Nuotraukoje įamžintas kasdienybės trupinėlis, ji autentiška ir nesurežisuota. Netgi būtų galima sakyti “nupaparacinta”, bet tas žodis turi neigiamą atspalvį, tarsi kažkas būtų pagautas nors norėjo pasislėpti. Ši mergina neketino slėptis. Vaizdingai šnekant, jeigu eini gatve pasipuošusi karūna, tai žinai, kad būsi pastebėta. Nekelia abejonių, kad mergina tikslingai pasipuošė.
Būtų galima paklausti: o kam demonstruotis? Atsakymas: o kodėl gi ne, jei karūna teisėta ir pelnyta? Tai ne puikybė ir ne dėmesio troškimas, o fakto konstatavimas, esaties liudijimas. Tai yra tiesa apie tai, kas žmogui duota. Daug žmonių netinkamai naudojasi turtu, bet tai ne karūnos, o konkretaus žmogaus problema. Pasakysiu kaip visada: žiūrėkite merginai į akis ir pajauskite jos vidinę būseną. Turtai nesugadino jos sielos, todėl jai leidžiama nešioti karūną.
Beje, čia tas atvejis, kai sutikus merginą galima pažiūrėti ne tik į akis. Pagalvokite: ar korektiška žiūrėti į karalienės karūną? Ar karalienė tam užsidėjo karūną, kad aplinkiniai apsimestų jos nematantys? O ar galima pavelgti į galiūno bicepsus ir pasakyti: “čia tai bent”? Ar kada nors žiūrėjote į manekenės kojas ir sakėte “grakšti kaip stirna”?
Pažiūrėkite merginai į krūtis ir pasakykite “jos nuostabios”. Ar manote, kad mergina paprieštarautų?
