbus ritualas, tai tarsi priminimas, kad as isiveliu i nemaza asmenine rizika. Salmo uzsidejimas tarsi sako man, kad turiu buti budrus jei nenoriu tapti masinos priekinio kapoto ornamentu.

Rizika motociklizme yra paveldima, bet su ja galima susitvarkyti ir paversti ja privalumu, tokiu kuris tikras ilgalaikis vazinejimo patrauklumas. Naujas motociklistas pirmiausia turi igyti patirti, nes pradzioje viskas yra isleidziama tam, kad motociklas nenuvirstu. Palaipsniui jungiant begius ir ieskant "Pacuko" pralekencio pro STOP zenkla reikalauja maziau pastangu, kadangi smegenys prisitaiko naujoje jausmu plokstumoje.

Pasineriant i Pasauli aplink jus
Kai vaziuojate motociklu jus vis tiek esate pilnai pasinere i aplinkini pasauli, bet likusi smegenu dalis yra laisva tyrineti kelius, kurie kitu budu yra neimanomi. Su jusu protu laisvu nuo prieziuros ir savimones ivairios problemos yra issprendziamos pasamoneje ir itampa isgaruoja. Visiskai priesinga nutinka masinoje. Vairavimui nereikalaujant pastangu musu protas ir kunas vairuoja autopilotu. Kiek kartu jus vaziavote pazystamu keliu ir atvazeve supratote, kad neatsimenate didziosios keliones dalies?

Norite dar dviracio stebuklo racionalizacijos? Motociklizmas yra didelis socialinis pliusas: sumazeja parkavimo problemos, taupo kura, maziau ismetamu duju. Motociklu turejimas turetu buti Zaliuju partijos preimone. Gaila bet sie privalumai yra pasimete tarp lietuviu (cia prikuriau). Bendras pujutis, kad esate atstumtas ir zinojimas kiek malonumo galima patirti vazinejant motociklu risa visus (beveik) motociklo vairuotojus. Ar kada matete, kad du automobiliu vairuotojai mojuotu vienas kitam tik todel kad jie vairuoja ? Mat tai nutinka praktiskai kiekviena diena. Baisu, baisu.

Laisve. Malonumas. Svarus protas ir sazine. Tai yra stiprios priezastys sedeti ant motociklo sedynes. Bet dar paprastesne tiesa vercia mane gryzti atgal: as visada jauciuosi geriau po pasivazinejimo motociklu.

paimta kazkur is interneto gilumos…Cha chaCha cha

#47

http://www.urbancyclez.com/SistersVoices.htm

apie VIRAGO (anglu kalba) veliau gal isversiu.

#48

Cool straipsnis apie motociklu apsaugos sistemas
http://motorcycle.spb.ru/letter/171003.html

#49

Nutrukusio troso uzvirinimas
11-21 09:45 minduks
Kas nezinot, paporinsiu kaip susitaisyti istrukusi is rankenos trosa. Turi tik jo ilgio uztekt, aisku. Visas stebuklas susideda is poros laidu ir batareikos. Paimkit paprasta batareika, isardykite ja ir isimkite jos serdi, ty anglini strypeli. Laidus junkite prie akumuliatorias (as bandziau masinos, moco akumas nezinau ar trauks) ir paprasciausiai virinkit kaip ir paprastai, viena laida izemine, kita prijunge prie anglinio strypelio (galima bile kaip, kad ir replem palaikyt). Kaip su paprasta svarke. Biski pakibirksciuos ir po kiek laiko uzsides laselis. Jei netikit kokybe, pasipraktikuokit. Suvirinkit ir pabandykit padayzyt plaktuku. Trosa sudauzysit, bet virinimo vieta liks sveika As jau veziojuos laidus su anglies strypeliu, bo ka gali zinot kas bus, o svarke su motociklu turet tai prabanga
minduks

#50

Siek tiek istatymu.

LIETUVOS RESPUBLIKOS
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS
ĮSTATYMAS

2000 m. spalio12 d. Nr. VIII-2043
Vilnius

  1. Mopedas – dviratė arba triratė transporto priemonė su varikliu, kurios darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm(3) ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h.

  2. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (ar) maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h. Ši sąvoka apima trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.

13 straipsnis. Vairuotojų ir kitų eismo dalyvių amžius

  1. Teisė vairuoti tam tikrų kategorijų transporto priemones suteikiama asmenims ne jaunesniems kaip:

  1. 16 metų – lengvuosius motociklus, kurių variklio darbinis tūris yra didesnis kaip 50 cm(3), bet ne didesnis kaip 125 cm(3) ir jo galia neviršija 11 kW (15 AG) (A1 kategorija);

  2. 18 metų – motociklus su šonine priekaba arba be jos (A kategorija). Vairuoti motociklus, kurių galia didesnė kaip 25 kW (34 AG) arba galios ir masės santykis didesnis kaip 0,16 kW/kg (0,22 AG/kg), suteikiama teisė tik turintiems ne trumpesnį kaip dvejų metų motociklų su žemesnėmis charakteristikomis vairavimo patirtį, turint nustatytos kategorijos transporto priemonių vairuotojo pažymėjimą;

  3. 16 metų – B kategorijos automobilius trimis ar keturiais ratais, kurių maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm(3). Nepakrautos transporto priemonės masė turi būti ne didesnė kaip 550 kg. Į nepakrautų elektrinių transporto priemonių masę neįskaičiuojama akumuliatorių baterijų masė (B1 kategorija);

  1. Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims, o jeigu jie yra išklausę papildomą mokymo kursą ir turi mokyklos išduotą pažymėjimą, ne jaunesniems kaip 10 metų. Gyvenamojoje zonoje dviratininkų amžius neribojamas.

  2. Važiuoti mopedu leidžiama ne jaunesniems kaip 15 metų asmenims.

#51

Del teisiu laikymo

LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL AUTOMOBILIŲ IR MOTOCIKLŲ VAIRUOTOJŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2003 m. birželio 24 d. Nr. 3-387
Vilnius

III. PAPILDOMI ŽINIŲ REIKALAVIMAI

3.Transporto priemonių (A1, A kategorijų) vairuotojai turiišmanyti:

3.1. motociklininko apsaugos reikmenis;

3.2. kaip dalyvauti eisme, kad kiti eismo dalyviai jį matytų ir galėtų prognozuoti jo veiksmus;

3.3. rizikos faktorius, susijusius su pavojingomis (slidesnėmis) važiuojamosios dalies vietomis (kanalizacijos dangčiai, horizontalusis kelių ženklinimas, geležinkelių pervažos ir pan.).

IV. PRAKTINIŲ GEBĖJIMŲ IR ĮGŪDŽIŲ REIKALAVIMAI

  1. Transporto priemonių (A1, A kategorijos) vairuotojai turi turėti šiuos praktinius gebėjimus ir įgūdžius:

5.1. tinkamai pasinaudoti motociklininko saugos reikmenimis (specialiais drabužiais, batais, saugos šalmu ir pirštinėmis);

5.2. patikrinti motociklo tvarkingumą ir komplektiškumą: padangas, stabdžius, vairą, avarinio sustojimo jungiklį (jei yra), grandinės įtempimą, tepalo lygį, žibintus, posūkių signalus, garso signalą;

5.3. atkelti motociklą be šoninės priekabos nuo atraminių kojelių ir stumti jį nesinaudojant varikliu; parkuoti motociklą stovėjimo vietoje;

5.4. atlikti šiuos manevravimo veiksmus specialioje aikštelėje, laikantis eismo saugumo reikalavimų:

5.4.1. "aštuoneto" ir "gyvatuko" manevrus, važiuojant nedideliu greičiu, derinant veiksmus sankaba ir stabdžiais, išlaikant motociklo pusiausvyrą ir laikant kojas ant paminų;

5.4.2. "U" formos posūkius, važiuoti siaura juosta (vėže, lenta) ne mažesniu kaip 30 km/h greičiu ir sustoti numatytoje vietoje (prie "stop" linijos); važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu apvažiuoti kliūtį; atlikti šiuos manevrus taisyklingai sėdint ant motociklo, išlaikant pusiausvyrą ir žiūrėjimo kryptį, perjungiant pavaras;

5.4.3. stabdymą (įskaitant ir avarinį stabdymą), važiuojant ne mažesniu kaip 50 km/h greičiu bei naudojant priekinius ir (arba) galinius stabdžius, išlaikant žiūrėjimo kryptį ir sėdėjimo ant motociklo padėtį.

#52

Amžiaus motociklas

Sulaukus mano amžiaus, labai sunku atsimint, kaip atrodė nuotrauką, kurią mačiau būdamas vos 12. Tai buvo 1968 metai. Neoficiali "šnipinė" Honda CB750 nuotrauka. Didelis, masyvus variklis, ir smulkus japonas vairuotojas virš jo. Ar tai buvo kažkas panašaus lyg pirmą kartą žiūrėtum į Suzuki Hayabusa , ar Kawasaki ZX-12? Ne, nieko panašaus. Padauginkit viską iš 10, ne, geriau iš 100 kartų. Toks buvo poveikis, man, jaunam vaikinui, kai aš pamačiau tą nuotrauką (ir ją vis dar matau galvoje po šiai dienai).
Mano laimei, vieno draugo kuris gyveno pietinėje Montebelo dalyje, tėvas po poros metų nusipirko naujutėlaitį CB750, o raktus paliko ten, kur mes su draugu juos laisvai radom. Negana to, Kentas buvo ant tiek pakvaišęs, kad pasisodino mane ant “žvėries” galo ir pavežiojo. Nors ir gerai susipažinę su motociklas, nevienas iš mūsų anksčiau nepatyrė to jausmo, kuris užpildė mus važiuojant šia Honda. Solidi, masyvi, galinga ir greita. Ai, iš dalies dar ir aptaki, lyginant su to meto motociklais. Tiek daug jėgos ir tiek daug grakštumo.
Taip buvo ir anksčiau, taip yra ir dabar. 1969 metų Honda CB750K yra nuostabus motociklas tiems, kurie į jį žiūri ne pro 21 amžiaus motociklizmo “langą”. Tik jie supranta, kaip šis šedevras paveikė žmones, kai buvo pristatytas: nuo mažų vaikų, iki daugiamečių motociklizmo entuziastų - visi jie buvo sužavėti. Tai buvo metas, kai Honda motociklus kūrė pagal jos įkūrėjo viziją, ir tikėjo, kad ir neįmanomus dalykus galima įgyvendinti.
Mano, dar jauno vaikino gyvenime, buvo ir kitų momentų, kai aš garbinau 2-rates mašinas, įskaitant ir tą momentą, kai vietinis Kawasaki atstovas Steve Hurd (kuris po šiai dienai dirba Kawasaki atstovybėje) parodė man naująjį, dvitaktį, 750cc Kawasaki, tačiau mane dar labiau sužavėjo jo palikuonis – 500cc dvitaktis Kawasaki. Tai motociklas, su kuriuo aš ilgą laiką lenktyniavau prieš Honda 750 įvairiomis progomis netoli savo namų. Kadangi aš daug laiko praleisdavau Steve’o parduotuvėje, jis pasisiūlė mane pavėžinti 750cc Kawasakiu. Negana to, kad jis man pademonstravo “burn out’a” (tuo metus jis dar buvo vadinamas “burning rubber” – svylanti padanga), tačiau dar ir padarė"wheelie" (pavažiavo ant galinio rato) – visą tai aš stebėjau ir kartu jutau sėdėdamas ant sėdynės galo ir tvirtai įsikabinęs į motociklą.
Ir vėl, po poros metų, stovėdamas prieš Honda atstovybę ir žiūrėdamas į naująjį 6 cilindrų CBX, aš mąsčiau, koks greitas ir aptakus jis turėtų būti. Atsakymą greitai davė Kawasaki, išleisdamas taip pat 6 cilindrų motociklą. Tada aš supratau kad motociklizmas pasiekė zenitą - savo aukščiausią tašką.
Amžiaus motociklas iš tikrųjų nėra vienas motociklas (nors vėliau mes vieną išrinksime). Amžiau motociklas yra tas, kuris kiekvieną iš jūsų privertė pamilti motociklus ir jais važinėti, kad užpildyti tą savo spragą, kurios anksčiau negalėjote užpildyti.
Savaime suprantama, kad motociklai su laiku taps vis galingesni ir aptakesni, taip pat gerės ir visa kita. Kawasaki ZX-11, Suzuki Hayabusa, dabar Kawasaki ZX-12… Galbūt su laiku didės ir gaunamo adrenalino kiekis, tačiau kol objektyviai žiūrint šie nauji motociklai yra geresni, subjektyviai žiūrint geriausi motociklai yra tie, kurie mus paveikė, kai mes dar buvome maži.
JAV žmonės nesuprato Itališkų motociklų stiliaus kol neišėjo Ducati 916, kuri privertė mus linksėti galvą ir suprasti. Moto Guzzi ir jos gilus charakteris, Laverda ir jos nuostabi 3 cilindrų Jota, ir Bimota, su savo pasišventimu šasi tobulumui.
Harley-Davidson, Indian ir kiti istoriniai Amerikos motociklai, su savo kartais paprasta ar primytivia, tačiau suprantama ir efektyvia technika, tapo mylimi daugelio žmonių.
Britų motociklai Norton, Triumph ir BSA, neskaitant jų dažnų mechaninių gedimų, sužavėjo mus savo tiesioginiu ir paprastu požiūriu į charakteristiką ir valdymą, o taip pat stilių. Jie igyvendimo motociklo esmę: funkcionalumą ir grožį.
Aš tikiuosi, kad padėjau jums susimąstyti apie motociklus iš jūsų asmeninės istorijos, kurie jums iš tiesų svarbūs. Dabar, kadangi turime išrinkti amžiaus motociklą, mes renkame Honda CB750 (taip pat gavusi daugiausiai balsų per mūsų apklausą). Šis motociklas, be jokios abejonės, žengė didžiausią žingsnį technologijų, charakteristikų ir dizaino atžvilgiu motociklizmo istorijoje. Beto, jis mane ir Kent’ą nešė 100 mylių per valandą greičiu šaltą, apsiniaukusį 1970 metų rytą!

#53

http://myweb.cableone.net/toddshelton/aero.html

busos ir zx12-r palyginas vejo tunely

#54

Jei norit iliustraciju, tai straipsni su fotkem imeciau cia:
http://www.motomanai.lt/users/mindazzz/street/

StreetFighteriai

Stiliaus gimimas

Viskas prasidėjo sename gerame Albione penktajame dešimtmetyje. Tuo metu, kai SSRS statė paminklus "Tautų Tėvui", po visą pasaulį sklido jaunatviškas šėlsmas. Atsirado jaunimo judėjimai. JAV buvę kariai įsteiginėjo baikerių klubus, grupuotes, pradėjo kurtis tai, kas su laiku tapo meilės, gėlių ir narkotikų brolija – tai hipiai. Jaunasis Elvis Preslis pakerėjo visas pasaulio moteris, Baddy Hally dar buvo gyvas, o Jerry Lee Lewis dar nebuvo tapęs visos Amerikos pajuokos objektu. Tačiau visa tai vyko JAV, o Europoje tuo metu, išskyrus rokenrolą ir ritmenbliuzą, joks amerikietiškas dalykas dar nespėjo sužavėti jaunimo. Iki amerikanizacijos buvo dar toli. Tuo tarpu Londono priemiesčiuose, o vėliau ir visoje Didžiojoje Britanijoje atsirado ir pradėjo plisti "švariai Britaniški" judėjimai, kurie šiuo metu praktiškai išmirę. Tai Rokeriai (Rockers) ir Modai (Mods).

Modai nešiojo aptemptas kelnes, kurias vėliau perėmė kitos kartos, puspalčius, siaurus kaklaraiščius ir baltus marškinėlius. Dauguma jų buvo prestižinių koledžų studentai, kuriems nusibodo gyventi britaniško konservatizmo įstatymais, tačiau pasipriešinti įstatymams jiems neleido socialinė padėtis ir specifinis išauklėjimas. Save gerbiančio Modo mėgstamiausia transporto priemonė buvo ne kas kitas, kaip motoroleris “Vespa”, kuriuos jie pagražindavo chromu ir dauguma juos puošdavo taip, kaip dabar puošiamos eglutės ir Harley-Davidson Softtail’ai Amerikoje.

Mirtini Modų priešai – tai Rokeriai (tarp kitko, šis pavadinimas gerai žinomas mūsų baikeriams-veteranams), kurie vilkėjo gausiai apkaustytą metalu juodą odine striukę, gražinosi rokeriškomis šukuosenomis, puošėsi antsiuvais su Britanijos vėliava ir britaniškų motociklų pavadinimais – Norton, Triumph, BSA, AJS, Sunbeem, Vincent, Royal Enfield ir t.t. Šie vyrukai iš darbininkų kvartalų (dažniausiai Londono rajonų gyventojai, kurių net akcento nieks nepamena) pasiėmė į savo ginklų arsenalą rokenrolą, kastetus ir greitus angliškus motociklus.

Galima ilgai kalbėti apie karą tarp Rokerių ir Modų, tačiau kalba eina ne apie tai. Didžiausią susidomėjimą sukelia klasikinis rokerio motociklas – Cafe Raceris (Cafe Racer).

Nors Britanijoje ir buvo uždraustos gatvių lenktynės, bet Mann’o sala visą laiką turėjo šiokią tokią nepriklausomybę. Gyventojai ir vyriausybė neturėjo nieko prieš lenktynes Mann teritorijoje ir ši vieta kaipmat tapo viso pasaulio motociklistų svajone, tuo labiau kad paskutiniu metu sala “maitinasi” iš lenktynių metu gautų pinigų. Buvo kalbama, kad 1999 metais viskas pasikeis, tačiau dar pernai kiekvienas motociklininkas turėjo galimybę pravažiuoti trasą be greičio apribojimų.

Taip motosporto istorijoje gimė vienas prestižinių prizų – Tourist Trophey (TT), vėliau – motociklų klasifikacija – TTraces, ir netgi TTracer - lenktynių motociklų stilius.

Angliškų motociklų gamyba tais metais pasiekė savo viršūnę. Britiškų 1 ir 2 cilindrų motociklų riaumojimas sukrėtė Mann’o salos gatves. Ir nieko nuostabaus, kad rokeriai TTracer stilių paėmė kaip pagrindą savo motociklams: garsiai kriokiantys duslintuvai, clipon’ai (vairo rankenėles tvirtinosi tiesiai prie šakių), maksimaliai apipjaustyti sparnai, galinis sparnas truputį pakeltas, kad padidinti eigą tarp rato ir sparno staigiuose posūkiuose. Klasikinė sportinė superbaikų pakaba kilo būtent iš šių aparatų. Tepalas dažniausiai cirkuliavo motociklo rėme, kad išvengti bereikalingo tepalinio bakelio svorio. Viskas buvo daroma dėl maksimalaus motociklo svorio sumažinimo. Variklis visada buvo kruopščiai užtiuninguotas. Puikus TTracerio pavyzdys – motociklas Norton Manx.

Rokeriams nereikėjo lakstyti po Mann’o trasas ir jaudintis dėl sugaišto laiko benzino užpylimo metu, todėl jie motociklo lengvinimo procese nukeliavo dar toliau. Pakankamai įspūdingi TTracer’ių bakai buvo pakeisti į mažus bakelius su įdubomis šonuose keliams, kuriuos paprastai chromavo.

Skirtingai nuo profesionalių lenktynininkų, neturėdami paramos iš gamyklų, rokeriai stengėsi iš savos technikos išspausti viską, kas įmanoma. Būtent tada atsirado legendinis Triton – hibridas, pagamintas ant Norton rėmo bazės, su puikiai apskaičiuota geometrija ir vienu patikimiausių ir galingiausių to meto Triumph varikliu.

Rokeriai ant savo motociklo lakstė nuo kavinės iki kavinės, išsirinkdami konkrečia pakelės užeiga, kurios savininkas sutikdavo pakęsti jų pasilinksminimus. Po kiekvieno susitikimo jie organizavo lenktynes tiesiai ant kelio, esančio šalia kavinės. Taip gimė tikri Cafe Racer’iai ( cafe – kavinė, racer – lenktynės) – vieni iš šiandieninių StreetFighter’ių protėvių.

Bet 6 dešimtmečio pabaigoje viskas pasikeitė. Į Europos motociklistų gyvenimą įsiveržė filmas “Easy Rider”, kuris visiškai pakeitė žmonių požiūrį. Laisvės simboliu tapo čioperis su į priekį ištempta šake. Rokeriai pradėjo auginti ilgus plaukus ir savo Cafe-Racer’ius pradėjo pavertinėti į čiopus. Dažnai chromuoti bakai buvo išpaišomi Amerikos vėliavos žvaigždėmis ir juostomis, o išpūdingi Norton’ų rėmai buvo pjaustomi ir pervirinami, kad pritvirtinti ilgas šakes. Į garažo gilumą buvo paslėpiami galiniai amortizatoriai, o jų vietoje buvo privirinami arba prisukami hardtail’ai – kieti galinio rato tvirtinimai. Clipon’us pakeitė dangų siekiantys Ape Hanger’iai – vairas su virš vairuotojo galvos iškeltomis rankenomis, kuris puikiai pagerina pažastų ventiliaciją. 1981 metais įsikūrė pirmas, grynai angliškas 1% klubas – Devils Disciples. Tauta ėmė vengti rokenrolo, narkotikų svaigulio ir hipiško gyvenimo būdo.

Jau 7 dešimtmečio pabaigoje dauguma britų Back Patcher’ių (1% klubų narių) persėdo ant Harlių, nors klubuose, kurie nepriklausė Amerikos baikeriams, tai buvo nebūtina. Harliai tuo metu buvo labiau pasiekiami, tačiau buvo ne visiem įperkami, ir todėl baikeriai ir toliau į čioperius perdarinėjo savo britiškus motociklus. Galų gale Anglijos motociklų gamyba liko savo konkurentų iš Japonijos šešėlyje. Triumph, Norton ir BSA ir toliau įnirtingai kovojo, tačiau greitai buvo priversti pasiduoti. Japonai užpildė rinką pigesniais ir patikimesniais motociklais. Surasti detalių seniems angliškiems motociklams buvo vis sunkiau, kompanijos kaip “Morgo”, kuri dabar gali surinkti praktiškai naują Triumph’o variklį, tuo metu tik atsiradinėjo, o Harley kainos vis augo. 7 dešimtmečio pabaigoje iškilo tendencija gaminti čioperius ant japoniškų motociklų bazės. Amerikoje ši tendencija išsilaikė vos keletą metų ir buvo pamiršta, dėka amerikiečių užsispyrimui ir patriotizmui.

Eiliniai Amerikos baikeriai 7-8 dešimtmetyje ištraukė H-D iš ekonominės krizės, tikėdami šia sena ir paskutine amerikietiška marke. Didžiojoje Britanijoje tokie jausmai niekam nekilo ir apkapoti japoniški motociklai užpildė baikerių suvažiavimų aikšteles. Visa tai prasidėjo 8 dešimtmetyje, ir nepakito iki šiol. Susikūrė daugybė kompanijų, kurios gamino čioperinius "hardtail" tipo rėmus ir visus kitus pribambasus, tinkančius betkokiam japoniškam varikliui.

Bet hipiška euforija pasibaigė, tauta ėmė blaivėti, ir su blaivia galva dauguma žmonių pradėjo suprasti, kad ilgomis šakėmis sklaidyti Londono priemiesčių purvą, bandyti važinėti su Jockey Shift (rankine bėgių perjungimo sistema, kuri paprastai būdavo po sėdyne), ar, dar baisiau, be priekinių stabdžių miestų kamščiuose, arba lakstyti su hardtail’u duobėtomis senojo Vindzoro gatvėmis – tai toli gražu ne pats patogiausias ir maloniausias laisvalaikio praleidimo būdas. Priedo, daugumai baikerių nervus gadino milžinišku greičių pro šoną pralekiantys superbaikai. Principe, pirmieji čioperiai buvo sukurti kaip “nurengti”, palengvinti iki minimumo baikai, o visi kiti navarotai buvo sukurti LSD tablečių suteiktų fantazijų dėka. Tačiau čioperis, net su savo “švaria” ir nepaliesta forma, negalėjo rungtyniauti su supermotociklais. Ir tauta susimąstė…

Labiausiai susimąstyti privertė moto-sąvartynai, kuriuose dažnai atsidurdavo sudaužyti superbaikai: aparatas greitas, ant jo labai paprasta pamesti galvą, o valdymas kaip tik lietingam Anglijos orui. Būtent tuomet dauguma anglijos baikerių prisimimė savo protėvius rokerius ir pradėjo eiti atgal, prieš progresą. Taip taip, butent prieš progresą, nuo efektingo ir estetiško čioperio iki funkcionalaus, greito ir harmoningo Cafe Racer’io. Bet tąkart pagrindu, kaip sakant, donorais, šiems custom’ams pasitarnavo japoniški superbaikai. Taip 8 dešimtmečio pabaigoje atsirado StreetFighteriai (street – gatvė, fighter – kovotojas).

Idėja išliko ta pati, kaip ir čioperio: išrengti motociklą, nuimti viską, kas nebūtina, pastatyti kuo daugiau lengvų elementų iš diuraliuminio, anglies pluošto, nulupti visą nepatogią ir nepraktišką plastmasę (spoilerius) ir privesti variklį iki tobulumo.

Tuo tarpu, paliekant visą sportinio baiko funkcionalumą, pridėti kai kuriuos čioperio elementus, pavyzdžiui "Handlebar Risers" (vairo tvirtinimą), tiesų vairą ir t.t. Motociklo išvaizda turi būti agresyvi ir sukelti galingo variklio įspūdį. Būdingas britiško StreetFighterio bruožas – tai dviguba lempa, kuri lieka nuėmus spoilerius.

O taip pat, kaip jau minėtas tiesus vairas, kuris dažnai pakeičia clipon’us, aukšta sportinė važiuoklė, dauguma detalių chromuotos remiantis čioperiais, arba paprasčiausiai emaliuotos. Pačiomis įvairiausiomis spalvomis dažoma viskas, kas lieka. Padangos visada statomos plačios, lenktyninės. Dėka savo funkcionalumo ir įspūdingos išvaizdos, stilius plačiai paplito po visą Europą, atsirado daug kompanijų, gaminančių detales ir netgi žurnalus, pilnai skirtus šiam stiliui. Šiuo metu StreetFighteriai ėmė persikėlinėti į konservatyviuosius Harlius, ir ne tik Europoje.

Motociklų gamintojai iš pradžių priešinosi tokiam jų mažylių chirurginiam subjaurojimui, tačiau prisiminė ilgą H-D kovą su čioperiais Amerikoje. Taip pat kaip H-D savo laiku pasidavė ir sukūrė Wing Glide, taip ir dauguma dabartinių kompanijų ėmė daryti gamyklinius StreetFighterių variantus. Pionierius buvo Ducati Monster 900, o 1999 metų gamybos Triumph Speed Triple atrodė kaip motociklas, nulipęs nuo geriausių StreetFighterių žurnalų viršelio. Nieko nuostabaus – vis tik tai angliška markė. Kaip ir visada, stambios kompanijos nori užsidirbti idėjų, išėjusių iš paprastų baikerių garažų, dėka.

Bet visa tai nereiškia, kad šie nauji monstrai visiškai užtemdė čioperius. Priešingai, ši kryptis vėl prašvinta Europoje, ypač Skandinavijos šalyse, nes pas žmones atsirado dar viena alternatyva. Netgi konservatyvūs amerikiečiai, negalintys pakęsti nieko NEamerikietiško, sukūrė savo StreetFighterio variantą – Buell.

Trumpai tariant - tegyvuoja StreetFighteriai!!!

Šaltinis: http://www.biker.ru

#55

http://library.wemoto.com/

siaip (potencialiai) naudingas puslapis. radau netycia
ypac Motorcycle Library Picture Specs and Fiche

#56

APIE BAIKU KAMINUS

Jeigu norite pakelti variklio galią, padidinti garsą, pagerinti išvaizdą, sumažinti degalų sunaudojimą bei motociklo svorį vienu metu, geriausias būdas tai padaryti -įsigyti ir sumontuoti tiuninginį duslintuvą arba, dar geriau, visą išmetimo sistemą. Tai neabejotinai populiariausias pasaulyje motociklo tiuningo būdas, dažnai atliekamas vos tik įsigijus "sportbaiką". Ir ne be reikalo - vien kokybiškas, geros firmos duslintuvas variklio išvystomą galią gali padidinti apie 5 proc., o sumontavus visą išmetimo sistemą - 10 proc. Be to, geros tiuninginės išmetimo sistemos komponentai yra kur kas lengvesni (dažnai daugiau nei dvigubai) negu gamykliniai.

Sportinio duslintuvo sumontavimas, ko gero, yra pats paprasčiausias motociklo tiuningas koks tik gali būti. Paprastumas, sąlyginai nedidelė duslintuvo kaina, nemažas galios padidėjimas ir pagerėjusi motociklo išvaizda sąlygoja didelį tokio tiuningo populiarumą. "Slip-on" duslintuvo, prie išmetimo vamzdžio tvirtinamo varžtais, pakeitimas užima vos 15 minučių. Jei dar nesate to padaręs savo motociklui, tai tikrai esate galvojęs tai padaryti.
Tiuninginių duslintuvų populiarumą atspindi ir juos gaminančių firmų gausa. Per keturiasdešimt gamintojų siūlo gana platų, iš nerūdijančio plieno, aliuminio, titano ar anglies pluošto pagamintų duslintuvų asortimentą. Keletas firmų gali juos pagal užsakymą nudažyti atitaikant duslintuvo ir motociklo spalvas. Vakarų Europoje atlikti tyrimai rodo, jog kas penktam "sportbaikui" gamyklinis duslintuvas buvo pakeistas tiuninginiu. Jei taip paprasta padidinti variklio galią, kodėl motociklų gamintojai, disponuojantys labai aukštomis technologijomis ir kovojantys dėl kiekvieno papildomo "arkliuko" negali patobulinti standartinių išmetimo sistemų? Deja, standartiniai duslintuvai yra pagaminti taikantis prie biurokratų diktuojamų griežtų garso ir teršalų normų. Be to, siekiant mažinti gamybos kaštus, motociklų gamintojai kur įmanoma stengiasi naudoti pigesnes medžiagas. Tik naujausių ir geriausių "sportbaikų" (YZF-R1, CBR954RR, GSX-R1000) duslintuvai pagaminti iš lengvo ir tvirto titano. Kitų modelių duslintuvai dažniausiai yra plieniniai, rečiau- iš aliuminio.
Visa tai lemia, kad gamyklinės išmetimo sistemos yra gana kompleksiškos konstrukcijos, sunkios, tylios ir neduodančios varikliui laisvai kvėpuoti, tuo mažindamos jo išvystomą maksimalią galią. Skirtingai nuo standartinių duslintuvų, visi tiuninginiai duslintuvai konstrukciškai nesudėtingi, o jų veikimas pagrįstas gana paprastu garso, lydinčio išmetamąsias dujas, absorbcijos principu. Duslintuvo viduje esantis perforuotas (korėtas) vamzdis yra apsuptas sluoksniu temperatūrai atsparaus stiklo pluošto (akmens vatos) ir visa tai uždaryta išoriniame kevale. Kuomet išmetamosios dujos veržiasi pro duslintuvą, dalis garso energijos yra sugeriama jame esančios akmens vatos. Tokie duslintuvai apie tris kartus garsesni nei standartiniai, kadangi nesugeba absorbuoti garso dažnių, keliančių daugiausiai triukšmo. Varikliai generuoja keletą garso dažnių, turinčių daug daugiau energijos už kitus. Būtent todėl motociklas su sportiniu duslintuvu pasižymi tipišku žemu urzgimu esant tuščioms apsukoms ir nežmoniškai paleidžia gerklę išsukus variklį iki raudonos sūkių zonos. Vieniems tai trūkumas, daugumai - privalumas. Ir ne iš piršto laužta yra motociklininkų patarle: "loud pipes save lifes" (garsūs duslintuvai gelbsti gyvybę). Kuo daugiau transporto dalyvių tave girdi, tuo saugesnis esi.
Tačiau pagal Europos Sąjungos reikalavimus bendruose keliuose naudojamų transporto priemonių keliamas maksimalus triukšmo lygis negali viršyti 96 dB, o didžioji dauguma tiuninginių duslintuvų lengvai perkopia šia ribą. Dėl šios priežasties ant daugelio jų puikuojasi užrašas "not for rode use" (ne naudojimui keliuose) arba "race use only" (tik lenktynėms). Esmė ta pati: šie duslintuvai bendro naudojimo Vakarų Europos keliuose yra nelegalūs. Oficialiai lenktynių žiede leidžiama naudoti duslintuvus, kurių triukšmingumas neviršija 105dB. Paprastai sportiniai duslintuvai "išmeta" apie 100-103 dB. Pasidomėjome, ar Lietuvoje yra numatyta kokia nors atsakomybė už važinėjimą su sportiniu duslintuvu. Išvada tokia: kelių policija už tai tikrai nenubaus. Svarbu, kad išmetimo sistema būtų techniškai tvarkinga. Tuvlita techninės apžiūros metu, garso lygio nematuoja, tad techninės apžiūros talonėlį su tokiu duslintuvu gausite Nukentėti galima nebent tokiu atveju, jei koks pilietis pasiskųs policijai, kad smarkiai triukšmaujate jam po langais. Tuomet pareigūnai gali jus sulaikyti ir iškviesti visuomenės sveikatos centro ekspertus, Jei pastarieji savo prietaisais nustatys, kad pasipiktinusio piliečio bute jūsų keliamas triukšmas, neduokdie, viršija 40 dB, gali tekti sumokėti baudelę.
Na o štai, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje viskas kiek kitaip. Paprastai pažeidėjui duodama savaitė susimontuoti legalų duslintuvą ir pakartotinai praeiti apžiūrą. Maksimali nuobauda už sportinio duslintuvo naudojimą kelyje ten yra 1000 svarų.
Dėl savo konstrukcijos ypatumų sportiniai duslintuvai leidžia kur kas laisviau tekėti išmetamosioms dujoms. Kitaip tariant, mažiau varžo variklio "kvėpavimą". Kuo laisviau ir greičiau dujos palieka variklį, tuo lengviau ir gausiau degus mišinys užpildo cilindrus. Tai ir yra galios padidėjimo priežastis. Daugelis, duslintuvus gaminančių firmų teigia, kad jų gaminiai ne-įtakoja oro/benzino proporcijos, tačiau taip yra ne visuomet, Paprastai paleng-vėjus variklio kvėpavimui, mišinys pasidaro liesesnis, todėl sumontavus sportinį duslintuvą ar visą išmetimo sistemą, maitinimo sistema turi būti atitinkamai pareguliuojama. Geriausia išeitis - įsigyti tiu-ninginį Dyno Jet karbiuratorių žiklerių komplektą, padedantį išspausti dar daugiau galios bei sureguliuojantį mišinio proporciją. Tokio komplekto kaina siekia maždaug 400- 500 litų.
Karbiuratoriaus galima ir nereguliuoti, tačiau geriausias rezultatas nebus pasiektas, o blogiausiu atveju, jei mišinys bus per liesas, galite pradeginti stūmokliuose skylę… Turėkite omenyje, kad dauguma japoniškų motociklų variklių ir su standartiniais duslintuvais yra linkę j liesąją pusę. Taip kad sumontavus sportinį duslintuvą, karbiuratorių nevertėtų pamiršti. Jei variklis maitinamas elektroninės įpurškimo sistemos, ją rekomenduojama atitinkamai perprogramuoti. Kaip minėta, duslintuvas- tai tik viena išmetamosios sistemos dalis. Jeigu pageidaujate dar didesnio variklio efektyvumo, galite susimontuoti pilną sportinę išmetimo sistemą, susidedančią iš vadinamųjų kelnių, kolektoriaus (-ių), išmetimo vamzdžio (-ių) ir duslintuvo (-ų). Didžioji dauguma modernių motociklų šiais laikais yra varomi keturių cilindrų eilėje varikliais, tad populiariausias išmetimo sistemos tipas yra "4-1". Tokia sistema turi bendrą kolektorių visoms keturioms "kelnėms" bei vieną duslintuvą. Lyginant su kitais sistemų tipais, "4-1" sistema pasižymi didžiausiu maksimalios galios padidėjimu. "4-2-1" sistema turi du pirminius kolektorius, o iš jų išeinantys vamzdžiai vėliau per dar vieną kolektorių sujungiami į vieną vamzdį, kuris pasibaigia duslintuvu. Tokia konfigūracija daugiau įtakoja vidutinių sūkių "išlygina" galios kreivę Be minėtųjų, taip pat ne retai pasitaikantys yra"4-2", "4-2-1-2", "2-2" bei "2-1 "sistemų tipai.
Iš nerūdijančio plieno pagaminti duslintuvai yra pigiausi. Pagrindinis tokio duslintuvo trūkumas - didelis svoris. Tačiau gerai apdirbtas nerūdijantis plienas atrodo puikiai ir yra atsparus korozijai bei tem-peratūrai. Aliuminio lydinio duslintuvai yra maždaug tris kartus lengvesni nei plieniniai, tačiau maždaug tiek pat kartų silpnesni už pastaruosius. Jie nebrangūs bei pakankamai atsparūs temperatūrai, tačiau koroduoja greičiausiai už visus. Aliuminis tinka tik išoriniam duslintuvo kevalui. Karboniniai duslintuvai pasižymi mažiausiu svoriu. Tai ne tik lengva, bet ir labai stipri medžiaga. Tačiau temperatūrai pakilus virš 200 laipsnių, karbonas tampa trapus. Nors šiuolaikinių motociklų duslintuvų temperatūra ir nepakyla aukščiau 200 laipsnių, neatsparumas temperatūrai sąlygoja ne patį geriausią karboninių duslintuvų ilgaamžiškumą. Reikia pridurti, kad anglies pluoštas yra labai blogas šilumos laidininkas, taigi kar-boniniai duslintuvai kaista kur kas mažiau nei kiti. Titanas būtų ideali medžiaga duslintuvams, jei ne didelė jo kaina. Iš titano pagaminti duslintuvai yra labai stiprūs ir tuo pat metu labai lengvi. Taip pat jie yra visiškai atsparūs korozijai bei temperatūrai, Dėl savo savybių (išskyrus kainą) titanas puikiai tinka ir visoms kitoms išmetimo sistemos dalims. Kalbant apie firmas, gaminančias duslintuvus ir išmetimo sistemas motociklams, kaip garsiausias ir geriausias reikėtų pa-minėti Akrapovič,Arrow,Art,Blue Flame, BOS, Carbon Can Co, Devil, D&D, For-mula 1, G Force, Harris, Hindle, Jardine, Laser, Micron, Muzzy, Promotive, Remus, Scorpion, Vance&Hines, Yoshimura ir kt. Šių firmų duslintuvų kainos prasideda maždaug nuo 1000 litų. Už pilną išmetimo sistema reikėtų pakloti keletą tūkstančių.
Pasakyti, kuris duslintuvas yra geras, geresnis, geriausias - praktiškai neįmanoma, kadangi kiekvienas turi savo stipriąsias ir silpnąsias vietas. Vieni labiau įtakoja maksimalią galią, kiti vidutinius sūkius, trečių geresnis garsas ir t.t. Be to, skirtingi varikliai skirtingai reaguoja į vieną ar kita duslintuvą. Kai kurios motociklų markės ir modeliai lengviau "pasiduoda" tiuningui nei kitos. Pavyzdžiui, sumontavus sportinį duslintuvą Suzuki GSF1200 Bandit (98 AG), galia lengvai padidinama apie 10 AG.Dyno Jet papildomai pridės 5 AG, o pilna sistema- dar tiek pat. Tai vienas iš lengviausiai tiuninguojamų variklių. Pastebėta, kad apskritai Suzuki varikliai yra kiek jautresni tiuningui nei kiti. Pavyzdžiui, iš Honda CBR 929 RR, sportinio duslintuvo pagalba vidutiniškai išspausite ne daugiau nei 4-5 papildomus "arklius".
Jei norite duslintuvo pagalba pagerinti savo motociklo variklio darbą, nepatingėkite patys išsiaiškinti, koks duslintuvas labiausiai tinka jūsų modeliui, įsidėmėkite, kad paklodami didesnę sumą pinigų už garsesnį duslintuvų firmos vardą, nebūtinai gausite geresnį rezultatą. Pagalvokit ir apie tai, ko jums labiau reikia- didesnio maksimalaus galingumo ar stipresnio vidutinių sūkių diapazono. Jeigu jums užtenka geresnio garso bei išaugusios maksimalios galios ir ne tiek svarbu nesklandus variklio darbas žemuose sūkiuose ar susilpnėję vidutiniai sūkiai, tuomet karbiuratorių galite ir nejudinti. Tačiau norint geriausio rezultato, sumontavus sportinę "dūdą", variklio maitinimo sistema turi būti atiderinta.

patalpinta is http://www.baikeriai.lt

#57

Kauno diena 2004 m. gegužės 03 d., pirmadienis

Į Lietuvą iš JAV ir Europos plūstantys naudoti motociklai žlugdo legalų verslą

Prieš trejetą ketvertą metų kai kurie oficialūs japoniškų ir itališkų motociklų bei motorolerių gamintojų atstovai Lietuvoje atvirumo akimirką prisipažindavo gyveną "kaip inkstai taukuose". Šiandien paklausus kaip sekasi, jų veido išraiškos atrodo taip, lyg tik ką būtų perkandę žalią agrastą…

Amerikos atradimas

Padėtį motociklų rinkoje charakterizuodamas "Yamaha" atstovybės šeimininkas Alfredas Kudla patikino, jog daug ką pasako vienintelis skaičius - iš maždaug 900 praėjusiais metais Lietuvoje užregistruotų motociklų tik apie 60 buvo nupirkti autorizuotuose gamintojų atstovų salonuose.

"Rinkoje dominuoja nenauji, dažniausiai 8 - 12 metų senumo motociklai. Smukus JAV dolerio kursui, pirkti techniką anapus Atlanto ir 1 - 2 tūkst. eurų pigiau parduoti Lietuvoje iš pirmo žvilgsnio yra labai "skanu". Todėl atsirado daugybė siūlančiųjų pirkti Amerikos rinkai skirtus motociklus. Tokiomis aplinkybėmis investuoti į veiklos plėtrą oficialiems gamintojų atstovams nėra jokios prasmės. Nėra ko slėpti - mūsų nuotaikos ganėtinai prastos", - atviravo "Yamaha" atstovas.

Kita vertus, A.Kudla pastebėjo, jog pirkėjai, susigundę pigesniais daiktais, patys užprogramuoja kai kurias problemas. Viena grėsmingiausių - važiavimo saugumo.

"Motociklų ir automobilių techninė priežiūra skiriasi pakankamai stipriai. Pirmiesiems tam tikrais intervalais privalu pakeisti įvairiais gumines detales. Kadangi už tokį anonimiškai parduotą daiktą iš esmės niekas neatsako, mažiau patirties turintis motociklininkas gali labai greitai tapti savo neišmanymo auka. Tarkim, laiku nepasirūpinus stabdžių sistema, "nuotykiai" beveik garantuoti. Reikia laikyti špygas kišenėse, kad traumų skaičius nepradėtų drastiškai didėti", - samprotavo A.Kudla.

Verslininkas taip pat atkreipė dėmesį, jog perkantieji senus amerikietiškus motociklus drauge įsigyja ir galvos skausmą dėl jo registravimo Lietuvoje. Kadangi Europos ir JAV rinkai gaminama technika turi kai kurių konstrukcinių skirtumų, registruojant tokius motociklus mūsų šalyje reikia gauti sertifikatą - pažymą registravimui iš konkrečios markės importuotojo, liudijančios, jog motociklas atitinka eksploatavimo Europos keliuose reikalavimus. Jei tokios markės dilerio Lietuvoje nėra - tenka kreiptis į Techninių apžiūrų centro ekspertus ir prašyti jų palaiminimo.

"Yamaha" importuotojas prisipažino, kad jie patys išduoda pažymas tik europinei rinkai skirtiems motociklams.

"Mes negalime prisiimti rizikos ir teigti, kad kai kurie modeliai atitinka europinius reikalavimus ir tipus, nes tiesiog neturim pakankamai informacijos ir ekspertų. Šiuo atveju skęstančiųjų gelbėjimas yra skęstančiųjų reikalas", - aiškino A.Kudla.

Ekspertizės galvosūkis

"Motopasaulio" vadovas patikino, kad toks požiūris į "svetimus" klientus, nėra jų arogancijos išraiška.

"Nors amerikoniški motociklai vizualiai atrodo taip pat kaip ir europiniai, dažniausiai jie turi pakankamai svarbių ir didelių konstrukcinių ypatumų. Netgi tie patys modeliai, kurie tiekiami mūsų rinkai, JAV komplektuojami su kitokiais starteriais ir kitais agregatais.

Kas konkrečiai skiriasi, mes nežinome, nes gamintojas neduoda tokios informacijos. T.y. mes nežinom, kas yra kas, ir negalim išduoti jokių oficialių dokumentų", - dėstė A.Kudla.

Bendrovės "Transporto studijos" ekspertas Albinas Andrašiūnas, pasakodamas apie į Lietuvą plūstelėjusią amerikietišką techniką, pastebėjo, kad formaliai motociklas legalizuojamas, jei turi europietiškus atitikties ženklus.

"T.y. jei ant motociklo žibintų yra nurodyta, jog detalė atitinka Europos reikalavimus, registruoti jį leidžiame. Net jei žibintai vizualiai atrodo taip pat kaip ir europietiški, tačiau neturi reikiamų atitikties ženklų, leisti motociklą eksploatuoti galime tik turėdami laboratorijos ekspertizės išvadas apie technines savybes.

Deja, Lietuvoje tokios laboratorijos apskritai nėra ir mes nežinome, kaip efektyviai veikia prietaisai", - pasakojo A.Andrašiūnas.

Eksperto teigimu, išspręsti šias problemas iš esmės galima tik keičiant detales. Įdomu, kad kai kurie veikėjai, iš JAV gabenantys automobilius, įsigudrino europines detales įmontuoti tik tam, kad gautų atitikties sertifikatus - vėliau atgal sukišami amerikietiški agregatai.

"Tiesą sakant, tai tvarkos šioje srityje dar gerokai trūksta. Dažniausiai visas problemas importuotojas užkrauna ant pirkėjo pečių. Kol taip yra, perkantiesiems amerikietišką techniką derėtų labai kruopščiai išsiaiškinti ar europietiškų detalių kaina "nesuvalgys" to kainų skirtumo, dėl kurio motociklas ar automobilis buvo perkamas JAV. Tarkim, kai kurių amerikinių "Toyota" modelių žibintus į europinius galima pakeisti tik kartu su automobilio sparnais", - perspėjo "Transporto studijų" ekspertas.

Jo teigimu, Lietuva lig šiol buvo bene vienintelė Europos valstybė, pro pirštus žiūrėjusi į standartų neatitinkančios technikos registravimą. Po gegužės 1-osios ši praktika turėtų keistis.

Vagių rojus

Paprašytas papasakoti, apie Kauno motociklininkų bendruomenę, "Kawasaki" atstovybės technikos direktorius Tadas Garšva teigė, kad kokia nors ypatinga specifika neišsiskiria nė vieno šalies didmiesčio baikeriai.

"Asmeniškai mane labiausiai erzina tai, kad didelei daliai žmonių yra visiškai neįdomi motociklo istorija. T.y. "normaliais" laikomi sandėriai, kai senas motociklas parduodamas su akivaizdžiai suklastotais dokumentais, nes buvo vogtas kurioje nors Europos šalyje. Neabejoju, kad mūsų gatvėmis važinėja 50 - 60 proc. "nešvarių" motociklų", - spėjo T.Garšva.

Šie skaičiai ypač stebina dar ir todėl, kad motociklai registruojami, laikantis tokių pat griežtų procedūrų kaip ir automobiliai. Tiksliau - turėtų būti registruojami.

Akivaizdu, kad vogtą japonišką ar itališką motociklą galima legalizuoti, jo agregatus paprasčiausiai perkėlus ant "švaraus" rėmo.

Nupirkus seną motociklą, ant jo rėmo tvirtinamas vogtas variklis, sparnai ir kiti agregatai, todėl jis atrodo kaip naujas. Teigiama, kad naudojant senas JAWA geležis yra legalizuotos netgi "Yamaha" ar "Honda" "britvos". Neoficialiais duomenimis, tokių motociklų savikaina yra apie 4-5 tūkst. litų, o parduodami jie maždaug už 10 tūkst. Lt.

Tokie dalykai ypač stebina dar ir todėl, kad Lietuvoje motociklai dažniausiai atlieka ne transporto priemonės, o brangaus aksesuaro funkciją, kuriant "kieto vyro" įvaizdį.

Misija keičiasi

Pasakodamas apie baikerių judėjimą T.Garšva pastebėjo, kad audringos sezono atidarymo ir uždarymo šventės, į kurias susirinkdavo po keletą šimtų juodos odos striukėmis pasipuošusių nutrūktgalvių, pamažu tampa istorija. Šiais metais skirtinguose miestuose gyvuojantys baikerių klubai žada savaip pažymėti intensyvaus keleto mėnesių šėliojimo pradžią.

"Nuo pirmųjų didelį ažiotažą kėlusių švenčių praėjo pakankamai daug laiko, per kurį nemažai baikerių spėjo subręsti. Blaškytis drauge su didele minia jiems jau nebeįdomu. Juo labiau kad tai pakankamai pavojinga, nes šiose šventėse retai kada pritrūksta alaus", - pasakojo T.Garšva.

Apie besikeičiančias tradicijas galima spręsti ir iš informacijos, pateikiamos Lietuvos baikerių centro interneto tinklapyje. Čia pateikiamoje šalies motociklų parko raidos apžvalgoje nurodoma, kad sovietmečiu ši dviratė technika kainavo iki 10 kartų pigiau nei automobiliai ir daugeliui žmonių buvo bene vienintelė prieinama transporto priemonė. Dėl šios priežasties 1980-aisiais Lietuvoje buvo registruota net 275 tūkst. motociklų, kurie sudarė 52 proc. viso šalies transporto parko.

Tačiau prieš gerą dešimtmetį tapo akivaizdu, kad ši statistika nebeatspindi realios padėties - daugiau kaip pusė motociklų buvo "mirę" ir seniai surūdiję patvoriuose.

Nusprendus pakeisti registracijos numerius ir "išvalius" registrą, pasirodė, kad Lietuvoje realiai eksploatuojama apie 20 000 motociklų.

Nuo 1995-ųjų iki 2000-ųjų šis skaičius pasikeitė labai nežymiai. Didesnis motociklininkų populiacijos augimas užfiksuotas tik trejus paskutiniuosius metus. Dabar šalyje yra beveik 29 000 (1,8 proc. nuo bendro transporto priemonių skaičiaus) motociklų, tačiau apžvalgininkai spėja, kad šios technikos svarba ateityje padidės.

Nors automobilis yra gerokai universalesnis, praktiškesnis ir saugesnis už bet kokį motociklą, pastarieji leidžia išvengti gaišaties miestų kamščiuose, degina mažai kuro, yra pavydėtinai manevringi. Neatsitiktinai motociklus ėmė naudoti policija, pasieniečiai, kai kurios saugos tarnybos.

Prognozuojama, kad ateityje motociklai populiarės kaip laisvalaikio praleidimo priemonės, sporto bei turizmo įrankiai.

Svarbu ir tai, kad motociklus galima vairuoti jau nuo 16 metų. Juos mielai renkasi jaunimas, pirmenybę teikiantis ekonomiškumui ir dinamikai.

#58

LIETUVOS RYTAS GEGUZES 12D PRIEDAS "MES"

Baikeriai prie galingų motociklų pratina ir augintinius

Miglė Tylaitė

Į šventę – su šunimis

Tai, kad Vilniuje vyks baikerių sezono atidarymas, buvo galima suprasti jau nuo ryto.

Praėjusį šeštadienį Vilniaus gatvėmis vienas po kito praskriedavo savo plieninius žirgus pasibalnoję motociklininkai.

Vakarop išsirikiavę į ilgą koloną, nuo sostinės pakraštyje esančių Valakampių baikeriai pajudėjo iki Vingio parko, kur vyko oficialus baikerių sezono atidarymas.

Kas po vieną, kas po du, o kai kurie net šeimomis atvyko pasidairyti į kitus bei parodyti save.

Pusiau baikeriu pasivadinęs 14 metų Andrius Borisevičius į šventę atvyko motoroleriu. Vaikinas atlydėjo savo tėvą. Šis ant plieninio žirgo buvo užsikėlęs vokiečių aviganių veislės šunį, vardu Džekas, o užantyje vežėsi mažą pinčerį, pramintą Reksu.

"Mūsų namuose visi baikeriai: tėvas, sesuo ir šunys. Aš – pusiau baikeris, kadangi važinėju motoroleriu, o ne motociklu.

Mieste be tėvų leidimo nepasirodau, o jie man retai leidžia, kadangi bijo, kad kas nors motorolerį iš manęs atims arba policija sustabdys", – prisipažino vilnietis Andrius.

Septintokas pasakojo, kad vokiečių aviganį jo tėvas Sergejus ant motociklo gali vežtis bet kokiu greičiu.

Augintinis visada būna ramus ir nesikėsina nuo jo nušokti.

Abu augintiniai buvo papuošti: Džekas ryšėjo baikerišką skarelę, o Reksas turėjo mažą kryželį po kaklu.

Ištikimi tradicinei aprangai

Nors baikerius dažniausiai įsivaizduojame pasipuošusius odiniais rūbais, grandinėlėmis ant kaklo bei rankų, masyviais batais ir skarelėmis ant galvos, į jų gretas plūsteli ir naujovių.

Vienas baikerių pasakojo, kad vis labiau populiarėja rūbai iš sintetinės medžiagos – gortekso, nes jie nepraleidžia vėjo, yra patogūs.

Vis dėlto ir jis pripažino, kad įvairiems klubams priklausantys baikeriai lieka ištikimi odiniams apdarams, ant kurių nugarų dažniausiai puikuojasi įvairūs ženklai, simbolizuojantys klubą, kuriam priklauso motociklininkas.

Kai kurie jų papuošia savo pirštus masyviais žiedais su senovės vikingų simboliais, kurie reiškia stiprybę.

Dažnas baikeris vietoj šalmo rišasi skarelę.

"Man nepatogu su šalmu – galva apspausta. Geriau skara, kad į plaukus šiukšlių neprikristų. O nuo vėjo gelbsti akiniai.

Policija vis tiek mūsų nestabdo, ypač jei važiuojame keliese. Matyt, todėl, kad sunkiai mus pavytų", – su šypsena sakė 25 metų Paulius Beresnevičius.

Su motociklu vaikinas dalyvavo garsiausiai burzgiančio motociklo konkurse, bet jam nepavyko.

"Per silpnas mano motociklo variklis, palyginti su konkurentais", – paaiškino vilnietis Paulius.

Spalvos – firmos ženklo

Tarp daugybės juodais odinais drabužiais vilkinčių baikerių ryškiai švietė 22 metų vilnietė Sonata Steponavičiūtė. Visa merginos apranga rodė, jog ji nėra abejinga amerikiečių "Harley-Davidson" firmos ženklui.

"Tikrai esu didelė "Harley-Davidson" gerbėja, todėl mano aprangoje dominuoja pagrindinės šios firmos spalvos – oranžinė ir juoda.

Šitas odines kelnes su oranžinėmis juostomis šone siūdinausi pagal užsakymą, o mano striukė yra "Harley-Davidson" firmos originalas", – aiškino Sonata.

Apranga merginai kainavo beveik tris tūkstančius litų. Jos nuomone, tai nėra daug.

Iš didelės meilės motociklams Sonata prieš metus pardavė savo automobilį ir nusipirko kroso motociklą, perdarytą taip, kad tiktų važinėti gatvėmis.

Juo ji vyksta visur – tiek į darbą, tiek pramogauti.

Aistros virė konkursuose

Motociklininkai per sezono atidarymo šventę linksminosi iki pat nakties. Renginio vedėjas Samas – Saulius Urbonavičius juos kvietė dalyvauti net keliuose konkursuose – purviniausio, garsiausiai burzgiančio ir labiausiai perdirbto motociklo.

Buvo surengtas ir su motociklais nesusijęs konkursas, kurio dalyviai turėjo į burną įsidėti šaldytą jaučio akį ir nuspjauti ją kuo toliau.

Per koncertą, kuriame grojo ir dainavo BIX, "Ozzy Osbourne party" projekto dalyviai Česlovas Gabalis, Rosita Čivilytė bei kiti, buvo galima pasigrožėti ir baikerių pasididžiavimu – motociklais.

Labiausiai puikavosi atvykusieji legendiniais "Harley-Davidson". Tai patvirtino ir vieno baikerio atsakymas į klausimą, ar egzistuoja motociklų mados.

"Visus kankina viena mada – "Harley-Davidson". Kitų nėra, yra tik "Harley", – įtikinėjo baikeris Žilvinas Macys iš Vilniaus.

#59

Lietuvos rytas Geguzes 14d pirmas puslapis

Moksleivis užkibo ant politiko mesto jauko (141)
R.Pakso dovanų suviliotas abiturientas metė mokslus ir paspruko iš namų

Birutė Vyšniauskaitė
"Lietuvos ryto" korespondentė

Iš padangių – ant žemės

Išdavęs savo dosniausią prezidento rinkimų kampanijos rėmėją Jurijų Borisovą nušalintas šalies vadovas Rolandas Paksas neteko ir galimybės skraidyti po Lietuvą sraigtasparniu.

Bet noras daryti įspūdį rinkėjams nedingo. Šiomis dienomis, dar netgi neprasidėjus prezidento rinkimų vajui, šis politikas sraigtasparnį iškeitė į motociklą. Kone kasdien R.Paksą kartu su jį lydinčiais motociklininkais galima pamatyti vis kitoje šalies vietovėje.

R.Paksą kelionėse po Lietuvą lydi ne kurios nors apsaugos tarnybos darbuotojai, o du iš namų dingę aštuoniolikmečiai vaikinai.

Užmiršo viską pasaulyje

Vieno šio eskorto motociklininko motina vilnietė Aušra Sergejeva savo sūnaus Mindaugo nematė jau nuo praėjusio sekmadienio.

"Vaikas atsikėlė penktą ryto ir išėjo. Prieš tai Mindaugas man sakė, kad eis padirbėti kažkokiose statybose. Visai atsitiktinai sužinojau, kad sūnus lydi R.Paksą. Man buvo labai neramu, nes jis mokosi dvyliktoje klasėje, artėja abitūros egzaminai. Be to, pavojinga per lietų lakstyti provincijos keliais", – susijaudinusi "Lietuvos rytui" kalbėjo moteris.

Pradėjusi ieškoti sūnaus ji sužinojo, kad R.Paksas ir jo komanda vaikiną suviliojo prabangiu naujutėlaičiu "Harley-Davidson" motociklu ir įspūdinga odine motociklininko apranga.

Politiką lydintys jaunuoliai nemokamai maitinami ir dar gauna pinigų.

Iš štabo – jokių žinių

Niekas iš R.Pakso rinkimų štabo A.Sergejevai net nepaskambino ir nepranešė, kad jos sūnus yra įdarbintas eksprezidento eskorto motociklininku.

"Man tiesiog netelpa galvoje, kaip šitaip nežmoniškai galima elgtis. Kelis vakarus sukau galvą, kam galėčiau paskambinti ir pati pranešti, kad mano vaikas jau turi baudą už važinėjimą motociklu be leidimo. Neįsivaizduoju, kas dabar būtų, jeigu jį vėl sučiuptų", – sielojosi A.Sergejeva.

Anot moters, kuri viena augina du vaikus, jai būtų labai sunku vėl už sūnų mokėti baudas policijai: "Jeigu R.Paksui reikia apsaugos, tegul pasisamdo rimtus augalotus motociklininkus. Tegul jie ir lydi. Kodėl aš, kankindamasi kelias paras, turiu laukti savo sūnaus? Ištverti nežinią padeda tik raminamieji vaistai, net valgyti nieko negaliu. R.Pakso elgesį cinizmu pavadinti būtų per švelnu. Tai – ištvirkimas".

Žinia pablogino savijautą

Užvakar, išgirdęs, kad motina jo ieško, Mindaugas trumpam vis dėlto buvo pasirodęs namuose. Tačiau jo nesulaikė žinia, kad motina ketvirtadienį turėjo išvykti į ligoninę, kur jai bus atlikta sudėtinga operacija.

"Išeidamas jis išrėžė, esą pavydžiu jam važinėjimosi su R.Paksu", – jau ligoninės priimamajame vakar guodėsi A.Sergejeva.

Sūnaus dingimas dar labiau pablogino jos savijautą: "Kai prieš operaciją gydytojai kraujyje surado didelį kiekį cukraus, nustebau, nes niekada nesirgau diabetu.

Man paaiškino, kad visa tai – nuo streso".

Pribloškė sūnaus poelgis

Kai "Lietuvos rytas" su A.Sergejeva kalbėjosi trečiadienį, ji kategoriškai atmetė prielaidą, jog sūnus važinėja paskui R.Paksą todėl, kad juo žavisi: "Visa mūsų šeima ir mano vaikas taip pat yra visai kitokių pažiūrų. Kai vyko apkalta, mes kartu su sūnumi už galvos susiėmę per televiziją žiūrėjome Konstitucinio Teismo posėdžius. Jeigu man ir milijoną duotų, R.Paksui nedirbčiau".

Vakar Mindaugo motina buvo tiesiog priblokšta to, kas atsitiko jos sūnui: "Negaliu suprasti, kaip per kelias dienas, pabuvęs šalia R.Pakso, jis visiškai pakeitė savo nuomonę! Vadinasi, mano vaiką papirko prabangiu motociklu ir pinigais. Negi R.Paksui nieko nėra švento? Negi jis tikisi visus nupirkti?"

Atrado pažeidžiamą vietą

Mindaugas motociklais žavisi jau seniai. Šiuo metu jis priklauso sostinės baikerių "Vorų" klubui.

Vairuoti motociklą Mindaugas išmoko dar vaikystėje, vasarodamas kaime. Nuo tada dėl jo tiesiog pametė galvą. Šiuo metu jis turi nuosavą "Suzuki".

Anksčiau už gimtadienio proga artimųjų dovanotus pinigus buvo nusipirkęs sovietinį motociklą "Minsk".

"R.Paksas, pasiūlydamas mano sūnui prabangų motociklą, tiesiog pataikė į jo silpną vietą, – neslėpė ašarų A.Sergejeva. – Sūnus į mano skambučius visas tas dienas neatsiliepė, nes, matyt, bijojo. Dabar po viso to, kas atsitiko, man lieka tik laukti, kada mano vaikas praregės".

R.Paksas vėl nieko nežino

"Kodėl toks, o ne kitoks automobilis? Kodėl važinėja paskui mane motociklininkai, o kodėl – ne? Tokia mano kampanijos taktika, todėl ir važinėja", – atkirto "Lietuvos rytui" R.Paksas, paklaustas, kodėl jį kelionėse po Lietuvą nuolatos lydi du motociklininkai.

Nušalintas prezidentas tvirtino nežinąs, kad vienas jo jaunųjų palydovų yra pabėgęs iš namų ir valdo galingą motociklą neturėdamas vairuotojo pažymėjimo: "Jeigu paaiškės, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tikriausiai teks jo atsisakyti".

R.Paksas taip pat negalėjo pasakyti, ar motociklininkai yra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų kelyje.

Tiesaus atsakymo į klausimą, kiek mokama jauniesiems motociklininkams, R.Paksas išvengė: "Jeigu aš būčiau jaunas ir tokį gražų pavasarį man kas nors duotų motociklą, viską mesčiau ir važinėčiau po Lietuvą".

Vaikinų gyvybė nerūpi

R.Pakso keliones po Lietuvą rengiantis jo bendražygis Gintaras Šurkus tvirtino, kad politiką lydi net penki motociklininkai.

Paklaustas, kas vaikinams parūpino prabangius motociklus, G.Šurkus atkirto: "Davė, kas turėjo. Nesakysiu, kas yra savininkai, nes tie žmonės gali turėti nemalonumų".

Ar motociklininkų gyvybė yra apdrausta? "Kai kurie yra patys apsidraudę, o kiti – ne", – pripažino G.Šurkus.

Pasiūlė politiko komanda

Vakar "Lietuvos rytui" pavyko susisiekti ir su Mindaugu. Pasak vaikino, lydėti R.Paksą kelionėse pasiūlė šio politiko komanda.

Kiek nušalintasis prezidentas moka už lydėjimą, Mindaugas pasakyti nepanoro: "Apie tai dabar kalbėti nenorėčiau, gal vėliau".

#60

Pirmasis superbaikas - HONDA CB750

Tiksios datos nepasakysiu, bet teigčiau, kad šiuolaikinių motociklų era prasidėjo antroje 6-ojo dešimtmečio pusėje. Tuo metu japoniškų motociklų gamintojai buvo užėmę visą motociklų iki 500 cc rinką. Didelio darbinio tūrio motociklų rinką dar valdė "britai" – BSA, Triumph, Norton, Royal-Enfield… Visi "britai" buvo sukonstruoti tarsi pagal vieną schemą: 2 eilėje išsidėstę cilindrai aušinami oru (650-750 cc darbinio tūrio ir truputį daugiau nei 50 AG), viršutiniai vožtuvai sujungti štangelėmis su apatiniu paskirstytoju, 4 pavarų greičių dėžė, plieninis rėmas, stipinuoti ratai, būgniniai stabdžiai… Ir nė minties apie tokį daiktą kaip elektrinis starteris.

Ir būtent tada ėmė sklisti gandas apie tai, jog "Honda" visomis jėgomis stengiasi patekti į "auksčiausiąją lygą", su mintimi sukurti savo 750 cc aparatą. Niekas neabejojo, kad tai bus eilinis motociklas, niekuo nesiskiriants nuo tuometinio "brito" su 2 eilėje išsidėsčiusiais cilindrais – kažkas panašaus į padidintos kubatūros Honda CB450. Bet realybė paneigė lūkesčius. Honda CB750 prototipas, pasirodęs 1968 metais Tokijuje, buvo panašus į ateivį iš tolimos ateities: jisturėjo ne 2 cilindrus, ir net ne 3. Keturis!

Atvirai kalbant, sensacingą Honda "ketvertuką" negalima vadinti pirmuoju pasaulyje 4 cilindrų motociklu. Bet reikia pabrėžti, kad senieji Indian Four ar Ariel Square Four, kurie tuo metu jau gerokai primiršti, ir vienetiniai modeliai MV Agusta ir Munch Mamuth, buvo vienetiniai egzemplioriai astronominėmis kainomis, sunkiasvoriai ir sunkiai valdomi. Fridlis Miunchas, į motociklo rėma įmontavęs automobilio variklį, net nesiruošė dalyvauti jokiose lenktynėse, o grafas Agustas spacialiai "pasunkino" šį savo motociklą, kad niekam į galvą neateitų mintis jį perdarinėti į lenktyninį aparatą, galintį varžytis su kitais.

Kaip atsaką į tai, Honda pažadėjo masiniu tiražu išlesiti savo "stebuklą", kuris bus truputį brangesnis už dvicilindrius "britus". Ir savo pažadą ištesėjo. Praėjus vos keliems mėnesiams po šio pareiškimo, 1969 metų pradžioje, Honda CB750 atekliavo į rinką. Paklausa buvo nežmoniška! Per pirmuosius dvejus metus visi iki vieno aparatai atiteko amerikiečiams – kitoms rinkoms paprasčiausiai nebeužteko, nepaisant to, kad kompanija, planavusi per pirmuosius metus išleisti 8000 CB750 vienetų, jų išleido dvibubai daugiau – 17000 vnt.

Ir ką gi gaudavo amerikietis motociklininkas, sumokėjęs beveik pusantro tūkstančio dolerių? (Per daug nenustebkite – tuo metu dolerio vertė buvo tokia, kad už 3 tūkstančius galėdavai nusipirkti naują "Fordą&quotMirkt. O gi gaudavo nepaprastai “harmoningą” motociklą (jis ir šiais laikais atrodo puikiai) su tam laikotarpiui neįprastais ir naujoviškais mechanizmais. 4 cilindrai išdėstyti eile, viršutinis vožtuvų paskirstytuvas “koordinuoja” 8 vožtuvus – po 2 kiekvienai degimo kamerai. Paskirstytuvas su greičių dėže sujungtas grandinine jungtimi (šis sprendimas jau buvo numatytas 2-ojo dešimtmečio sportiniuose motocikluose, nes tai leido ne tik variklį padaryti kompaktiškesniu, bet ir sumažinti vožtuvų parskirstytuvo apkrovas). Šia schemą japonų inžinieriai išbandė ant savo šedevro, laimėjusio begalę lenktynių ir čempionatų. Tepimo sistema – su sausu karteriu, o stebinantis tepalų bakelis patalpintas kairiojo “bardačioko” vietoje. Kiekvieną cilindrą maitino atskiras karbiuratorius. Varilio bloke – 5 pavarų (o ne 4, kaip pas visus tuometinius "britus&quotMirkt greičių dėžė, o galinį ratą suka grandinė. Ir dar vienas Hondos smūgis “britams” į klyną – tai elektrinis starteris, kuriuos Honda naudojo savo motocikluose jau 5-ajame dešimtmetyje.

Važiuoklė nepateikė jokių staigmenų – koncerno inžinieriai panaudojo klasikinius sprendimus. Tačiau visus darbus atliko labai aukštu lygiu. Plieninis dvigubas rėmas, galinga priekinė teleskopinė šakė, stipinuoti ratai, galiniai būgniniai stabdžiai – viskas įprasta. O štai iš priekio – pirma kartą serijiniame motocikle panaudoti hidrauliniai diskiniai stabdžiai (MV Agusta 600 taip pat turėjo diskinius stabdžius, tačiau jie buvo trosiniai, ir savo efektyvumu nė iš tolo neprilygo Hondai, todėl italai neužilgo grįžo prie būgninių stabdžių).

Motociklo dinamiškumą galima apibūdinti tokia fraze: "Jei staigiai pasuksite gazo rankeną, tai nieko nekaltinkite – patys to norėjote". Galbūt dabar pasakęs, jog superbaikas iki 100 km/h įsibegėja per 5 sekundes, jūs žmonėms tik sukeltumėte juoką, bet tuo metu tai buvo… tai buvo kažkas neapsakomo. Savininkai – opotimistai (taip juos pavadinkime) teigė, jog su savo CB750 pasiekė 200 kmh greitį. Mažesni melagiai teigė, kad 185 kmh. Tokijuje vykusioje parodoje CB750 prototipas, anot kompanijos, turėjo 75 AG galią prie 9300 apsukų/min, o jo sausa masė – 200 kg. Tačiau jau serijinių motociklų dokumentuose galima buvo išvysti realistiškesnius parodymus: 67 AG prie 8000 apsukų/min ir 218 kg sausa masė. Nepaisant visko, tuo metu šis galios ir masės santykis buvo pakankamai įspūdingas. Honda CB750 – tai tas motociklas, kuris pirmasis nusipelnė termino "Superbaikas".

Koncernas motosporte pasiėmė "minutės pertraukėlę", tačiau dėl CB750 padarė išimtį. 1970 metais, prestižiskiausiose Amerikos Daytona 200 lenktynėse startavo specialūs motociklai, sukurti serijinio motociklo bazėje: maksimaliai išlengvinti, su forsuotu varikliu, 2 diskų priekiniais ir 1 disko galiniais stabdžiais. Dikas Manas lengvai laimėjo lenktynes, taip išpildydamas Hondos ir jos dilerių svajones.

Koncerno inžinieriai nusprendė sėkmę paversti triumfu. 1971 metais pirmasis superbaikas buvo klonuotas – buvo gautas silpnesnis (48 AG), bet ir lengvesnis (184 kg) 500 cc Honda CB500 motociklas. Po metų šeimą papildė CB350 (34 AG, 170 kg). "Mažylis" liko nepastebėtas iki 1974 metų, kai į sceną žengė patobulintas jo variantas – CB400 Four. Koncerno inžinieriai, padidinę darbinį tūrį, padidino ir galią iki 37 AG, beto, įmontavo ir 6 bėgių greičių dėžę. Įsibėgėjimas tapo kurkas dinamiškesnis. Akį traukė ir modernizuotas motociklo dizainas. Apvalų benzo baką pakeitė madingas, kampuotas, 7-ajame dešimtmetyje ypač išpopuliarėjęs bakas. Vietoj 4 atskitų duslintuvų panaudota 4-1 sistema (4 duslintuvai sueina į vieną).

Tuo metu konkurentai nesnaudė. 7-ajame dešimtmetyje "ketvertuką" sukonstravo kiekvienas iš 4 japonų gamintojų, ir jau dešimtmečio pabaigoje tai buvo įvardijama kaip "universalus japoniškas motociklas".

CB750 nuėjo tipiškų, visų superbaikų keliu – nuo "nuo žveries" iki "turistinio motociklo". Tai sukėlė viliojantį norą pagamintį mažiausiai tikėtiną variantą – motociklą su automatine greičių dėže. Taip Honda ir padarė. Deforsuotas iki 47 AG variklis grandine jungėsi su hidrotransformatoriumi. Begių perjungimo kojelė pasiliko savo vietoje, tik dabar ji tapo "rėžimo perjungimo kojele": neutralas, pailgintos ir patrumpintos pavaros. Pasirinktas režimas buvo matomas kontrolinių lempučių bloke, kuris užėmė tachometro vietą.

Deja, automatinių dėžių megėjai neįvertino šio motociklo, taigi kompanija, kolekcinierių džaiugsmui, išleido tik nedidelį kiekį šių motociklų.

Tačiau viskas baigiasi. Tame tarpe ir "pačio kiečiausio aparato" vardas. 1978 metų gale kompanija pristatė pilnai atnaujintą 4 cilindrų CB seriją, kurie turėjo 2 viršutinius vožtuvų paskirstytojus ir 4 vožtuvus kiekvienam cilindrui. O pirmosios serijos Honda CB750 tapo visame pasaulyje žinovų geidžiamu oldtimeriu, net neatsižvelgiant į stulbinantį "kolekcionierių žaisliuko" tiražą – 553000 egzempliorių.

Šaltinis: Žurnalas "Moto"