Srovės ribojimas lempos uždegimo momentu
Kaip žinia, kaitinimo lempų amžius gerokai trumpėja nuo dažno degiojimo, dar labiau kenčia halogenai. Kokiu paprastu būdu galima būtų apriboti srovės šuolį uždegimo momentu? Aktualus dydis- viskas turi tilpti uz jungtuko arba liustros gaubtelyje.
Pirmoj padety per varza,2 tiesiai.
Aš dažniausiai dedu dvigubą jungiklį ir du dijodus. Uždegdamas pirmiausi spaudi viena klavišą, po to kitą. Kol paspaustas tik vienas klavišas lempa dega >2 kart silpniau, atitinkamai mažesnė ir startinė srovė. Galima nusipirkti šviesos reguliatorių, tada sukdamas rankenėlę (kaip garso reguliatorių su jungikliu) nori nenori lempą uždegsi švelniai. Tik kaina ~ 50 Lt. 
nesuprantu už ką, savikaina - ~10 Lt.
Siaip tai yra variantas,telpantis-KU101,diodas,2 varzos,mazas kondensatorius.Tas telaiko 60 W.
Diodas sumazina U ,tik 0.7 volto.Srove IMPULSE-nesumazeja.Taciau viena pusperiodi " suvakgo ",todek s. sviecia !
pagalvok ish naujo, ir mažosium raidėm atsakyk. o shiaip marš fizikos kartotis…
Reguliatoriu turejau- nepatiko zyzimas ir siaip sukioti neidomu. Diodai irgi isbandyti- is ju nauda lygiai tokia, kaip isukus perpus silpnesne lempute. Noriu paprasto sroves ribotuvo, kad nereiktu kazko sukioti ar jungti pirma viena klavisa, paskui kita- mat daug naudotoju ir visiems neisaiskinsi (jie nepageidauja mokytis). Lempos po 150W. Ar cia netiktu puslaidininkis elementas (bijau pameluot pavadinima), ar toks neatlaikys galios?
ne kažką čia prigudrausi - reikia statyti simistorių, ir valdyti jį nuo besikraunančio C, ir šiaip schemulka pakankamai sudėtinga gaunasi. Pasižiūrėk, kokie firminiai yra halogenų švelnaus starto įrenginiai, orientuosiesi kainose.
koks?
Tai va, zinau itampos ribotuva-elementa (stabilitronas?). Srovei reiskia tokiu ismislu nesukurta? Jei yra firminiu- galbut net tiktu. Nezinojau, kad tokie dalykai gaminami 
10-20-30Lt negasdina, jei ten yra uz ka moketi.
Idomu kas butu nuosekliai pajungus didelio induktyvumo rite?Bet aisku dydis jos…
Svarbiausiai ta rite graziai suvynioti- tada puosmena butu 
O simistoriniai reguliatoriai skleidzia trukdzius (jei be filtru)… Ir diodas praleidzia viena pusperiodi, kas reiskia, jog startine srove lieka ta pati !
Dar vienas “fizikas”
ko pristoji? dar 74’ tais radio žurnale buvo diskutuojama ir visos kreivės, srovės, termodinamika ir xerkaimynoakys ishnagrinėta, tik kogero gugutis dar nesugalvotas buvo…
Bet 74m zurnalus turi…
tai skaityk, shvieskis kaipsakant…
Schema būtų labai paprasta, jungiama nuosekliai lempai. Diodinis tiltelis ir aukštavolyis tranzas. Bazėje elektrolitas, nuo kurio dydžio priklauso. per kiek lempa “įsibėgės”. Varža iš kolektoriau į bazę. Laikas, kol “įsibėgėja” nedidelis, todėl tranzas neįkaista, o toliau dirba atsidaręs. Trikdžių tokia schema nesklieidžia.
prieštvaninės žinios … jau kadų kadaise simistoriniai reguliatoriai konstruojami su valdymu gaudant įtampos perėjimą per 0V … kitaip kas čia tinkle būtų …
o čia tai idėja 
a ne? 
o skaitei pirmą žinutę
regis, norisi sutalpinti į mažą erdvę … paskaičiuok, koks
galingumas kris ant tranzo, kai lempai, sakykim, 10W bus duodama pradžioje … ir kaip jau ten neįkais? iki baltumo neįkais?
Manau be problemų del gabaritų:tiltelis “sborkė”, tranzas ( arba du t.y. darlinton, kad kondikas mažesnis būtų, arba statyti “laukinį” ) TO-247+TO-126, konderis 200uFx16v. Į liustros dėžutę liouse. Nu nespės jis užkaisi per 1S. Galim ir “gudresnį” variantą-dėt generatorių su PWM, tranzą leisti rakto rėžimu, naudot laukinį, ne bipoliarinį tranzą. Ar verta…nebent liustrų desietka.