Holivudo genijaus STEVEN SPIELBERG visi filmai žiūroviški, labai populiarūs visame pasaulyje. „FABELMANAI“, sakyčiau, dar labiau, nes visai eliminuotos būdingi autoriui Amerikos didingumo, kai kada patriotizmo ar didaktiškumo gaidelės. Gana paprastai atrodantis šeimyninio gyvenimo pasakojimas, visas 2 su puse valandos neprarandant įdomumo. Kad nemeluoju, įrodo jau filmo debiuto metas dideliame Toronto kino festivalyje, kur „Fabelmanams“ įteiktas žiūrovų simpatijų prizas. Tokius filmus visada verta žiūrėti.
Ką tik praūžusiame JAV kino žurnalistų, kai šiemet pakviesta dalyvauti ir Europos kino apžvalgininkams, apdovanojimuose „AUKSINIS GAUBLYS“, filmas nominuotas 5 kategorijose. Gavo 2 Gaublius, bet svarbiausius – kaip geriausias metų filmas ir geriausias režisierius.
Filmo pradžioje matome jauną Amerikos žydų šeimą, kai vos sulaukęs 5 metukų Semis pirmą kartą nuvedamas į kino seansą. Nė nepagalvosi, kad pamatytas intriguojantis reginys, berniukui paliks susižavėjimo ir aistros antspaudą visam gyvenimui. Kaip aš pats nepagalvojau, kad tas Semis ir yra mažojo Steveno Allano Spielbergo prototipas. Šypseną kėlė stebėtinas panašumas į iki šiol buvusi ypač retą svečią OSKARO dalybose, indų kino dalyvavimo atstovą, filmą „Paskutinis kino seansas“, kuris įtrauktas į 15 nominuotųjų sąrašą. Ten taip pat toks pat vaikis įsimyli kiną – tarsi Spielbergas skolinasi idėją. Bet ne. Kai jau vėliau Fabelmanų šeima baisiu akcentu romantiškai prie laužo niūniuoja rusišką Kalinką, atitoki – o gal Spielbergas rodo būtent savo vaikystės šeimą?
Pasidomėjau.
Pasirodo, kad išties „Fabelmanai“ tai režisieriaus atmintyje likę prisiminimai apie savo šeimą ir turi rimtą autobiografijos atramą. 2020 m. dėl pandemijos Spylbergas pagaliau rado laiko prisėsti ir parašyti scenarijų apie savo veiklos pradžią. Jis svajoju labai seniai, bet tik dabar Rusijos išeivių žydų šaknų turinčiai Holivudo superžvaigždei pavyko rasti laiko. Su senu bendraautoriumi Toniu Kušneriu abu atskirai rašė scenarijų. Stevenas savo filmams scenarijų nebuvo rašęs 20 metų. Po to jie savo darbus apjungė. Žinoma, tai daugiau meninis projektas, nes pavyzdžiui stipriausias filme vaidmuo, berniuko motinos, kurią vaidina puiki aktorė MICHELLE WILLIAMS, nominuota už vaidmenį „Auksiniam gaubliui“ turi kur kas daugiau meninių apraiškų, o ne realybės. Tačiau kai kurie Vakarų kritikai filmą vadina Spielbergo „Amarcord“ (garsusis Federico Fellini autobiografinis filmas).
Filmas talentingai sulipdomas iš skirtingų Semio gyvenimo tarpsnių, kai nesijaučia jokių šokinėjimų laike ar įvykiuose. Stebina ir populiaraus, sunkokai atpažįstamo čia, aktoriaus PAUL DANO tėvo personažas. Ne vaidybos gilumu, nes nereikalauja to vaidmuo, bet tai, kad 1952 m. jis jau laikomas kompiuterių s[ecialistu-pirmeiviu, besidarbuojančiu IBM korporacijoje. Gi pas mus Skaičiavimo mašinų gamykla „Sigma“ buvo įkurta 1966 m. ir bandė gaminti kambario dydžio spintas, kurios galėjo atlikti skaičiavimo funkcijas. Kompiuteriai, kaip retenybė ėmė atsirasti Lietuvoje tik praėjus keleriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo. O štai Amerikoje, jau 1952 m. veikia elektronikos kompanija IBM…
Nepasakosiu, kokius gyvenimo posūkius turėjo išgyventi iki mokyklos absolventu tapusiu Sammy. Jis filme, kas tampa tarsi vyšnia ant torto, pateks netgi į garsiojo JOHN FORD kabinetą, nors atrodė, kad tas vienaakis režisierius yra vesternų kūrėjas John Wayne. Ogi šį, kaip pristatoma „garsiausią visų laikų režisierių“ ypač šarmingai suvaidina pats DAVID LYNCH. Taip, yra „Fabelmanuose“ šauniai prajuokinančių epizodų, kaip yra ir jautrių gaidų…