Atslūgus šventėms pradeda tiksėti nauji metai, eina nauja kasdienybė, artėja nauja ta pati pilkuma. Todėl išleiskim į sceną šiek tiek spindesio. Grožis turi būti matomas, grožis turi būti ant scenos, ant podiumo, ant pakylos. Kai uždainuoja daininkas, visi nutyla ir klausosi. Kai uždainuoja grožis – visi atsisuka ir gėrisi.
O jeigu nėra podiumo? Tuomet eini gatve, o širdy – tas jausmas tarsi liptum į sceną. O jeigu nėra žiūrovų? Tai nesvarbu, gėlės žydi netgi tuomet, kai į jas niekas nežiūri. Gėlė negali nežydėti.
Tiek pilkuma, tiek spindinti scena – tai visų pirma jausmas širdy. Šį pirmą metų šeštadienį pakelkime taurę už tai, kad širdies kelias vestų link pakylos, kur yra vieta žiedų spindesiui.
