Šeštadienis. Kada į svečius?

Šį šeštadienį tviska naujas briliantas. Koks krištolo tyrumo žvilgsnis! Pasididinkite nuotrauką ir pažiūrėkite jai į akis 30 sekundžių.

Ryškaus veido nepermuša net itin atviri, bet itin švelnūs kūno bruožai. Šviesūs speneliai nerėžia akių ir svečiams lengviau bendrauti su juos pasitikusia šeimininke. Posakis “pagal drabužį sutinka, pagal protą palydi” ne visai tikslus. Pagal žvilgsnį sutinka. Nebent žvilgsnyje – siena, tada jau pagal drabužį. Nuotraukoje matome merginą, kuriai nereikia sienų.

Tikriausiai vis dar galvojate: “Svečiai? Taip pasitikti galima nebent mylimąjį, o jeigu svečiai, tai tikriausiai…” Ir suputoja smegenys interpretacijomis, vertinimais ar netgi verdiktais. Bet jeigu skaitėte ankstesnius mano Šeštadienius, tai jau žinote, kad nuogas kūnas – tai ne vien tik apie aistrą ir seksualumą. Tai apie viską, ir bet ką, arba apie nieką. Pagalvokime, kokius įspūdžius kelia rūbai, kokie jie būna? Gražūs, negražūs, gundantys, neakreipiantys dėmesio, išskirtiniai ir dar šimtas kitų būdvardžių. Tas pats pasakytina ir apie sielos rūbus. Jeigu žmogus kūną vertina aistros ar padorumo kriterijais, tai jo pasaulėžiūra skurdi.

Bet ar reikia svečius pasitikti va šitaip? Jei svečiai pakankamai išmintingi, tai kodėl gi ne. Mergina pasakys: “taip jau gavosi, kad mano sielai teko gražus rūbas. Jei visi pamatys, dėl to grožio nesumažės”. Ir aš pridursiu: “Jei žmonėms gražu, dėl to pasaulyje džiaugsmo tik daugės”. Svečiams neįprasta? Greitai pripras, greičiau nei galvojate. Ir nereikia sukti žvilgsnio į šoną, reikia žiūrėti ir gėrėtis. Šį šeštadienį jus pasitinka Grožio Karalystės ambasadorė.